Tačiau afrikinio maro užkratui patekti į Lietuvą landų yra daug daugiau, nei šiuo metu kalbama. Tereikia atskleisti grėsmių aprašą, ir baimės akys dar labiau išsiplės. Apsaugos siena juk skylėta.
Uogauja pasienyje
Devyni litai. Tiek už miško aviečių litrą sostinės Kalvarijų turguje dar ne taip seniai prašė uogautojai. Avietės jau baigėsi, užtat grybų miškuose – „milijonai“.
„Atiduosiu avietes už 9 litus. Paskutinės rinktos pasienio miške“, – ties sostinės Kalvarijų turgaus vartais stovinti moteriškė kalbino praeivius, vos tik tų akis užkliūdavo už uogų.
„Puikios mėlynės. Tolybėse, Šalčininkų rajono pakraštyje jas surinkau“, – kita, lietuviškai sunkokai šnekanti moteris pakilnojo uogų litrą. Už tiek – 9 litai, bet parduotų litrą ir už 8 litus.
Uogautojai ir grybautojai su miško gėrybėmis namo arba tiesiai į turgavietes traukia iš Rūdininkų girios Šalčininkų rajone ar Švenčionių rajone plytinčių Adutiškio ir Geldnės miškų. Uogingi plotai tįsta iki pat sienos su Baltarusija. O ten tereikia maro baimei atverti akis.
Pavojus – nepramanytas
Iki šiol buvo ištirta daugybė sumedžiotų šernų – nė vienas tyrimas neuždegė afrikinio maro pavojaus signalo. Lietuvoje ištirtos visos, kurios tik suregistruotos, pasienio zonoje auginamos kiaulės – švaru.
„Teorinių prielaidų užkratui patekti išties yra daugybė. Riziką kelia ne tik iš Baltarusijos traukiantys automobiliai, vilkikai ar pėstieji.
Ne tik uogautojai ar grybautojai – tie patys medžiotojai vaikšto po pasienio miškus. Tereikia atsitiktinumo. Jei tik kas nors numindžikuotų tuo pačiu taku, kaip ir pasiligojęs šernas, ant batų padų prikibęs virusas būtų parneštas į namus“, – grėsmės neneigia Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos atstovas Šalčininkuose Gerardas Stonkus. O ir patys šernai, užklydę į pasėlius ar bulvių laukus, kasmet pridaro nuostolių ūkininkams. Teoriškai – tai dar vienas viruso plitimo kelias. Tereikia, kad susikirstų žmogaus ir maru užsikrėtusio šerno keliai. Ir tas pats žmogus, avėdamas tuos pačius batus, užsukęs į savo kiaulių tvartą, surašytų kriuksėms ir mirties nuosprendį.
„Galop yra ir tam tikra erkių rūšis, kuri platina afrikinio maro užkratą. Teoriškai, užsikrėtusių erkių uogautojai ar grybautojai gali parsinešti namo“, – sakė G.Stonkus.
Pavojus „sudegti“
Džiugu, kai užsiliepsnoja kaimyno tvartas? Afrikinio kiaulių maro atveju džiaugtis kaimyno nelaime nepavyks. Jei jau maras įsimes į kaimyno tvartą, dūmais tektų paleisti ir savąjį.
Ugnis – vienintelis patikimas būdas užkratui mediniuose tvartuose sunaikinti. Kas kaime pirmas norėtų tai išbandyti?
„Todėl visais įmanomais būdais ir aiškiname ties Baltarusijos siena gyvenantiems žmonėms, kad nepirktų daugiau paršelių. Ir kad kiaules, kurias šiemet jau paaugino, geriau jau paskerstų ir pasiruoštų sau maisto atsargų“, – kalbėjo G.Stonkus.
Karščiai – ne pats tinkamiausias laikas gyvuliams skersti, bet labai palankus mirtiniems virusams šėlioti.
„Dėl to ir nerimaujame. Grandinė maro virusui plisti yra didelė, – sakė G.Stonkus. – Svarbu, kad kaime gyvenantys žmonės suprastų, jog pavojus tyko ne tik valstybės ar jos ekonomikos. Kad jis tyko jo paties ūkio.“
Didieji saugosi
Šalčininkų rajone yra keturi stambūs kiaulininkystės ūkiai, kuriems pastaruoju metu nerimo – į valias. Tačiau juose laikomasi visų būtinų biologinės saugos reikalavimų.
Pavyzdžiui, Sakalų kaime esančioje veislininkystės bendrovėje „Merkio agrofirma“ kriuksi per 4 tūkst. paršavedžių ir paršelių. Užtat joje laikomasi pačių griežčiausių biosaugos reikalavimų.
Darbuotojai, nepersirengę ar nepersiavę batų, į ją negali įkelti kojos. Prieš apsivilkdami vienkartinius drabužius jie privalo nusiprausti. Dezinfekuojama viskas – ir jų batai, ir visų į fermas sukančių automobilių ratai. O ir pačias kiaulides juosia aptvaras, saugantis, kad joks miško padaras į jas nepatektų.
Ar darbuotojams uždrausta eiti į miškus uogauti ir grybauti? Tokių reikalavimų biosaugos taisyklėse kol kas nenumatyta.
Gresia baudos
Baltarusijos žemės ūkio ministerijos Veterinarinės priežiūros ir maisto kontrolės departamentas, prasidėjus afrikinio kiaulių maro protrūkiui, uždraudė kiaulidžių kompleksų darbuotojams savo asmeniniuose ūkiuose laikyti kiaules. Kiaules uždrausta auginti bet kokiuose asmeniniuose ūkiuose bei fermose, esančiose 5 km spinduliu nuo kiaulidžių komplekso. Ir nesvarbu, kad maras į jį nėra įsimetęs. Už veterinarijos taisyklių nepaisymą numatyta administracinė bauda siekia 2 mln. rublių (apie 87 tūkst. litų). Tam tikrais atvejais gresia laisvės atėmimas iki 2 metų.
