Praktiška, gražu ir ilgaamžiška, tačiau brangoka - už akmenimis grįstus takus, iš riedulių pastatytus židinius ar alpinariumus užsakovai kraštovaizdžio specialistams negaili keliasdešimt tūkstančių litų.
Anksčiau grindę takus, statę tvoras iš palaukių surinktais akmenimis, dabar daug riedulių į Lietuvą atvežama iš Kinijos, Rusijos karjerų.
Akmenys skaldomi ir pjaustomi, derinamos jų spalvos, raštai - tereikia pasitelkti vaizduotę. „Man asmeniškai nepatinka, kai viename sklype derinami skirtingi akmenys, pavyzdžiui, juodulys, granitas, smiltainis. Gamtoje juk taip nebūna“, - lrytas.lt prisipažino bendrovės „Akmens statyba“ vadovas Remigijus Skrebiškis.
Populiariausias, nes tinkamiausias mūsų klimato sąlygoms Lietuvoje išlieka granitas.
Moka triskart daugiau
Visai nebūtina kieme pristatyti daug akmenų. Užtenka ir mažos detalės, keliuose kvadratiniuose metruose telpančio akcento, kad kiemas ar sodas įgautų kitą veidą.
„Tačiau lietuviai dažnai suserga "akmenlige" - tvarkydamiesi aplinką randa vieną kitą didesnį akmenį ir tada užsikrečia manija - pradeda jų visur ieškoti ir į namus vežti“, - pastebėjo R.Skrebiškis.
Bet juk nevirsi košės iš akmenų. Jų formą ir rūšį būtina priderinti prie aplinkos. Kaimo sodyboje greta rastinio namo tiks rieduliai arba skaldyti lauko akmenys, išdėstyti siaura juostele, vingiuotai, tačiau jie juokingai atrodys šalia šiuolaikiško namo.
Takams tiesti naudojama ir minkšta danga – smulkūs akmenys ar skalda taip pat naudojama takams tiesti. Bet tokią dangą sudėtinga prižiūrėti: nepatogu nurinkti lapus, tarpuose kaupiasi dulkės, augalų liekanos, o pro apačioje patiestą plėvelę prasikala žolės.
Žiemą nuo akmenimis grįstų takų ypač sudėtinga nuvalyti sniegą.
Tačiau žmonės myli akmenį, todėd ir moka už vos ne trigubai daugiau nei mokėtų už įprastomis betono trinkelėmis klotus takus.
Tinkamas laikas židiniams
Dabart pats tinkamiausias metas mūryti židinius iš akmenų – kaitrios vasaros dienos, mat skiedinys geriausiai džiūsta esant 25-30 laipsnių temperatūrai.
Lauko židiniai dažniausiai mūrijami iš sendintų plytų, riedulių ar skaldytų akmenų. Jie paprastai komponuojami namo terasoje arba pavėsinėje, rečiau – prišliejami prie namo sienos. Tačiau tokiam statiniui reika erdvės, tad specialistai nerekomenduoja jų įrenginėti 6 arų sklype.
Ypač nuosavų namų šeimininkai mėgsta alpinariumus. Jie formuojami ir visai maži, su paprasčiausiais augalais, ir didžiuliai, išsidriekę per pusę sklypo, apsodinti egzotiškais augalais, papuošti įspūdingais akmenimis.
Tvoros puošiamos ornamentais
Įdomų sklypo reljefą suformuoja atraminės sienelės. Jos ne tik gelbsti, kad nenuslinktų dirvožemis, bet ir atskiria sklypo erdves: plotą terasai, gėlyną, vaikų žaidimų aikštelę.
Skirtingai nei medis, sienelės iš akmens netrūnija, tad jų nereikia keisti. Tinkamai parinktas akmuo gali tapti ir sodybos, ir modernaus kiemo dalimi.
Tvoros daromos arba ištisinės, arba iš atskirų blokų sujungtos stulpeliais.
Jos gali būti formuojamos ir iš sveikų ar pusiau skeltų riedulių. Dar galima iš anksto paruoštą tvoros pagrindą padailinti skaldyto akmens plokštėmis.
Pamatai iš akmens mūrijami nebent nedideliems statiniams. Dažniausiai skaldytais akmenimis dailinami jau išlieti pastato pamatai.
Prie jų derinami akmeniniai laiptai.
Akmenys auga?
Apie akmenų galią sklando įvairių mitų. Jais bendrovės „Akmens statyba“ vadovas nesidomi, tačiau jį pralinksmina žmonės, kurie tiki, jog akmenys yra gyvi, auga.
Bet išties kiekvieną pavasarį dirvos paviršiuje akmenų padaugėja?
„Tai tik fizika“, - šypsosi R.Skrebiškis. Akmuo laidesnis šilumai negu žemė, todėl po juo dirva greičiau įšąla. Drėgnoje žemėje vanduo, virsdamas ledu, plečiasi, tad šaldama po akmeniu žemė kelia jį aukštyn. Atšilimo metu akmuo nebegrįžta į ankstesnę vietą, nes ledui tirpstant, į jo vietą pribyra žemės. Nuo vėlyvo rudens ligi pavasario atšalimai ir atšilimai paprastai kartojasi keletą kartų, todėl dirvos paviršiuje pavasarį akmenų padaugėja.
