Paprastą darbo dieną Kauno teritorinės darbo biržos lankytojai nekantriai trypčiojo arba gniaužė popierėlius su numeriais rankose, mat eilėse laukti tenka ne po valandą ar dvi, rašo „Lietuvos rytas“.
Kai po pietų atėjęs klientas gauna talonėlį su numeriu, o eilėje prieš jį dar 20–30 žmonių, galima pamatyti įvairiausių reakcijų. „Tai kiek čia reikės laukti?“ – sunerimęs klausė vyriškis informacijos skyriuje. „Apie porą valandų“, – gavo atsakymą.
Klientai zuja įvairiomis kryptimis, suka ratus aplink stendus su skelbiamomis laisvomis darbo vietomis, netyla konsultančių telefonai.
Gyvenimas darbo biržoje tiesiog verda.
Jaunų veidų tarp visos bedarbių minios – nemažai. Vieni jaunuoliai čia ateina vieni, kitus atlydi draugai ar šeimos nariai.
Pagal specialybę darbo negavo
Sienas ramstantis vaikinas, paklaustas, ką čia norėtų gauti, atšauna: „Dabar jau noriu bet kokio darbo, svarbu užsidirbti. Visiems valgyti norisi.“
Linas, pernai baigęs teisės studijas Kauno kolegijoje, iš pradžių norėjo dirbti pagal specialybę.
„Kaip ir daugelis, tikėjausi greitai susirasti darbą, tačiau nesisekė. Dirbau kelis sezoninius darbus, vėliau ilgai buvau bedarbis. Norėčiau ko nors nuolatinio, nors iš tiesų dabar svarbiausia iš viso gauti darbo“, – atvirai sakė jaunas vyras.
Abiturientė Monika į darbo biržą atvyko su seserimi. Mergina šiais metais baigė mokyklą, tačiau studijuoti dar neketina.
„Tiesą sakant, nežinau, kuo noriu būti. Vis neapsisprendžiu. Todėl atėjau čia. Galbūt rasiu kokį padavėjos ar pardavėjos darbą, o vėliau kibsiu į mokslus. Nors ir kitų alternatyvų dabar neatsisakyčiau, svarbu rasti darbo vietą ir gauti pinigų“, – prisipažino Monika.
Mergina tikėjosi dar iki pietų patekti pas konsultantę, tačiau prieš ją buvo didesnė nei 10 žmonių eilė, todėl tai atrodė sunkiai įmanoma. „Nors čia veikia vieno langelio principas, kažkaip kitur viskas vyksta greičiau. Bankuose, poliklinikose irgi ta pati sistema, bet ten jie sukasi sparčiau“, – skundėsi Monika.
Įsidarbinti nori ne visi
Dvi draugės Karolina ir Justė laukiamajame jau praleido daugiau nei valandą: „Prieš mus dar 25 žmonės, todėl reikės dar palūkėti“, – guodėsi merginos.
Draugės norėtų gauti padavėjų barmenių darbo. Jų teigimu, tai vienas geresnių darbų jaunam žmogui, be to, merginos jau mokėsi šio amato. „Atlyginimas neblogas, o kur dar arbatpinigiai. Bet dar žiūrėsime, esame čia tik pirmą kartą“, – kalbėjo merginos.
Kalbėdamos apie bendraamžių apsisprendimus, jos buvo atviros: „Daugelis nedirba, sėdi tėvams ant sprando. Studijuoti šiais laikais brangu, todėl arba darbą gauni per pažįstamus, arba tiesiog lauki geresnių laikų. Dar, jei turi santaupų, gali emigruoti.“
Nuo konsultantės stalo pakilusi Deimantė sakė, jog laukė beveik dvi valandas, kol ją aptarnavo.
„Eilės čia labai ilgos, o ir darbas vyksta labai lėtai. Sunku žmonėms, bet ne visi čia darbo atėjo ieškoti. Man atrodo, didesnė dalis čia esančių yra dėl bedarbio pašalpų. Aš pati atėjau jau antrą kartą. Turėjau darbą, vėliau jo netekau, todėl teko grįžti. Belieka laukti, kol atsilaisvins kokia nors darbo vieta“, – vylėsi Deimantė.
Dirbti kartais neapsimoka?
Laukiamajame nuolat sukantis ratus Andrejus darbo biržoje lankosi jau penktą kartą. Dirbo daugiausia sezoninius darbus, todėl nuolat tekdavo čia grįžti. Jaunuolis pasakojo, kad keli jo draugai taip pat užsiregistravo darbo biržoje, tačiau vis dar laukia darbo.
„Norėčiau gauti staliaus arba suvirintojo darbo, nes šių amatų mokiausi. Tačiau, kai pamatau, kiek daug jaunų žmonių čia ateina, suprantu, jog visų padėtis prasta, ne tik mano“, – kalbėjo vaikinas.
Sandra vidurinę baigė prieš ketverius metus, darbo biržoje taip pat lankosi jau nebe pirmą kartą. Likimas jos panašus kaip ir kitų – dirbo įvairius darbus, stengėsi.
„Turėjau darbą, kuriame uždirbdavau minimalų atlyginimą. Paskaičiavau, kad vien kelionei pirmyn ir atgal išleidžiu po 12 litų kasdien. Tikrai neapsimokėjo dirbti. Geriau sėdėti namuose ir gauti tuos pačius pinigus. Skamba siaubingai, tačiau tokia tiesa“, – atvirai kalbėjo mergina.
Kaunietė sakė, jog ir emigracijos galimybė jai tapo labai reali. „Laukiu atsakymo iš užsienio, todėl gali būti, kad išvyksiu iš Lietuvos. Bet, kol dar nesu tikra, atėjau čia. Jei emigruoti nepavyks, galbūt eisiu į kokius nors darbo biržos rengiamus kursus. Norėčiau ko nors išmokti“, – tikino Sandra.
Retas išsilavinimas negelbsti
Ramiai laukiamajame sėdėjusi mergina dėmesį patraukė šalia padėtu diplomu. Ant viršelio buvo matyti Kauno technologijos universiteto logotipas. Pasirodo, Ieva baigė taikomosios matematikos specialybę.
Ką žmogus su tokiu diplomu veikia darbo biržoje? Nejaugi neranda darbo? Pasirodo, Ieva atvyko paieškoti sezoninio darbo. Mergina rudenį pratęs studijas, todėl ateinančius dvejus metus darbo jai nereikės. Vėliau ji neatmeta ir galimybės emigruoti.
„Užsienyje daugiau galimybių turint tokį išsilavinimą. Atlyginimai didesni, gyvenimo lygis visai kitoks, todėl galbūt ir išvažiuosiu. Dar per anksti apie tai kalbėti“, – savo planų neslėpė studentė.
Kauno teritorinės darbo biržos Darbo išteklių skyriaus vedėja Inga Balnanosienė, paklausta, ką ji pasiūlytų žmogui, kuris baigė taikomąją matematiką ir neranda darbo, nebuvo konkreti.
„Kiekvienas atvejis vertinamas individualiai. Pirmiausia drauge su jaunuoliu sudaromas individualus užimtumo veiklos planas, kuriame numatomos ir aptariamos priemonės galutiniam tikslui – gauti darbo – pasiekti. Su juo turėtų būti aptartos įvairios galimybės. Mat net ir ieškantys darbo pagal specialybę jaunuoliai paprastai sutinka padirbėti kitoje srityje, pažinti darbo rinką, įgyti darbo patirties. Be to, kartu būtų įvertinamos ir neformalios turimos kompetencijos, individuali patirtis, kuri padėtų išplėsti darbo paieškos galimybes“, – kalbėjo vedėja.
Medikai biržoje neužsibūna
Darbo biržos tinklalapyje skelbiami kasmetiniai jaunimo registracijos įstaigoje duomenys. Šiais metais į įdarbinimo įstaigą kreipėsi net trys dešimtys medikų.
Nejaugi Kaunas, visada laikytas medicinos specialistų kalve, praranda savo pozicijas, ir gydytojų ar slaugytojų miestui nebereikia?
I.Balnanosienės teigimu, baigusieji medicinos mokslus darbo biržoje neužsibūna. „Įvairių sričių medikai yra paklausūs regiono darbo rinkoje, todėl jie paprastai per 1–3 mėnesius sėkmingai įsidarbina. Apskritai aukštąjį išsilavinimą įgijusių žmonių įsidarbinimo galimybės didelės, darbdaviai geranoriškai priima jaunus specialistus“, – tvirtino darbo biržos atstovė.
Tokie žmonės taip pat gali skelbti savo gyvenimo aprašymą specialioje duomenų bazėje „Talentų bankas“. Tokiu būdu jaunuoliai turi dar daugiau galimybių būti pastebėti ir sėkmingai įsitvirtinti darbo rinkoje.
Nors darbo biržoje besilankančių jaunuolių nuotaikos slogios, Darbo išteklių skyriaus vedėja I.Balnanosienė nusiteikusi optimistiškiau.
„Kiekvienais metais rengiamos darbo rinkos prognozės, kurių rezultatai atspindi stabilesnę ekonominę situaciją: Kauno regiono darbdaviai numato įmonių plėtrą, daugiau darbo vietų, taip pat augantį darbuotojų skaičių įmonėse. Atitinkamai daugėja ir darbo pasiūlymų jaunimui.
Tikėtis, kad padėtis per metus ar dvejus iš esmės pasikeis, tikriausiai nevertėtų. Tačiau ilgainiui jaunimo, įgijusio paklausią darbo rinkoje profesiją, įsidarbinimo galimybių turėtų būti daugiau“, – mano vedėja.
Paklausiausios specialybės nesikeičia
Šiais metais jaunuolių iki 25 metų per pirmąjį pusmetį įdarbinta daugiau nei 17 tūkst. Tai sudaro 58 proc. užregistruotų jaunų bedarbių.
Paprastai į Kauno teritorinę darbo biržą jaunuoliai atvyksta vos tik baigę mokslo metus. Birželio ir liepos mėnesiais jaunų asmenų registracija pastebimai suaktyvėja, o vėliau vėl nuosekliai mažėja.
Tiek moksleiviai, tiek studentai aktyviai ieško ir sezoninio darbo. Įgijusieji profesiją ar specialybę taip pat sutinka įsidarbinti terminuotai tam, kad įgytų nors pradinės darbo patirties. Neretai terminuota darbo sutartis tampa puikia nuolatinio darbo pradžia.
Jau kelerius metus Kauno regione nesikeičia paklausiausios darbo rinkoje specialybės. Su nedarbo problema nesusiduria tiksliuosius mokslus, informacines technologijas, inžineriją, programavimą, mediciną ar slaugą baigę jaunuoliai.
