Per du dešimtmečius Andre Hansenas patyrė visko, bet tokio žuvų antplūdžio prie savo gimtųjų Farerų dar niekada nematė.
„Jų knibžda visur, kiekviename kampelyje. Vos užmeti tinklą, žiūrėk, jos jau ten – silkės ir skumbrės”, – Vokietijos portalui stern.de pasakojo žvejybos tralerio „Finnur Fridi” kapitonas.
Vos per kelias valandas į tinklus pateko daugiau nei tūkstantis tonų žuvų, tad galima patikėti, kad žvejų svajonės pildosi, rašo „Lietuvos rytas”.
Pagrasino sankcijomis
Tačiau toks žuvų perteklius Farerų salas įstūmė į kampą.
Vakar ES nutarė įvesti sankcijas (neįsileisti laivų ar nepirkti žuvų) nuo rugpjūčio pabaigos, jei šalies valdžia nesiims smarkiai apriboti žvejybos.
Tokio sprendimo labai laukė ne viena valstybė, bet ypač džiaugėsi Škotijos vyriausybė ir šios šalies žvejai.
Tiesa, jau iš anksto buvo aišku, jog Briuselis nusiteikęs skaudžiai pamokyti Farerų salų žvejus ir valdžią.
Apie tai, kad gali būti įvestos sankcijos, nedviprasmiškai yra užsiminusi ir už žvejybos sektorių atsakinga Europos Komisijos narė graikė Maria Damanaki.
Pardavinės afrikiečiams
Nė 50 tūkstančių gyventojų neturinčios Farerų salos pavaldžios Danijai, bet Europos Sąjungos grūmojimų net nesirengia klausyti.
Farerų salų žvejybos ministras Jacobas Vestergaardas jau anksčiau buvo nusiteikęs tokiam Briuselio sprendimui, bet aiškino, kad jo valstybei į tai nusispjauti.
„Ateityje veikiausiai negalėsime daugiau tiekti žuvų Danijai. Bet užtat jas parduosime Afrikai ir Azijai”, – aiškino ministras.
Tai toli gražu ne pasigyrimas, mat žemėlapyje mažos Farerų salos yra tarp Europos žvejybos pramonės lyderių.
Pavyzdžiui, 2010 metais šios šalies žvejybos traleriai iš vandens ištraukė 400 tūkstančių tonų žuvų – kone dvigubai daugiau nei Vokietijos.
Patys nustatė kvotas
Silkių ir skumbrių karas įsižiebė atšilus Šiaurės Atlantui. Dėl šios priežasties milžiniški žuvų būriai nuo Norvegijos, Škotijos ar Airijos krantų patraukė Islandijos ir Farerų link.
Pastarosios šalys savavališkai nustatė į jų vandenis atplaukusių žuvų žvejybos kvotas.
„Gamta nusprendė mus pamaloninti. Yra daugiau žuvų, todėl turime teisę daugiau jų ir žvejoti”, – sakė Farerų salų žvejybos ministras J.Vestergaadas.
Jau 2009 metais Farerų salos ir Islandija, nepaisydamos Europos Sąjungos protestų, savarankiškai padidino skumbrių žvejybos kvotas.
Mat tiek Briuselis, tiek prie Šiaurės Atlanto esančios valstybės įsitikinusios, kad dėl tokios kaimynų žūklės gali sumažėti žuvų, o jų kaina pakils.
Nepasidalijo silkių
Praėjusią žiemą Farerų salos pareikalavo gerokai padidinti nustatytas silkių žvejybos kvotas, tačiau derybos sensacingai žlugo.
„Staiga ES, Norvegijos ir Rusijos delegacijos pasišalino iš derybų salės, mus paliko vienus, o paskui tarpusavyje pasidalijo silkes. Jie mus tiesiog ignoravo, nes esame maži.
Tačiau vėliau mes patys nusistatėme sau kvotą”, – sakė Farerų salų žvejybos ministras.
Šį sezoną Farerų salos savo vandenyse ketina sužvejoti daugiau nei 105 tūkstančius tonų silkių vietoj ankstesnių 32 tūkstančių.
ES tokį elgesį įvertino kaip provokaciją.
„Banditai, plėšikaujantys vikingai”, – taip Islandiją ir Farerus pavadino įtakingas škotų europarlamentaras Stuartas Stevensonas.
Žvejyba – pagrindinis pajamų šaltinis
Žvejyba Šiaurės Atlanto salų gyventojams – jų ekonomikos branduolys.
Net 95 procentus eksporto pajamų Farerų salos gauna parduodamos žuvis užsienyje. Islandijoje šis rodiklis siekia 40 proc.
„Mums šis sektorius yra svarbesnis nei Vokietijai automobilių pramonė”, – sakė Islandijos derybų su Europos Sąjunga vadovas Sigurgeiras Thoras Geirssonas.
Ginčas dėl žvejybos kvotų – viena pagrindinių priežasčių, dėl kurios 320 tūkstančių gyventojų turinti šalis įšaldė savo derybas su Briuseliu dėl stojimo į Europos Sąjungą.
