Gera jautiena – užsieniečiams, lietuviams – numelžtų karvių mėsa

Jautiena – brangi. Už jos kumpio kilogramą turguje tenka kloti apie 25 litus, nugarinės kilogramą – apie 30 litų. Ši mėsa, kaip ir visi kiti maisto produktai, brangsta. Šiuo metu ji kainuoja kone penktadaliu brangiau, nei prieš metus. Parduotuvėse šios mėsos kainos dar labiau kandžiojasi, bet ką gi mes perkame?

Daugiau nuotraukų (1)

Audrė Srėbalienė

Aug 23, 2013, 8:37 AM, atnaujinta Mar 1, 2018, 7:13 PM

Ūkininkai, kurie augina mėsinių veislių galvijus, vieni per kitą kalba apie tai, kad jų užaugintų galvijų mėsa atsiduria ant italų, ispanų ar kitų „vakariečių“ stalo. Lietuviai nelieka be jautienos, bet parduotuvėse jie, anot vieno iš galvijų augintojų, perka ir valgo „numelžtų karvių mėsą“.

Patys parduoda

Yra ūkininkų, kurie patys gyvulius augina, skerdžia, gamina produktus ir jais prekiauja. Pavyzdžiui, Kauno rajone ūkininkaujančio Donato Banionio mėsos gaminiai pasiekia ūkininkų turgelius ir Vilniuje, ir laikinojoje sostinėje.

Paties užaugintų galvijų mėsa šiemet pavasarį pradėjo prekiauti ir Dotnuvos eksperimentinis ūkis. „Iš pradžių prekyba sunkokai klostėsi. Laimei, jau pradedame įsibėgėti. Gal niekas kojos plėtrai nebepakiš“, - sakė ūkio vadovas Andrius Turskis.

Mobili ūkio parduotuvėlė kol kas pasiekia tik Kėdainius. Jautiena joje kainuoja maždaug tiek pat, kaip ir turgavietėse: kumpio kilogramas – apie 25 litus, šonkaulių – apie 12 litų. „Brangiau parduoti neįmanoma. Žmonės nepirktų“, - patikino A.Turskis.

Vis dėlto pavieniai ūkininkai „nedaro pagados“, - jie, palyginti su prekybos centrais, parduoda itin nedaug mėsos. Užtat pajuodusios jautienos, kurią iš parduotuvių tenka parsinešti namo, išvirus neįmanoma persmeigti šakute, juo labiau - iškepti gardaus kepsnio.

Lieka tai, kas neįkandama

„Nelieka Lietuvoje geros jautienos. Nėra ir tokio stipraus jos valgymo įpročio, kaip kad Vakaruose“, - sakė mėsinius limuzinų veislės galvijus Kėdainių rajone, Žostautų kaime auginantis Donatas Vaitelis.

Jo ekologiniame ūkyje užaugintų galvijų mėsa dažniausiai atsiduria ant italų ar ispanų stalo. Pastarieji už ekologiškos jautienos kilogramą lengva ranka pakloja 120 litų. Tik tiek, kad ūkininkui nuo to – ne lengviau. Galvijus juk superka ir į užsienį išgabena didžiosios mūsų šalies skerdyklos.

„Tai – gyvulių supirkėjų verslas. Jie žiūri, kur pigiai nupirkti ir kur – brangiai parduoti. Taip gera mėsa atsiduria užsienyje. Lietuvoje lieka tik penkerius ar šešerius metus melžtų karvių mėsa. Jos kokybė – bloga, skonis – prastas, o kaina - didelė. Todėl lietuviai tos jautienos nelabai ir mėgsta“, - kalbėjo D.Vaitelis.

Supirkimo kainos smuko

Pasak Šilalės ūkininko Vaidoto Kiniulio, šiuo metu galvijų supirkimo kaina yra nusiritusi į neregėtas žemumas.

Kainoms neigiamos įtakos padarė Rusijos sprendimas, - aptikusi, kad kai kurios Lietuvos mėsos perdirbimo įmonės į gaminius sukiša Lenkijoje ar Latvijoje užaugintų gyvulių mėsą, ji apskritai užkirto duris ne tik mėsos produktų, bet ir skerdienos importui iš Lietuvos.

Skerdyklos Lietuvoje tuo netruko pasinaudoti, - galvijų supirkimo kainos ėmė smukti.

„Mėsinius buliukus pradėjome auginti neseniai. Šiuo metu jau reikia juos parduoti. Bet nedera to daryti, - neverta. Tokių mažų supirkimo kainų nėra buvę“, - sakė V.Kiniulis.

Jis taip pat patikino, kad kone visų jaučių, sveriančių apie 600 kg, skerdiena yra išvežama į užsienį. Jautienos poreikis ten – didžiulis.

„Visa gera jautiena išgabenama iš Lietuvos“, - paantrino ir mėsinius galvijus auginančios „Kerkasių“ žemės ūkio bendrovės vadovas Ildefonsas Petkevičius. Vienas iš lietuviškos jautienos pirkėjų, tarpininkaujant, pavyzdžiui, bendrovei „Krekenavos agrofirma“, yra ir „McDonald's“ tinklas Rusijoje.

„Savo skerdyklos mes neturime. Parduodame galvijus mėsos perdirbimo įmonių skerdykloms. Bet ir jos aklai mėsinių gyvulių neperka. Paprastai yra paskerdžiama pora buliukų. Tik tuomet, jei mėsos kokybė yra tinkama, nuperkami ir visi likusieji“, - kalbėjo I.Petkevičius.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.