„Į stiklo tarą reikėtų žiūrėti kaip į bibliotekoje pasiskolintą knygą, kurios negali pasilikti namuose ar perskaičius tiesiog išmesti.
Anksčiau ar vėliau ją privalu grąžinti, antraip kiti neturės galimybių ją pasiskolinti“, – sako daryklos „Volfas Engelman“ generalinis direktorius Marius Horbačauskas. Alaus daryklos vadovas primena, kad ne veltui anksčiau stikliniai buteliai būdavo žymimi daryklos nuosavybės ženklu. M. Horbačauskas pripažįsta, kad prie taros stygiaus prisidėjo ir gerokai padidėjęs jų gaminamo alaus populiarumas užsienyje – alaus daryklos eksporto mastai, palyginti su praėjusiais metais, išaugo keliskart. Nepaisant to, didžioji dalis tuščių pintos butelių užsiguli lietuvių alaus mėgėjų namuose arba iškeliauja į šiukšlių konteinerius. Pastaruoju metu Lietuvos gyventojai aktyviai skatinami rūšiuoti atliekas, tačiau išmesti tuščius alaus butelius į specialų konteinerį – ne visuomet tinkamiausias sprendimas. Jau nekalbant apie tai, kad už depozito ženklu pažymėtus butelius taros supirktuvėse grąžinamas iš anksto sumokėtas ketvirtis lito, išskirtiniai pintos alaus buteliai tiesiog reikalingi gamintojams.
Daugkartinis stiklinių alaus butelių panaudojimas yra ne tik ekonomiškai naudingas, bet ir svarbus ekologijai, tad alaus darykla „Volfas Engelman“ prašo nelaikyti butelių namuose, o kuo skubiau grąžinti juos į artimiausią stiklo taros supirktuvę.
