Kaimiečiai nori gero vandens, bet baidosi kainų

Vanduo, net ir perkoštas per buitinį filtrą, daugumoje Žemaitijos gyvenviečių dar dvokia supuvusiu kiaušiniu. Aukštaitijos gyvenvietėse geležies nuosėdos ėda kriaukles ir riečia nosį. Tačiau jose gyvenantys žmonės, laukdami gero vandens, priversti laukti ir gerokai didesnių kainų.

Daugiau nuotraukų (1)

Audrė Srėbalienė

Aug 5, 2013, 5:35 PM, atnaujinta Mar 2, 2018, 3:40 AM

„Turėjome būti pirmi, likome paskutiniai“, - kalba Utenos rajono Antalgės gyvenvietėje gyvenantys žmonės. Geriamajame vandenyje, kuris jiems tiekiamas iš vietos gręžinio, geležies ypač daug. Nors prieš kelerius metus jame ir buvo sumontuoti geležies filtrai, jie užsikimšo. Iš čiaupų vėl bėga rudas, smirdantis vanduo.

Šiuo metu, įgyvendindama ES finansuojamą vandentvarkos projektą, bendrovė „Utenos vandenys“ vamzdynus, skirtus vandeniui centralizuotai tiekti bei nuotekoms surinkti, kloja Sudeikių, Užpalių, Tauragnų, Vyžuonų miesteliuose. Tuo tarpu Antalgės gyventojams teks laukti, kol vandentvarkai pinigų ES atseikės iš naujojo krepšio.

„Ir man pačiam teks prisijungti prie nuotekų surinkimo sistemos. Kiek tai kainuos mano šeimai ar kitiems miestelio gyventojams, dar nežinome. Viskas priklausys nuo atstumo, skiriančio sklypą nuo pasijungimo vietos. Manoma, kad tam prireiks 1000-3000 litų“, - sakė Sudeikių seniūnas Virgilijus Gaižauskas.

Nuotekos – į pievas

Antalgiečiai, kaip ir visi kiti rajono gyventojai, už šalto vandens kubą moka 2,88 lito. Tie, iš kurių būsto nuotekos surenkamos centralizuotai, moka brangiau – 6,2 lito. Tačiau tokią galimybę turi tik pusė miestelio žmonių. Vis kiti sukasi, kaip kuris išmano. Dažniausiai turinys iš vietos nuotekų šulinių atsiduria ten, kur neturėtų jo būti, - toli nuo gyvenvietės bei Ilgio ežero esančiose pievose. Išgabenti nuotekas į valymo įrenginius Utenoje yra brangu. Todėl žmonės yra nusiteikę geriau jau pakloti brangiau už gerą vandenį ir centralizuotą nuotekų surinkimą, kad tik atsikratytų įsisenėjusios problemos.

Keletas sodybų, norėdamos išvengti išlaidų, nuotekų vamzdžius iš savo namų apskritai buvo nutiesusios į miestelio melioracijos drenažą. Nepastebimai jos ne vienerius metus liejosi į ten pat esantį Ilgio ežerą. Viskas baigėsi tuo, kad vieni iš naujakurių, kasdami prūdą, sudarkė drenažą. O kai iš jo išsiveržę fekalijos pernai užtvindė kaimynus, įsikišo gamtosaugininkai. Ir kaltininkus apkrovė baudomis.

Pagal teisės aktus gyventojai turėtų išvežti tiek nuotekų, kad jų keikis sudarytų 80 proc. sunaudoto šalto vandens. Vidutiniškai žmogus per mėnesį jo išleidžia 4 kubinius metrus.

Antalgiečiai suskaičiavo, kad už nuotekas, gabenamas į valymo įrenginius Utenoje, esančius už 10 kilometrų nuo jų miestelio, trijų asmenų šeima per mėnesį turi pakloti apie 62 litus. Nes mokėti tenka ir už transporto, vienu kartu įstengiančio pavežti vos 3 kubus nuotekų, įveikiamą kelią.

Tuo tarpu už centralizuotai surenkamas nuotekas miestelio daugiabučių gyventojai, naudojantys vandenį, už jo kubą primoka 3,4 lito.

Kainų dar nenustatė

Kiek, įgyvendinus vandentvarkos projektus, uteniškiams pabrangs vanduo? Atsakymo į šį kausimą dar negirdėti.

Pasak bendrovės „Utenos vandenys“ direktoriaus Adolfo Juršio, visa tai priklausys nuo būsimų investicijų. Dabartinė vandentiekio ir nuotekų tinklų plėtra Tauragnuose, Sudeikiuose ir dar poroje miestelių vyksta už ES fondų pinigus.

„Kol kas – skaičiuojame. Tarifas jei ir kils, tai kol kas nedaug. Tačiau ateityje, kai prasidės naujas ES periodas, įgyvendinant vandentvarkos projektus teks pridėti ne 5 ar 10 proc. kaip kad dabar, bet apie 30-50 proc. savo lėšų. Tam, kad 95 proc. Utenos rajono gyventojų, kaip kad reikalauja ES teisės aktai, taptų centralizuotai tiekiamo vandens vartotojais ir gautų nuotekų surinkimo paslaugą, reiks 34 mln. litų. Tokios investicijos mums bus nepakeliamos“, - sakė A.Juršys.

Paskaičiuota, kad atlikus visus darbus, per kelerius metus uteniškių mokami mokesčiai už vandenį ir nuotekas padidės 3 litais - maždaug iki 10 litų už kubinį metrą.  

Šiuo metu maždaug tiek jau moka Zarasų, Molėtų, Pakruojo, Radviliškio rajonų gyventojai. Lazdijų rajone tarifas – didžiausias: 12 litų, Neringoje – 11 litų. Mažiausias – Vilniuje (4,3) bei Pasvalio ir Jonavos rajonuose, kur mokestis už vandens kubą atitinkamai sudaro 4,6 ir 4,8 lito.

Teks pakrapštyti pinigines

„Viską pats pasidarysiu. Keliems vandentiekio metrams iki namo nutiesti daug pinigų nereikės“, - patikino Plungės rajone, Kumžaičiuose gyvenantis Audrius. Šiuo metu Kumžaičiuose, kaip ir greta esančiuose Kuliuose bei Varkaliuose, gavusi papildomą 1 mln. litų bendrovė „Plungės vandenys“ kloja vandens tiekimo ir nuotekų surinkimo vamzdynus. Planuojama, kad vien Kuliuose prie jų prisijungs per 340 miestelio sodybų.

Vis dėlto kuliškiai jau būgštauja, kad mokestis už kokybišką vandenį, vos tik jie taps vartotojais, patrigubės - pakils iki 9 litų. Šiuo metu jie geria dvokiantį vandenį, patys rūpinasi, kur išgabenti nuotekas, ir už jo kubą moka maždaug 3 litus.

Tie Plungės rajono gyventojai, kurių nuotekos surenkamos centralizuotai, kloja 7,9 lito.

„Gal ir keisis tas tarifas“, - pratarė bendrovės „Plungės vandenys“ direktorius Antanas Borumas. Ir pacitavo prieš porą metų dienos šviesą išvydusio aplinkos ministro įsakymą, pagal kurį kainą už paslaugas neišvengiamai tenka derinti su Valstybine kainų kontrolės komisija.

„Nesvarbu, kad kainas su ja suderiname. Jas dar turi patvirtinti savivaldybės taryba. Yra buvę atvejų, kad ji to nepadarė. Juk tai – politika“, - patirtimi pasidalijo A.Borumas. Jo nuomone, žmonės taip pat strimgalviais nepuls prisijungti prie naujo vandentiekio. Jis yra nutiesiamas iki sklypo ribos, o už visa kita tenka mokėti patiems sodybos šeimininkams. Paskaičiuota, kad vidutinė 1 m vandentiekio kaina sukasi apie 100-115 litų.

„Esame įsipareigoję, ir žmonėms parengiame supaprastintų projektų. Jie gali nesamdyti technikos - patys griovį išsikasti, vamzdžius pakloti. Bet vis tiek be santechniko paslaugų neišsivers.

Žmonių yra visokių. Vieni – apsidžiaugia, kad nebereikės vargti, kiti – iškeikia. Kaip nepyks, jei iki šiol ir kai kurie kuliškiai už nuotekas nemokėjo, leido jas į Alanto upelį. O dabar bus apkrauti mokesčiais“, - kalbėjo direktorius.

Jo teigimu, visa laimė, kad aplinkosaugininkai dar talkina. Pagal Plungės rajone galiojančias „Švaros taisykles“, gyventojai privalo trejus metus saugoti kvitus, liudijančius apie išvežtų nuotekų kiekį. Tiems, kurie tokių kvitų neturi, aplinkosaugininkų viešnagė nėra maloni.

UAB „Lrytas“,
Gedimino 12A, LT-01103, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus webmaster@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2022 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.
REPORTERIS: Lietuva išsiunčia Rusijos laikinąjį reikalų patikėtinį