Viešojo maitinimo, prekybos paslaugų įmonių vadovai neslepia – jiems sunkmetis prasidėjo prieš aštuonerius metus, kai netoli miesto centro duris atvėrė Klaipėdos „Akropolis“. Po prekybos centro stogu netrukus prieglobstį rado ir ūkininkų turgus, žvejai, parodas ir muges pradėjo rengti tautodailininkai, grožio paslaugų teikėjai. Prieš kelias savaites čia įsikūrė ir didesnio pirkėjų dėmesio trokštantys kolekcininkai.
Retų monetų, medalių kolekcininkai iki šiol sekmadieniais rinkdavosi Blusų turguje. Tačiau jau kelis savaitgalius iš eilės juos galima sutikti ne senamiesčio skvere prie Parodų rūmų, bet „Akropolio“ fojė. Toks kolekcininkų žingsnis nuvylė ne tik Blusų turgaus rengėjus, bet ir senamiesčio gyventojus bei lankytojus, kurie džiaugėsi prigijusia tradicija kiekvieną sekmadienį apsilankyti sendaikčių turguje. Turgus, vietinių ir atvykstančiųjų nuomone, gerokai pagyvino savaitgaliais gana tuščią ir apmirusį Klaipėdos senamiestį.
Nebeliks ir turgaus?
Pasitraukus kolekcininkams, gali nebelikti ir Blusų turgaus. Idėjos autorius klaipėdietis verslininkas Marius Tumšys pripažino, kad optimizmo nedaug.
„Trejus metus čia dirbome vien idėjos vedami. Dabar jau mums trūksta ir kantrybės ir noro, ir iniciatyvumo. Pats gyvenu senamiestyje ir matau, kad savaitgalio dienomis jis tuščias, jame beveik nėra žmonių. Blusų turgus sukeldavo tam tikrą šurmulį, gyvenimas šioje vietoje tiesiog virė. Vadinamasis ekologiškas turgus Vilniuje rengiamas senamiestyje, Užupyje, o pas mus kažkodėl tik „Akropolyje“, - stebėjosi M. Tumšys.
Renginių organizavimo įmonei vadovaujantis verslininkas pripažįsta, jog pirkėjams patogu atvykti į vietą, kur galima nemokamai pastatyti automobilį ir kur bet kokiu oru patogu apsipirkti. Tokių galimybių senamiesčio verslininkai neturi. Jiems nuolat tenka klausytis klientų priekaištų dėl to, kad automobilių stovėjimas jau apmokestintas ne tik gatvėse ir aikštelėse, bet ir kiemuose.
Svajoja atidaryti menų gatvę
M. Tumšys neslėpė, kad Blusų turgus jam verslo požiūriu visiškai nėra pelningas, priešingai – kas mėnesį esą patiria iki kelių šimtų litų nuostolių: „Smagu, kai senamiestis atgyja, bet mes juk turime skaičiuoti, mums reikia išlaikyti darbuotojus, galiausiai ir savo šeimas, visko savo lėšomis padaryti negali, net jei norai ir patys geriausi“.
Verslininkas teigė svarstęs galimybę savaitgaliais vieną senamiesčio gatvę paversti menų gatve, rengti čia kultūrinius renginius, sporto varžybas, tačiau dabar nebeaišku, ar šios idėjos virs realybe.
Klaipėdos „Akropolio“ valdytojas Ovidijus Zibalis aiškino, kad kolekcininkų parodos „Akropolyje“ – bendras projektas, kurį inicijavo palangiškis numizmatas Antanas Kalanta:
„Mes nenuviliojome kolekcininkų, manau, kad visiems jų užteks. Mugės senamiestyje juk gali vykti ne tik sekmadieniais, bet ir šeštadieniais. Mes nesakome, kad tų renginių senamiestyje nereikia“.
Senamiestis ištuštėjo
Klaipėdos miesto centre dirbantys verslininkai lengviau atsikvepia tik kelis kartus per metus, kai mieste vyksta didieji renginiai – Jūros šventė, Klaipėdos laivų paradas, Kaziuko mugė ir kt. Tomis dienomis uždarbiu nesiskundžia nei viešojo maitinimo įstaigos, nei parduotuvės. Tačiau visus kitus savaitgalius net vasarą miesto centre gana nyku – didžiausi turistų srautai traukia ilsėtis ir pramogauti į Palangą ir Neringą, Klaipėdos renginių organizatoriams tenka smarkiai paplušėti, kad pritrauktų lankytojų.
Konkuruoti su kiaurus metus veikiančiu ir sezoniškumo problemos nejaučiančiu „Akropoliu“ verslininkams darosi vis sunkiau. Nemažai jų pasidavė jau senokai – senamiesčio vitrinos kaipmat ištuštėjo, languose liko kaboti skelbimai su užrašu apie nuomojamas arba parduodamas komercines patalpas.
„Akropolyje“ lankytojų srautai nenutrūksta nei žiemą, nei vasarą. Praėjusį savaitgalį prekybos centro automobilių stovėjimo aikštelė buvo sausakimša, mašinų eilės nusidriekė ir Kauno gatvės pakraščiu. Tokio klientų antplūdžio sulaukta netikėtai subjurus orams – šeštadienio popietę Klaipėdoje prapliupęs lietus nesiliovė visą vakarą.
Skiriasi ir kainos, ir mokesčiai
Pirkėjų dėmesiu nesiskundžia ir po prekybos centro sparnu prisiglaudę smulkieji verslininkai. Prieš kelerius metus „Akropolio“ prieigose po stogu šeštadieniais pradėjo veikti ūkininkų turgus. Čia galima nusipirkti šviežių daržovių, mėsos, žuvies, vaisių, uogų, duonos gaminių. Savo sugautą žuvį čia nesunkiai parduoda ir Baltijos priekrantės žvejai. Jie neslepia, jog trečiadieniais ir šeštadieniais, kai prekiauja prie „Akropolio“, uždirba keliskart daugiau nei žuvų turguje senamiestyje, prie Danės upės.
Senamiesčio verslininkai teigia nepajėgiantys konkuruoti su „Akropoliu“ ir dėl nevienodos mokesčių naštos, kuri smulkiesiems darosi sunkiai pakeliama.
Šiuo metu senamiestyje komercinių patalpų nuomos kaina siekia 30-40 litų už 1 kv m. Ji, verslininkų teigimu, maždaug dukart mažesnė nei ta, kurią tenka mokėti įsikūrus po didelio prekybos centro stogu. Klaipėdos „Akropolio“ valdytojas O. Zibalis atsisakė įvardyti patalpų nuomos kainas.
Mokestis esą priklauso nuo prekybos salės vietos, nuomojamo ploto prekių ir paslaugų segmento, taip pat nuo nuomininko patikimumo. Šiuo metu Klaipėdos „Akropolyje“ patalpas nuomojasi 260 įmonių, esą prekybos centro plotas 100 proc. užpildytas nuo pat jo veiklos pradžios. Vienai kuriai parduotuvei užsidarius, jos vietą kaipmat užima nauja.
Prekybos ir kultūros sostinė
Nors senamiestyje komercinių patalpų nuomos kainos gerokai mažesnės, išnuomoti prekybos plotą, už kurį dar tenka sumokėti nekilnojamojo turto (NT), žemės mokesčius – nėra lengva.
Verslininkai pripažįsta, jog nuo visiško žlugimo juos gelbsti Klaipėdos miesto savivaldybės suteikiamos NT mokesčio lengvatos, suteikiamos besiverčiantiems prekyba tradiciniais suvenyrais, sporto ir turizmo prekėmis, turintiems meno galerijas, įrengiantiems lauko kavines. Mokesčio nuolaidą gauna ir savo lėšomis pastato fasadą sutvarkę verslininkai.
2012 metais NT mokesčio lengvata Tarybos sprendimu suteikta 32 įmonėms, 2011 – aisiais – 26. Šiuo metu NT mokesčio tarifas miesto centre ir senamiestyje siekia 0,8 proc.
„Mes tapome izoliuoti. O taip dar sunkiau surinkti pinigų. Prekybos centre NT mokestis sudaro smulkmę, o čia vien jam turime paaukoti mažiausiai pusantro mėnesio nuomą. Kas gali paneigti tai, kad senamiesčio verslui sudaromos blogos sąlygos vien tam, kad kažkas pamažu mus iš čia išguitų?“, - žodžių į vatą nevyniojo Klaipėdos verslininkų senamiesčio sąjungos pirmininkė, meno galerijos savininkė Loreta Beržinskienė.
Ji apgailestavo, kad be aktyvaus verslo ir kultūrinio gyvenimo senamiestyje Klaipėda tampa vis labiau provinciali. „Prekybos centrai tikrai reikalingi žmonėms, į juos patogu atvažiuoti, apsipirkti. Neneigiu to. Bet kai jie uzurpavę viską ir tapę jau kultūros centrais, tai nėra normalu. Jeigu būčiau valdžioje, man iš gėdos raustų ausys“, - piktinosi L. Beržinskienė.
