Planai Nemuno saloje statyti multifunkcinę areną Kaune nuo pat pradžių buvo lydimi politinių rietenų. Skeptikai prognozavo, kad pagal architekto Eugenijaus Miliūno projektą statoma arena yra per didelė Kaunui, jos nepavyks užpildyti, o koncertų metu nebus įmanoma užtikrinti gerų akustinių sąlygų.
Aistras kaitino ir arenos valdymo koncesijos konkursas, kurį laimėjo su skandalingai pagarsėjusiu bankininku Vladimiru Romanovu siejamas konsorciumas. Nepaisant prieštaringų vertinimų ir Ūkio banko žlugimo, per dvejus veiklos metus Kauno „Žalgirio“ arena sėkmingai veikia, joje vyksta sporto rungtynės, rengiami minias žiūrovų surenkantys koncertai.
„Žalgirio“ areną valdančios bendrovės „Kauno arena“ direktorė Angelė Dementavičiūtė lrytas.lt žurnalistui pasakojo apie dvejus veiklos metus ir puoselėjamą viziją – Nemuno salą paversti aktyvaus poilsio bei pramogų oaze.
- Prieš arenos atidarymą buvo įvairių kalbų, jog tokio didelio objekto Kaunui nereikia, kad nepavyks surinkti pakankamai žiūrovų. Tačiau matome, kad į arenoje vykstančius renginius renkasi minios žmonių, ši vieta tapo naujuoju miesto simboliu. Kalbant apie ekonominį veiklos aspektą, ar arena veikia rentabiliai, ar pavyko įgyvendinti koncesijos sutartyje apibrėžtus tikslus?
- Ar pavyko, ar ne, manau, išvadas galėtų daryti žiūrovai bei lankytojai. Ekonomiškai vertinant mūsų gaunamas pajamas bei kaštus, kažkaip „išsibalansuojame“. Stengiamės gauti tiek pajamų, kad galėtume padengti kaštus.
Vienas didžiausių komunalinių mokesčių per metus – elektra. Už patalpų šildymui naudojamą termofikacinį vandenį mokame tik šaltuoju metu laiku, tad išlaidos už sunaudotą elektros energiją sudaro didžiąją dalį.
Noriu pabrėžti, jog iš Kauno savivaldybės gaunamas koncesijos mokestis – 2,6 mln. litų kasmet – sudaro iki 20 procentų visų pajamų. Visa kita mes turime užsidirbti patys savo veikla.
- Ar galima prognozuoti, kad didėjant mokesčiams už komunalines išlaidas, šildymą bei elektros energijos tiekimą, gali kilti ir bilietų į arenoje organizuojamus renginius kaina?
- Per dvejus veiklos metus laikomės anksčiau nustatytos kainodaros ir kol kas nežadame nieko keisti. Kalbėdami su renginių organizatoriais stengiamės būti lankstūs, atsižvelgiame į renginių pobūdį, koncertų lygį. Esama ir socialinių renginių, taip pat į kitą, mažiau mokią gyventojų kategoriją besiorientuojančių organizatorių. Suprantame, kad tokiais atvejais bilietų kaina negali būti labai didelė.
Pagrindinis mūsų tikslas, kad ateitų šeimos, žmonės su draugais, kad galėtų praleisti laiką, čia pabūti kartu. Norėdami skatinti bendruomeniškumą turime būti nepaprastai lankstūs. Pas mus vyko ir katalikiško jaunimo dienos, ir „Šv. Valentino diena kitaip“. Tai tokie renginiai, į kuriuos bilietai negali būti labai brangūs, todėl stengiamės prisidėti ir patys, tampame jų rėmėjais.
- Per dvejus veiklos metus arenai pavyko susidraugauti su didžiaisiais renginių organizatoriais, vyko ne vienas pasaulinio garso atlikėjų koncertas, o gruodį laukiama atvykstančio sero Eltono Johno. Kuo pavyko sužavėti koncertų organizatorius, kad jie pasirenka Kauną, o ne Vilnių, Šiaulius ar uostamiestį?
- Investuodami į areną gerinome jos kokybę atlikėjams. Padarėme taip, kad arena tiek organizatoriams, tiek atlikėjams būtų pritaikyta pačiu aukščiausiu lygiu. Pradedant akustika, scenos galimybėmis, komunikacijų tinklais ir baigiant patalpomis, kuriose apsistoja žvaigždės ir jas aptarnaujantis personalas.
Pirmuosius metus vyko tarsi apsižiūrėjimas ir pabandymas. Visi atlikėjai, kurie čia koncertavo, manau išsivežė pačią geriausią nuomonę. Jie pamatė, kad pas mus galima išgauti gerą muzikos skambesį, įsitikino, kad čia iš visų vietų užtikrinamas geras scenos matomumas, žiūrovų kėdės labai patogios.
Nemažai įtakos turi ir geografinė padėtis, kauniečiai ir Kauno regiono gyventojai ilgą laiką buvo tarsi nuskriausti. Jiems ne visada įkandama ir patogu nuvažiuoti į sostinę ir pamatyti aukšto lygio atlikėją. Atliekame žiūrovų apklausas ir matome, kad pas mus atvyksta ne tik kauniečiai, bet ir aplinkinių miestelių gyventojai.
- Žlugus Ūkio bankui Kauno savivaldybėje virė aistros, kalbėta, jog gali sutrikti su V.Romanovu siejamos bendrovės valdomos arenos veikla. Ar tokiems nuogąstavimams būta pagrindo?
- Paskola būtinosioms investicijoms į areną buvo paimta iš Šiaulių banko. Todėl tiesioginės įtakos arenos veiklai ši situacija neturėjo. Neslėpsiu, netiesioginės įtakos tikrai būta, nes Ūkio bankas buvo pagrindinis Kauno „Žalgirio“ rėmėjas.
Uždaroji akcinė bendrovė „Kauno Žalgirio arena“, kuriai vadovauju, – yra koncesijos sutarties vykdytojas. O pačią sutartį su miesto savivaldybe pasirašė VšĮ „Kauno Žalgirio rėmėjas“. Šiuo metu vyksta procesai, kuriuose ir pati dalyvauju, šie dalykai tvarkomi, padarytos nuolaidos iš Ūkio banko administratoriaus pusės, taip pat mums labai daug padėjo Šiaulių bankas, kuris yra suinteresuotoji pusė, nes suteikė paskolą investicijoms.
Pagal koncesijos sutartį į areną investuota 23,8 mln. litų, o papildomų darbų atlikta už 5,6 mln. arenos infrastruktūrai gerinti.
- Nemaža arenos patalpų dalis buvo skirta nuomai. Vienoje jų dalyje įsikūrė tarptautinė informacinių technologijų bendrovė „Callcredit“, ar dar liko laisvo ploto nuomai?
- Pirmoji pas mus atėjo IT bendrovė „Callcredit“, o po to – sporto ir sveikatingumo centras „Impuls“.
„Callcredit“ nuomojasi 1,6 tūkst. kvadratinių metrų, o „Impuls“ - apie 2,5 tūkst. kvadratinių metrų, užima du pastato aukštus. Su „Impuls“ atėjimu pas mus nebeliko daugiau laisvų patalpų, kurios galėtų būti skirtos nuomai. Todėl mes negalime gauti daugiau pajamų iš nuomos, nes tiesiog nebeturime ką daugiau nuomoti.
- Kaune verda diskusijos apie galimybę Nemuno salą, kurioje stovi arena, paversti aktyvaus poilsio bei pramogų zona. Ką apie šias perspektyvas manote jūs?
- Inicijavome tokią diskusiją kartu su architektais, visuomenės atstovais bei savivaldybės specialistais. Nemuno salos plotas, atėmus areną, jos infrastruktūrą bei prieigas, sudaro apie 20 hektarų žaliosios zonos. Galvojant, jog ši salos dalis skirta pramogoms bei sportui, būtų logiška, jei žalioji dalis taptų aktyvaus sveikatingumo, pasportavimo vieta.
Idėjų buvo labai daug. Čia gali iškilti žaidimų zona vaikams, vietos, kur smagiai laiką galėtų praleisti šeimos. Mūsų interesas yra labai didelis, tad kartu su savivaldybe glaudžiai bendradarbiaujame. Mano žiniomis, savivaldybėje jau priimtas sprendimas dėl detaliojo plano rengimo, suformuotos darbo grupės, paskirti vadovai. Po kurio laiko visi sėsime kartu prie apskritojo stalo, pakalbėsime apie tai, ko miestui reikia, pasidalysime mintimis, kuo galime prisidėti. Svarbų vaidmenį Nemuno salos pritaikymui visuomenės poreikiams turėtų vaidinti ir miestiečių, seniūnijų ir bendruomenių atstovų nuomonė.
