Jų teigimu, pietūs galėtų būti valgomi ant darbo stalo, kitaip sakant, bet kokie užkandžiai turėtų būti valgomi darbe – laisvalaikis taip pat turėtų įsilieti į darbinę aplinką ir netgi ją papildyti.
Viena valanda, praleista pietaujant kokioje nors kavinėje ar restorane, ne tik išblaško darbuotoją, tačiau ir sumažina jo darbingumą bei pažinimo siekį.
Norint sulieknėti reikia skaityti knygas?
Ne paslaptis, kad šiuolaikiniai mokslininkai atlieka išties įdomius tyrimus, kurių metu bando ieškoti sąsajų tarp, atrodytų, kasdienių dalykų, tarkime, pietavimo restorane ir su tuo susijusio darbingumo sumažėjimo. Panašų tyrimą, tik ne apie valgymą, o lieknėjimą, atliko ir kita mokslininkų grupė.
Tyrime buvo bandoma išsiaiškinti, kaip kokie nors neaktyvūs užsiėmimai sąlygoja žmogaus kūno masės indekso (KMI) pokyčius. Tyrime dalyvavo 17 valstybių, daugiausia iš jų – Europos šalys, rašo psmag.com.
Žmonių buvo klausiama ne tik tikslių duomenų apie jų amžių ar svorio kitimą. Svarbiausia buvo išsiaiškinti, kaip tie žmonės leidžia savo laisvalaikį. Atsakymus galima suskirstyti taip: knygų skaitymas, kultūriniai renginiai, bendravimas su šeimos nariais, dalyvavimas sporto renginiuose, televizoriaus žiūrėjimas, apsipirkinėjimas ir mankštinimasis. Kitaip sakant, pagrindinis tyrimo tikslas – išsiaiškinti sąsajas tarp žmogaus kūno sudėjimo ir jo mėgstamiausios veiklos.
Dar vienas svarbus rodiklis, kurį reikėjo sužinoti – laikas, kurį žmonės skiria savo mėgstamiems užsiėmimams. Pasirodo, kad pasyvi veikla, pavyzdžiui, skaitymas, dalyvavimas kultūriniuose renginiuose ar naršymas internete kūno masės indeksui turi tokią pačią įtaką kaip ir aktyvi veikla.
Sudegintos kalorijos – nėra svarbiausia
Tiesa, tokie tyrimai daugeliui skeptikų atrodo nieko verti ir neteisingi, kadangi, pasak jų, sulieknėti padeda ne knygų skaitymas, o aktyvi veikla ir mankštinimasis. Tam pritarti verčia ir faktas, kad 34,4 proc. amerikiečių, kuriems yra 20-79 metai, turi viršsvorio.
Tačiau tyrėjai tokius rezultatus labiausiai sieja su sociologiniais ir psichologiniais veiksniais. Pasak jų, tie žmonės, kurie savo laisvalaikį leidžia kultūriškai aktyviai – skaito knygas, domisi menu, vaikšto į kultūrinius renginius, turi daug mažiau šansų turėti viršsvorio. Akivaizdžiausiai tai buvo galima pastebėti pažvelgus į Vakarų Europos šalis – Autriją, Prancūziją, Vokietiją ir Šveicariją.
Mat persivalgymas, pasak jų, su kultūra neturi nieko bendro. Ir leidimas sau turėti viršsvorio – tikrai nebūtų etiškas.
Taigi šiuo atžvilgiu daug svarbiau yra ne sudegintos kalorijos, o, matyt, sveikas protas, kuris yra įgyjamas ne sporto salėje, o skaitant knygas.
Parengė Agnė Vasiliauskaitė
