„80 proc. įmonių, kurioms pirmąjį pusmetį buvo įregistruoti turto areštai, metų pradžioje prognozuota aukšta arba aukščiausia vėlavimo atsiskaityti rizika. Kai vėlavimas atsiskaityti tapo faktu, apmokėjimo negavę kreditoriai ėmėsi priemonių apsisaugoti nuo galimų praradimų ir kreipėsi į teismus dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo“, – teigia Andrius Bogdanovičius, kreditų biuro „Creditinfo“, kuriame formuojama juridinių ir fizinių asmenų kredito istorija, generalinis direktorius.
Praėjusį mėnesį didžiausia dalis – daugiau nei 61 proc. – visų įregistruotų turto areštų teko statybos ir nekilnojamojo turto, prekybos ir transporto įmonėms.
Liepos mėnesį, palyginti su pirmojo pusmečio vidurkiu, pramonės ir transporto sektoriaus turto areštų skaičius padidėjo po 9 proc., statybos ir nekilnojamojo turto – 7 proc., prekybos – 12 proc. Tuo tarpu paslaugų veiklos turto areštų skaičius, palyginti su pusmečio vidurkiu, sumažėjo.
Daugiausia įmonių turto areštų praėjusį mėnesį įregistruota Vilniaus (40 proc.), Kauno (beveik 20 proc.) ir Klaipėdos (16 proc.) apskrityse, o mažiausiai – Tauragės (1 proc.), Utenos ir Marijampolės (po 3 proc.) apskrityse.
Išregistruotų turto areštų praėjusį mėnesį buvo 789, o išregistruoto turto suma siekė 167 mln. litų. Ankstesniais šių metų mėnesiais vidutinė ši suma siekia 216 mln. litų.
Turto areštas yra priverstinis nuosavybės teisės į turtą arba pavienių jos sudedamųjų dalių – valdymo, naudojimosi ar disponavimo – laikinas apribojimas. Turto areštu siekiama užtikrinti įrodymus, civilinį ieškinį, galimą turto konfiskavimą, taip pat baudų ir nesumokėtų įmokų išieškojimą, kreditorių reikalavimų patenkinimą, kitų reikalavimų ir įsipareigojimų įvykdymą.
