Tarp šių dviejų dalių yra sandarūs vamzdeliai, kuriais teka aušinimo skystis. Beveik visi šiuo metu parduodami oro kondicionieriai gali veikti keturiais režimais: patalpų vėsinimo, sausinimo, vėdinimo ir šildymo.
Nepigus malonumas
Sausinimo ir vėdinimo funkcijos dažniausiai naudojamos rudenį ir pavasarį, kai dėl lietaus patalpose gali kauptis drėgmė. Dabar naudojama kondicionierių šildymo funkcija išpopuliarėjo tik prieš kelerius metus, rašo „Lietuvos rytas”.
„Šildymui tokie kondicionieriai naudoja iki 4 kartų mažiau energijos nei elektriniai radiatoriai”, – palygino šiuo verslu užsiimančios įmonės „Technica Service” direktorius Tadas Vildžiūnas.
Kondicionierių efektyvumas grindžiamas tuo, kad elektros energija naudojama ne šilumai gaminti, o jai pernešti iš lauko į vidaus patalpas.
Tačiau specialistai pabrėžia: kondicionieriai nėra tokie veiksmingi, kad būtų galima patalpas šildyti vien jais. Tradicinis dažniausiai perkamas stacionarusis oro kondicionierius kainuoja apie 2 tūkst. litų, jis gali vėsinti arba šildyti 25–30 kvadratinių metrų patalpą.
Pigesni šiek tiek senesnės technologijos oro kondicionieriai veikia automatinio įjungimo ir išjungimo principu: kai patalpos temperatūra pasiekia tam tikrą lygį, jie pradeda ją vėsinti, kai temperatūra nukrinta – aparatai išsijungia.
Naujesni ir brangesni oro kondicionieriai patalpų temperatūrą gali matuoti labai tiksliai ir orą vėsinti smarkiau arba silpniau išvis neišsijungdami.
Paprasti vartotojai patys be problemų gali įsirengti tik paprastesnius mobiliuosius oro kondicionierius.
Siūloma laikina išeitis
Tiems, kurie nori sutaupyti, pardavėjai gali pasiūlyti mobiliuosius kondicionierius. Toks įrenginys yra sudarytas tik iš vieno bloko ir laikomas patalpoje, kurią reikia vėdinti.
Į lauką šiluma išmetama per kelių metrų ilgio guminę žarną, kurią reikia iškišti per sienoje išgręžtą skylę arba per langą.
Tiesa, apie pusantro tūkstančio litų kainuojantis įrenginys – tik laikina išeitis. „Jeigu žarna iškišama per atvertą langą, tuomet karštis grįžta atgal. Tad, viena vertus, žmogus vėsina, kita vertus – šildo kambarį”, – aiškino T.Vildžiūnas.
Be to, tokie prietaisai gerokai triukšmingesni.
Stacionarusis oro kondicionierius įrengiamas taip, kad didesnė triukšmo dalis tektų pastato išorėje esančiai daliai. Mobiliajame viskas veikia patalpose, tad ir triukšmas didesnis.
Toks pirkinys praverčia nebent tuomet, kai kondicionierius nėra naudojamas nuolat arba jį tenka pervežti (pavyzdžiui, vasarai jis gabenamas į sodo namelį).
Prižiūrėti būtina
Įsirengus oro kondicionierių visi rūpesčiai nesibaigia. Jį reikia nuolat prižiūrėti, nes tarp nešvaraus kondicionieriaus ir užteršto patalpų oro galima dėti lygybės ženklą.
Laimė, tai nėra taip brangu, kaip gali atrodyti. O pirmiausia kas mėnesį derėtų išvalyti kondicionieriaus dulkių filtrus. Tai gali padaryti kiekvienas, reikia tik susipažinti su įtaiso instrukcija ar paprašyti įrenginį montavusio meistro patarimo.
Taip pat 1–2 kartus per metus patartina iškviesti specialistus, kad jie atliktų profilaktinius valymo darbus.
Geriausia kondicionierių valyti rudenį ir pavasarį. Jame kaupiasi kondensatas, dulkės, išoriniame įrenginyje – lapai, šiukšlės, suodžiai.
Tiesa, dalis brangesnių kondicionierių turi išsivalymo funkciją, tad juos valyti tenka rečiau.
Kaip išvengti ligų?
Vis dėlto nemažai žmonių prisibijo bet kokio kondicionieriaus, nes yra įsitikinę, kad jie sukelia slogą ir kitas ligas.
Anot Marijampolės visuomenės sveikatos centro Visuomenės sveikatos saugos skyriaus vedėjos Aušros Skripkaitienės, dažniausia klaida – nustatytas per didelis temperatūrų kontrastas tarp kondicionuoto oro automobilyje ar patalpose ir lauko oro temperatūros.
Didžiausias leistinas lauko ir patalpos oro temperatūros svyravimas turėtų būti ne didesnis nei 6–8 laipsniai. Kuo žmogus labiau užsigrūdinęs, tuo mažesnį poveikį jam turi temperatūros svyravimas.
Tačiau jei lauke 35 laipsnių karštis, o patalpoje oro kondicionavimo sistema palaiko 16 laipsnių šilumos mikroklimatą, temperatūrų kontrastas gali pakenkti bet kam.
Rekomenduojama temperatūra gyvenamosiose patalpose šaltuoju laikotarpiu yra 20–24, šiltuoju – 23–25 laipsniai šilumos.
Nors lietuviškos vasaros dažniau būna šlapios nei karštos, pasitaiko ir tokių dienų, kai oras taip įkaista, kad net virpa. Dar nemaloniau naktimis. Tad ne veltui kone vienintele atgaiva tampa oro kondicionierius.
Kitokie apsaugos nuo karščio būdai
Jei oro kondicionierius – pernelyg brangus malonumas, galima nuo karščio gelbėtis kitokiais būdais.
Pirmiausia reikia stengtis palaikyti natūralią namų vėsą: langus, pro kuriuos patenka saulės spinduliai, laikyti uždarytus, o atverti tik vakare, kai oras atvėsta.
Patartina naudoti tamsias užuolaidas arba metalines žaliuzes – jos sugeria dalį šilumos.
Dieną naudokite kuo mažiau elektrinių įrenginių, nes visi jie į aplinką skleidžia šiek tiek šilumos.
