Apie permainas nudrengtame Kalvarijų turguje imta kalbėti iš karto po Nepriklausomybės atkūrimo. Buvo įvairiausių idėjų, planų, įvyko ne vienas konkursas, ir vėl tyla, rašo „Lietuvos rytas”.
Kokios turgaus rekonstrukcijos laukia ir ar apskritai dar tikisi jos sulaukti prekeiviai?
Vargina sunkios darbo sąlygos
Aštuoniolika metų Kalvarijų turguje mėsa prekiaujanti Virginija norėtų, kad būtų nugriautas arba iš esmės pakeistas šviežios mėsos paviljonas.
„Labai gerai, kad jis erdvus, storos sienos. Tačiau vasarą čia leipstame nuo karščio ir deguonies trūkumo, o žiemą šąlame.
Todėl tikrai labai norėtųsi, kad turgaus valdžia rekonstrukcijos metu pasirūpintų prekeivių darbo sąlygomis. Juk už darbo vietas mokame didžiulius pinigus”, – „Sostinei” dėstė Virginija.
Ji patikino jau neketinanti keisti nei darbo, nei darbo vietos: „Ieškoti kito darbo man per vėlu, o kitoje turgavietėje taip pat nenorėčiau dirbti. Vieną dieną teko padirbėti rekonstruotame Vilniaus Halės turguje, bet daugiau ten sugrįžti nenorėčiau. Nepatiko. Kaip galima toje pačioje erdvėje pardavinėti ir mėsą, ir drabužius?”
Pasak Virginijos, turguje pardavinėjant mėsą svarbiausia turėti savo klientų. Jei jų per daugelį metų nepavyksta užsiauginti, geriau keisti darbą.
„Mėsą Kalvarijų turguje pradėjau pardavinėti tais laikais, kai visi parduodavo ir pirkdavo bet ką. Jei dabar neturėčiau savo klientų, kuriems geriau už mėsą sumokėti keliais litais brangiau, bet valgyti kokybišką produktą, bankrutuočiau”, – sakė Virginija.
Bijo, kad visko neišgriautų
Prieš dvidešimt trejus metus į Vilnių iš Tauragės persikraustęs Remigijus Ambrozas, Kalvarijų turguje prekiaujantis mėsa, sakė rekonstrukcijos laukiantis seniai.
„Tik nereikėtų persistengti, ji turėtų būti protingai atliekama, o ne taip, kaip Halės turgavietėje, kuri iš turgaus jau virto prekybos centru.
Svarbiausia, kad Kalvarijų turgavietės mėsos paviljone vasarą veiktų kondicionieriai, žiemą būtų šildoma, kad durys užsidarinėtų ir nebūtų atlapos, kaip dabar”, – rekonstrukcijos viziją dėstė R.Ambrozas.
Pasak jo, taip pat būtina sutvarkyti privažiavimus prie prekyviečių, o pirkėjams praverstų vežimėliai, kuriais jie įsigytus produktus galėtų nusivežti iki automobilių.
„Būtų blogai, jei po rekonstrukcijos Kalvarijų turgavietėje neliktų senųjų statinių.
Nors kai kurie mena gūdų sovietmetį, jie kur kas geresni nei šiuolaikiniai.
Tikrai nesiilgiu anų akmens amžių primenančių sovietinių laikų, tačiau valgėme kokybiškesnį maistą, o žmonės buvo draugiškesni. Turguje kol kas dar galima rasti kokybiško maisto ir sutikti nuoširdžių žmonių”, – kalbėjo Kalvarijų turgaus senbuvis.
Iš Stasio lūpų – keiksmai
Rūkytų mėsos produktų paviljono žvaigždė – Stasys. Jis Kalvarijų turguje prekiauja ketvirtą dešimtmetį ir, kaip teigė žinovai, vienintelis rūko baigiančių išnykti Lietuvos baltųjų kiaulių lašinius ir kumpius.
Išgirdęs klausimą, kokios tikisi Kalvarijų turgaus rekonstrukcijos, lašinių karaliumi tituluojamas vyras, prie kurio prekystalio nuolatos stoviniuoja pirkėjai, pyktelėjo: „Tai jau padarė rekonstrukciją, kad juos velniai rautų! Už vietą kas mėnesį dabar reikia mokėti net 1300 litų ir niekas neklausia, ar mes turime tiek, ar ne.
Dar reikia susimokėti ir už šaldytuvą, ir už sandėliuką. O ką už iš mūsų surenkamus pinigus valdžia padarė? Net vargano ventiliatoriaus nepastatė!”
Paklaustas, kur augina Lietuvos baltąsias kiaules ir kur jas skerdžia, ponas Stasys tik šyptelėjo: „Prie Kauno. Bet išpažinties šiandien jums neatliksiu, nes jau esu pavalgęs.”
Prekeivėms grasina antstoliai
Genovaitė, Kalvarijų turguje medumi prekiaujanti trisdešimt trejus metus, įsitikinusi, kad rekonstrukcijos čia reikia jau seniai: „Tačiau, kiek girdėjau, tie, kurie sugebėjo privatizuoti kioskus ir žemę po jais, dabar nepasidalija valdų.
Gal miesto valdžia seniai būtų išpirkusi tą žemę ir pradėjusi turgaus pertvarkymą, bet, matyt, jai kioskininkų žemės kaina neįkandama.”
Kita medaus prekeivė stebėjosi, kad dėl buvusios turgavietės valdžios veiksmų ir bankroto dabar jai tenka aiškintis su antstoliais: „Kaip ta rekonstrukcija prasidės, jei iki šiol vyksta teismai? Mes kažkodėl gauname antstolių iš Kauno reikalavimus, kad susimokėtume skolas, kurių niekada neturėjome.
Greičiausiai buvę turgaus vadovai prisidarė skolų ir jas užkrovė mums ant pečių.”
Pasigenda mašinų aikštelės
„Tegul tik greičiau pradeda tą rekonstrukciją! Mano galva, labiausiai reikia automobilių stovėjimo aikštelės, kur pirkėjai galėtų saugiai ir patogiai palikti savo automobilius.
Be to, būtų ir protinga, ir sąžininga, jei ji būtų nemokama”, – įsitikusi Kristina iš Ramygalos (Panevėžio r.), du kartus per savaitę jau visą dešimtmetį į Kalvarijų turgų atvežanti savo ūkyje užaugintų daržovių.
Pertvarkos jau nebesitiki
„Kad turguje prasidės rekonstrukcija, kalbama bemaž penkiolika metų, bet į tas kalbas nebekreipiame dėmesio. Jau net neįdomu.
Prieš rinkimus į valdžią vis atsiranda veikėjų, kurie kėsinasi imtis pertvarkos. Tačiau vos tik rinkimai baigiasi, kalbos apie rekonstrukciją išnyksta lyg pirmas sniegas.
Mes, ko gero, čia visi pasensime, bet jokių naujovių taip ir nesulauksime”, – nelinksmai kalbėjo antrą dešimtmetį Kalvarijų turguje drabužiais prekiaujantis Rolandas.
Dar prieš kelerius metus jis su kitais prekeiviais vaikščiojo pas turgavietės vadovus ir bandė derėtis dėl geresnių darbo sąlygų, siūlė, kaip ir ką būtų galima pakeisti, patobulinti, bet dabar jau nurimo, nes suprato, kad jo nuomonė niekam neįdomi.
„Tik kainos už prekyvietę vis kyla.
Anksčiau už kvadratinį metrą per mėnesį mokėjome 2 litus, dabar tenka pakloti net 60 litų, o sąlygos tos pačios”, – skėstelėjo rankomis Rolandas.
Pigiausia – prie vartų
Už porą metrų prekyvietės stalo, ant kurio galėtų susidėti grybų ar uogų krepšius, Elvyra Jankovskaja iš Vilniaus rajono kasdien sumoka 9 litus, o už kampą sandėliuko, kur galėtų priglausti skėtį, kas mėnesį tenka pakloti 150 litų.
Pigiausiai atsieina prekyvietės tiems, kurie pardavinėja savo daržuose ar soduose užaugintas daržoves ir pieno produktus prie turgavietės vartų, beveik viešojo miesto transporto stotelėje – čia turgaus valdžia už žingsnį ploto reikalauja susimokėti tik po litą.
Naujas terminas – iki gruodžio pradžios
Rasa Cibulskienė
Vilniaus miesto savivaldybės Ekonomikos ir investicijų departamento direktoriaus pavaduotoja
„Turguje šeimininkaujanti bendrovė „Kalvarijų turgaus valdymo grupė” (KTVG) įsipareigojo darbus pradėti iki šių metų gruodžio 1 dienos.
Rekonstrukcija šį pavasarį, kaip buvo žadėta, neprasidėjo dėl užtrukusių techninių dokumentų derinimo procedūrų, nes reikėjo suderinti visų suinteresuotų šalių interesus.
Pagal turgavietės nuomos sutartį jos rekonstrukcija turės būti vykdoma keliais etapais. Planuojama, kad pirmasis užtruks ketverius metus. Vykstant pertvarkai turgavietė nebus uždaroma.”
Rekonstrukcijai – milijonai litų
2011 m. laimėjusios konkursą valdyti turgų KTVG vadovybė anksčiau yra pranešusi, kad per trejus metus atnaujinimo darbams planuoja išleisti 25 mln. litų.
Kasmet sostinės savivaldybei bus sumokama 1,2 milijono litų nuomos mokesčių.
