Nors "Agilos projekto konkursas turi laimėtoją, Neringos savivaldybės administracija paskelbė naują konkursą, kuris kelia daug įtarimų. Ilgai laukti nereikės. Šis antradienis buvo paskutinė diena projektams pateikti. Ir tai kelia rimtų įtarimų, kad projektas pažadėtas konkrečiai įmonei. Nedaug jų sugebėtų projektą parengti per dešimt dienų - mat pastarasis konkursas buvo paskelbtas vos rugpjūčio 2 dienos vakare.
Nugalėjo konkurse
2012-ųjų pavasarį „Agilos“ kultūros namų konkursą laimėjo jaunų architektų Mariaus Morkūno, Vytenio Ūso, Vitalijaus Jankūno ir Andriaus Uoginto projektas.
Tačiau kūrėjų džiaugsmą aptemdė Saugomų teritorijų tarnybos sprendimas. Tris mėnesius pradelsę paveldosaugininkai atsisakė pritarti projektui ir pareiškė simpatijas konkursą pralaimėjusiems dalyviams.
„Agilą“ atgaivinti turėję architektai mano, jog paveldosaugininkų simpatijos konkurentams - ne atsitiktinės.
Projektą dar pavasarį nugalėtoju išrinko 12 specialistų komisija. Pirmą vietą laimėję architektai gavo 20 tūkst. litų premiją ir už antrątiek parengė investicinį projektą. Tačiau praėjus keliems mėnesiams Saugomų teritorijų tarnyba pareiškė, kad rekonstrukcijos projektas – netinkamas.
„Parengėme projektą, jam realizuoti buvo skirti pinigai. Tikėjomės, kad procesas pajudės į priekį. Dar buvęs meras Antanas Vinkus sakė, kad viskas vyksta švariai ir gražiai, kad jokių „patepimų“ nebuvo“, - atvirai kalbėjo V.Jankūnas.
Pritarė UNESCO
Pavasarį vykusio konkurso rezultatai galėjo būti apskųsti iki balandžio vidurio. Saugomų teritorijų tarnyba laimėtojų projektą nurodė atmesti tik liepą. Netrukus paaiškėjo, jog komisijoje, kuri rinko, kaip bus rekonstruojamas Neringos kultūros ir informacijos centras, dirbo ir Saugomų teritorijų tarnybai pavaldi architektė.
„Aš manau, kad įvyko tai, kas dažnai ir nutinka – pritrūko komunikacijos. Visiems tai turi būti pamoka“, - teigė Saugomų teritorijų tarnybos direktoriaus pavaduotojas Romas Pakalnis. – Kuršių nerija įtraukta į UNESCO pasaulio paveldo registrą. Tai žmogaus ir gamtos kūrinys, jis nuolat kinta, bet tai nereiškia, kad čia galima įgyvendinti bet kokius eksperimentus, reikia, kad projektai atitiktų kontekstą“.
Saugomų teritorijų tarnybai klaipėdiečių projektas pasirodė netinkamos formos ir tūrio.
Tačiau netgi UNESCO komisija pritaria kokybiškos architektūros projektui.
„Planuojamas rekonstruoti kultūros centras „Agila“ yra pastatytas dvidešimtajame amžiuje suformuotoje Nidos centrinėje dalyje, kurioje vyrauja minėtam laikotarpiui būdinga modernistinė ir regionalistinės krypties architektūra, taip pat kompleksinis urbanistinis planavimas. Todėl originalus kokybiškas šiuolaikinės architektūros pastatas, derantis prie esamos urbanistinės aplinkos, yra priimtinas“, - rašoma UNESCO ekspertų pasirašytame dokumente.
Konkursą laimėję architektai spėja, kad saugomų teritorijų tarnyba proteguoja savus architektus. Mat atsiųstame tarnybos rašte aiškiai nurodoma, kad labiausiai tiktų ketvirtą vietą laimėjusi bendrovė, anksčiau projektavusi Neringos bendrąjį planą.
Dera prie aplinkos
M.Morkūno vadovaujama jaunų architektų grupė vietoj sovietmečiu statyto tipinės architektūros „Agilos” centro sukūrė šiuolaikišką statinį.Jie pagalvojo apie tai, kad naujasis kultūros centras, kuriame turėtų būti ir 500 vietų koncertų salė, gali būti išskaidytas į kelis tūrius.
Alėja tarp jų taptų natūralia jūros link ir nuo jos keliaujančių žmonių traukos vieta, tad šis statinys būtų gyvas net ir tuomet, kai jame nevyktų jokie renginiai. Atskirtame mažesniame pastate įsikurtų turizmo informacijos centras, o automobiliai galėtų dingti po žeme.Medžio apdaila fasadui suteikia jaukumo, o stiklo siena – atvirumo. Jis tarsi susilieja su pušynu, dabar ošiančiu šalia „Agilos” kultūros centro.
„Mes dalyvavome konkurse, kurio sąlygos buvo aiškiai išdėstytos. Atitikome reikalavimus, įvertinome teisės aktus, pasiūlėme kūrybišką projektą, dėl to ir laimėjome. O dabar dar turime įrodinėti, kad mūsų projektas Nidai yra tinkamas.Dažnai taip mano žmonės, kurie mūsų projektą matė tik pradinėse vizijose. Galbūt jiems sunku įsivaizduoti mastelį, apdailos medžiagas, sakė vienas projekto bendraautorių V.Ūsas.
Gali netekti paramos
Neringos savivaldybė nusprendė skubiai surengti dar vieną konkursą kultūros ir informacijos centro rekonstrukcijai, nes uždelsus gresia netekti valstybės paramos.
„Kai gavome Saugomų teritorijų tarnybos raštą, prasidėjo mūsų vargai. Jau metus diskutuojame, tačiau rezultatų nėra. Iki gruodžio turime panaudoti 400 tūkst. litų. Mes trypiame vietoje, o galiausiai galime netekti šios paramos“, - neslėpė nerimo Neringos savivaldybės administracijos direktorius Algimantas Vyšniauskas.
Iš valstybės investicijų programos Neringos kultūros ir informacijos centro rekonstrukcijai planuojama skirti 26 mln. litų.
