Aukščiausias dangoraižis – grėsmė šaliai
Remiantis daugelio valstybių patirtimi, dangoraižiai šalies ekonomikai tikrai nepadeda, priešingai – dažniausiai milžiniško pastato statymas reiškia mažų mažiausiai recesiją ar net ekonominę krizę.
Pasaulio žiniasklaida teigia, kad panašus likimas gali grėsti ir Kinijai, mat dangoraižio statymas reikalauja milžiniškų investicijų ir resursų, kurių ne visuomet užtenka net ir vienai iš turtingiausių šalių.
CIMB tyrimų grupės Honkonge vadovo Andrew Lawrence‘ o teigimu, Dangoraižio indeksas turi ilgametinį, kone 150 metų siekiantį ryšį su ekonomikos sulėtėjimu ir recesija.
Kinijos atžvilgiu A.Lawrence‘as nusiteikęs gana pozityviai: „Nėra priežasties, kodėl ryšys tarp šių veiksnių Kinijoje turėtų pasikeisti.“
Dangoraižių statymo išvakarės sutampa su finansų krize
Deja, kitų šalių patirtis teigia priešingai – grėsmė ekonomikai vis dėlto yra. Remiantis Dangoraižių indeksu, per pastarąjį šimtmetį beveik visų dangoraižių išvakarės sutapdavo su šalies ekonominių rodiklių sumažėjimu. Vienas iš geriausių pavyzdžių – Jungtinės Amerikos Valstijos.
1928 metais, spalio 23 dieną, JAV buvo pastatytas 319 metrų siekiantis pastatas – Niujorko „Chrysler“ dangoraižis. Tuo metu tai buvo aukščiausias pastatas visame pasaulyje. Deja, ekonominio pranašumo šiai supervalstybei jis neatnešė – tik pagreitino Didžiosios ekonomikos krizės – Didžiosios depresijos – pradžią. Po penkių dienų, spalio 28 d., Niujorko finansų centras neteko beveik 13 proc. akcijų rinkoje.
1996 metų kovo mėnesį Malaizijoje buvo baigtos 452 metrus siekiančio dangoraižio statybos. Po maždaug šešių mėnesių šalį pasiekė nemaloni žinia iš Azijos finansų centro – vertybinių popierių birža neteko pusės 1997 metais turėtos akcijų vertės.
Didžiųjų valstybių pečius slegia įsiskolinimai
Dar vienas liūdnas ekonomikos smukimo pavyzdys – 2009 metų spalio mėnesį Dubajuje pastatytas 828 metrų dangoraižis Burj Khalifa. Po dviejų mėnesių Artymųjų Rytų sostinė tapo globaline finansinės krizės priežastimi, sutrikdžiusia sėkmingam rinkų vystymuisi.
Toks pats likimas persekiodavo ir kitas šalis, kurių didžiuosiuose miestuose buvo statomi dangoraižiai. Ne išimtis buvo ir Niujorke esantis Pasaulio prekybos centras – iki 2001 m. stovėjęs 7 pastatų kompleksas, iš kurių išsiskyrė du 110 aukštų dangoraižiai. Taip pat – „Empire State“ pastatas.
A.Lawrence‘o teigimu, dangoraižių statymas sąlygoja ekonomines nesėkmes dėl to, kad juos statydamos šalys labai įsiskolina – pasiima milžiniškus kreditus.
„Geriausią to pavyzdį galime pamatyti Kinijoje po 2008-ųjų“, - minėjo A.Lawrence‘as. 2008 metais šią šalį ištiko finansinė krizė.
Kinai tikisi, kad dangoraižis taps šalies simboliu
Anot A.Lawrence‘o, ateityje Kinija turėtų pastatyti apie 40 proc. visų pasaulio dangoraižių. Tyrimų grupės vadovo teigimu, per artimiausius penkerius metus šią šalį persekios siekis statyti didžiulius pastatus. Šį siekį A.Lawrence‘as apibūdino kaip „statymo burbulą“.
Vienas iš pavyzdžių ir yra liepos viduryje pradėtas statyti Šanchajaus dangoraižis.
Genslerio architektūros ir dizaino grupės vadovas ir įkūrėjas Artas Gensleris teigia, kad kinams nėra svarbiausia pastatyti aukščiausią pasaulyje pastatą.
„Jie nori kažko, kas taptų šalies simboliu ir tiki, kad Šanchajaus dangoraižis tokiu taps“, - teigė A.Gensleris.
Tačiau tuo pačiu metu, kai vieni žmonės tiki tokio dangoraižio sėkme, ir nori, kad jis taptų reikšmingiausiu šalies simboliu, skeptikai griežtai nepritaria tokiai nuomonei.
Pekino universiteto finansų profesorius Michaelis Pettis teigia, kad Kinijos istorijoje šis dangoraižis reiškia didžiulį nuostolį: „Kinija yra prie žlugimo ribos, o neužilgo gali pasiekti net ekonominę krizę.“
Nuostolis jaučiamas jau dabar
Jeigu profesoriaus prognozės išsipildys, šaliai toks dangoraižis kainuos apie pusantro milijardo dolerių.
Nors dangoraižis vis dar statomas, akylieji ekonomistai skuba skaičiuoti, kokį nuostolį šalies ekonomikai turi toks pastats. Pasak oficialių duomenų, šalies ekonominis augimas sulėtėjo 7,5 proc. Remiantis Nacionalinio statistikos biuro skaičiavimais, šis mėnuo – pats nesėkmingiausias Kinijos ekonomikai, lyginant ekonominius rodiklius su kitais šių metų mėnesiais.
O per pastaruosius tris dešimtmečius vidutinis šalies bendrojo vidaus produkto (BVP) augimas siekdavo apie 10 proc.
Parengė Agnė Vasiliauskaitė
