Rinkodaros strategijos specialistas Linas Šimonis teigiamai vertina šių parduotuvių atėjimą į Lietuvą ir tikisi, jog „Ikea“ privers nemažą dalį šalies baldų gamintojų ir pardavėjų bankrutuoti.
„Jie dešimt metų darė viską, kad žmonės pas juos neitų – marketingas buvo tragiškas. „Ikea“ Lietuvai yra labai gera pamoka, kas atsitinka, kai juo užsiimi prastai“, – aiškino ekspertas.
„Ikea“ pamokos
Iš tiesų, apie rinkodarą lietuviams iš „Ikea“ yra ko pasimokyti. Parduotuvė beveik iki paskutinės akimirkos savo atidarymo datą laikė paslaptyje, taip keldama intrigą, o ją atskleidė tik po to, kai apie tai pranešė lrytas.lt.
Kitas „Ikea“ triukas – beveik visiems vilniečiams į pašto dėžutes išplatintas storas ir spalvotas prekių katalogas. 326 puslapių leidinyje galima susipažinti ne tik su norimais įsigyti baldais ir jų kainomis, bet ir kitomis parduotuvėje lauksiančiomis paslaugomis.
Skyrelyje „Naudinga žinoti“ pasakojama apie veiksiantį restoraną, garantijas, grąžinimo ir keitimo sąlygas ir taip toliau.
Negana to, „Ikea“ surengė kelis išankstinius apsipirkimus išskirtiniams klientams. Beveik prieš savaitę joje apsilankyti galėjo darbuotojai, partneriai jų šeimos nariai. To įspūdžiai, žinoma, nutekėjo į socialinius tinklus ir taip tik dar labiau paskatino laukti rugpjūčio 14–osios.
Pirmadienį „Ikea“ durys atsidarė ir žurnalistams - apie parduotuvę pranešė visi pagrindiniai šalies naujienų portalai.
Panašios taktikos laikosi ir rugpjūčio 24 d. atsidarysianti pirmoji H&M parduotuvė. Socialiniuose tinkluose jau galima pamatyti žinomesnių žmonių gautų pakvietimų į išankstinį atidarymą nuotraukas.
Lietuva – pasaulinės plėtros dalis
L.Šimonis pabrėžė, jog „Ikea“ taiko ne tik į Lietuvos, bet ir į Baltarusijos rinką. Nebrangios ir savo rankomis konstruojamos prekės šio regiono pirkėjams pritaikytos labai gerai.
„Tai akivaizdu, o Lietuva pasirinkta galbūt dėl to, kad Baltarusijoje ne tokia stabili aplinka“, – kalbėjo pašnekovas.
Pastaraisiais ir artimiausiais metais „Ikea“ daugiausia plečiasi besivystančiose ekonomikose Rytų Europoje ir Tolimuosiuose Rytuose.
Anksčiau atidarytos pirmosios parduotuvės Rumunijoje ir Tailande, šiemet Lietuvoje, 2014 m. planuojamos atidaryti „Ikea“ centrai Kroatijoje, Serbijoje, Pietų Korėjoje ir Indonezijoje.
Bendrovės 2012 m. metinėje ataskaitoje teigiama, kad jos tikslas – augti tvariai. Tai reiškia, kad „Ikea“ plėtros imasi tik iš vidaus – prieš leisdama pinigus juos uždirba.
O uždirba ji nemažai, praeitais metais viso pasaulio pardavimai išaugo iki 27 mlrd. eurų (padidėjo 9,5 proc.), o didžiausi šio ūgtelėjimo šaltiniai buvo tokios besivystančios ekonomikos, kaip Kinija, Rusija ir Lenkija.
H&M plėtros kryptys labai panašios. 2012 m. parduotuvės atidarytos Bulgarijoje, Latvijoje, Malaizijoje ir Tailande. Šiemet be Lietuvos H&M drabužiais apsirengti galės čiliečiai, estai, serbai ir indoneziečiai.
Tai paaiškinti galima dėl pasaulinės finansų krizės stojusiomis išsivysčiusių šalių ekonomikomis, ir tuo pat metu pakankamai gerai augusiomis besivystančiomis šalimis.
H&M tinka daugeliui, bet ne visiems
Kaip ir „Ikea“, H&M savo praeitų metų ataskaitoje deklaruoja tvarų augimą. Rašoma, kad įmonei svarbios aplinkosaugos, etikos, žmogaus teisų ir kovos su korupcija vertybės.
Siekdama augti maždaug po 10–15 proc. per metus, H&M nori veikti visose pasaulio rinkose ir tikina, jog vietos naujosiose ekonomikose tikrai yra.
L.Šimonis apie H&M atėjimą į Lietuvą taip pat atsiliepė teigiamai, tačiau jis nemano, jog dėl to kitos įmonės bankrutuos.
„Drabužių pramonėje yra vietos, nors lietuviai pasižymi tuo, kad tą patį drabužį nešioja kur kas ilgiau, nei europiečiai“, – sakė jis.
Rinkodaros specialistas pažymėjo, kad H&M ir „Ikea“ pirkėjas nėra visai tas pats. „Ikea“, kaip apibrėžė jos vadovas Lietuvoje Marius Martinaitis, skirta ir turtingiems, ir menkesnių išgalių pirkėjams.
Tuo metu labiau pasiturintys, ypač daugiau keliaujantys lietuviai į „H&M“ greičiausiai neužsuks. L.Šimonis sakė, jog šis vartotojų segmentas apsiperka užsienyje, nes nenori sutikti kito žmogaus su tuo pačiu drabužiu.
„Lietuvoje eini gatve ir visi mato, kur tu savo drabužius pirkai, kiek jie kainavo – netgi nereikia etiketės“, – drabužių pasirinkimo galimybes šalyje komentavo L.Šimonis.
Jo manymu, abiejų parduotuvių atidarymą reikia vertinti teigiamai, nes jos prisidės prie Lietuvos rinkos tobulinimo ir bus geru pavyzdžiu čia jau veikiantiems verslams.
