„Analizė parodė, kad daugiau nei 3 tūkstančiai daugiabučių patenka į kategorijas bloga, labai bloga, ypatingai bloga - tai reiškia, kad norint sumažinti sąskaitas už šildymą, daugiabučius būtina renovuoti.
Šis interaktyvus žemėlapis yra puikus įrankis palyginti, kiek faktiškai šilumos suvartojo namas skirtingais šildymo sezonais, palyginti su analogiško projekto tipo pastatų vartojimu ar su kaimynystėje esančiais daugiabučiais ir susipažinti su pateiktomis rekomendacijomis. Aš tikiuosi, kad vilniečiams bus naudingas lietuviškas pavydas, žinoma, gerąja prasme, kad jie pradės domėtis, kodėl mano kaimynas kitame name moka mažiau?
Taip pat tai puikus įrankis kontroliuoti namo administratorius ir šilumos punkto prižiūrėtojus. Netgi pirkdami naują butą gyventojai gali prisijungti ir pasižiūrėti, kokia yra to namo būklė, kuriame ketina įsikurti“, - sakė Vilniaus meras Artūras Zuokas.
„Tikimės, kad laisvai pasiekiami, vizualūs duomenys leis žmonėms lengviau apsispręsti ir ryžtis senų namų renovacijai. Taip elgtis racionalu: užkirstas kelias šilumos švaistymui mažina sąskaitas už šildymą“, - sakė Energetikos ir termoinžinerijos mokslų daktaras ir šio projekto autorius Romanas Savickas.
Analizė yra pateikiama Vilniaus miesto savivaldybės interaktyviame žemėlapyje, pažymėjus varnele, kad būtų rodomas „faktinis energijos suvartojimas gyvenamuosiuose pastatuose“. Žemėlapis atsidaro ir paspaudus Vilniaus miesto savivaldybės svetainėje vilnius.lt kairėje pusėje esančią nuorodą „Sumažinkite sąskaitas už šildymą“ arba per šią nuorodą.
Žemėlapyje pateikiami 4799 šilumos punktai pagal faktinį energijos suvartojimą gyvenamajame pastate ir kokiai klasei daugiabutis pagal šiuos duomenis priklauso. Iš viso yra 15 faktinio energijos suvartojimo klasių, kurios žemėlapyje yra sugrupuotos į 6 kategorijas pagal skirtingas spalvas: gera, vidutinė, bloga, labai bloga, ypatingai bloga ir renovuoti namai.
Iš visų pateikiamų šilumos punktų į klasę gera patenka 349 (iš jų renovuoti – 93), vidutinė – 1104, bloga – 2715, labai bloga – 512, ypatingai bloga – 119 daugiabučių.
Gyventojai savo daugiabutį gali susirasti pagal adresą. Pasirinkus pastatą, pateikiama informacija, kuriai klasei pagal faktinį šilumos suvartojimą priklausė 2011-2012 ir 2012-1013 metų šildymo sezonais, namo statybos metai, namo tipas, namo prižiūrėtojas, ir kokių priemonių Vilniaus miesto savivaldybė rekomenduoja imtis.
Gyventojai taip pat netrukus galės rašyti užklausą dėl papildomų duomenų ar esamų išaiškinimo elektroniniu paštu.
Į blogos, labai blogos ir ypatingai blogos kategorijas patenkančių daugiabučių gyventojams Vilniaus miesto savivaldybė rekomenduoja atlikti pastato renovaciją. Dėl pastato renovacijos galima kreiptis į Vilniaus miesto savivaldybės Aplinkos ir energetikos departamentą, VšĮ „Atnaujinkime miestą“ arba savo pastato administratorių.
Renovacijos projekto parengimo, projekto įgyvendinimo administravimo ir statybos techninės priežiūros išlaidos iki 2015 m. spalio 1 d. apmokamos arba kompensuojamos 100 procentų. Renovuojant pastatą taikoma 25 procentų papildoma parama, tenkanti energinį efektyvumą didinančioms priemonėms (skaičiuojamos šilumos energijos sąnaudos turi buti sumažintos ne mažiau kaip 40 procentų), Klimato kaitos specialiosios programos lėšomis bus teikiama parama, jei rangos sutartys bus pasirašytos iki 2014 m. gruodžio 31 d. ir projektas įgyvendintas iki 2015 m. spalio 1 d.
Vilniuje iš viso yra daugiau nei 6600 daugiabučių.
A. Zuokas: „Nugriauti pasenusius daugiabučius būtų sudėtinga“
Kauno merui Andriui Kupčinskui pradėjus kalbėti apie galimą pasenusių daugiabučių namų griovimą, sostinės meras Artūras Zuokas tikina, kad tai padaryti būtų sudėtinga. Pasak A. Zuoko, nors tokių idėjų esama ir Vilniaus savivaldybėje, tam trūksta tiek teisinės bazės, tiek pinigų.
Antradienį Vilniaus miesto savivaldybėje vykusioje spaudos konferencijoje A. Zuokas patvirtino, kad minčių apie techniškai pasenusių daugiabučių, kurių neverta renovuoti, griovimą turi ir Vilniaus valdžia.
„Yra tokių minčių, mes netgi turime sąrašą tokių pastatų, kurių neapsimoka renovuoti. Dažniausiai tai būtų bendrabučio tipo pastatai, jų yra tikrai nemažai Naujininkuose, taip pat Žirmūnuose ir, aišku, jų techninė būklė yra labai prasta, išplanavimas taip pat, todėl renovuoti jų neapsimoka“, - sako meras.
Visgi A. Zuokas teigia, kad norint griauti tokius daugiabučius kiltų nemažai problemų.
„Didžioji dalis tų pastatų butų priklauso privatiems asmenims, ir rasti šiandien teisingą formulę, kaip iškelti gyventojus ir tada griauti pastatą, perėmus nuosavybę, ir tada statyti naują, labai sudėtinga“, - sako sostinės vadovas.
A. Zuoko teigimu, koją ambicingai idėjai pirmiausiai pakiša finansai. Pasak sostinės mero, tokius projektus reikėtų subsidijuoti, nes ekonomiškai jie neatsipirktų net ir pastačius aukštesnius pastatus.
Sostinės meras yra įsitikinęs, kad didelių problemų kiltų ir laikinai iškeliant gyventojus.
„Vilniuje, mes manome, tokius namus galima griauti tik prieš tai įkūrus municipalinį fondą, tai yra, pastačius nuomojamus būstus“, - sako A. Zuokas.
Sostinės mero teigimu, savivaldybė laukia įstatymo, kurį rudens sesijos metu turėtų priimti Seimas. Sukūrus tinkamą teisinę bazę savivaldybė galėtų steigti ne tik municipalinį fondą, kuris gyventojams siūlytų ilgalaikės nuomos paslaugą, bet ir suteikti daugiau socialinių būstų.
Municipaliniam daugiabučių kvartalui, pasak sostinės mero, jau yra parengtas sklypas su detaliuoju planu Žirmūnuose. Sostinės valdžia, laukdama įstatymo, skaičiuoja projekto kainą ir ieško, kaip pritraukti investuotojų.
Paklaustas, ką mano apie laikinosios sostinės mero siūlomą kvartalinę renovaciją, A. Zuokas sakė pritariantis tokiai idėjai ir tikino, kad jai reikalingi dokumentai taip pat yra parengti, tačiau ir čia įžvelgė problemų. Pasak A. Zuoko, tokiai renovacijos formai valstybės mastu kol kas neteikiamas prioritetas.
