Paradoksas. Įmonės šiuo metu vienos per kitas ieško daugybės darbuotojų. Bedarbių – minios, o dirbti nėra kam. „Vadinasi, rinkoje esančios laisvos darbo jėgos pasiūla neatitinka paklausos“, - sako bendrovės „CV Online“ rinkodaros vadovė Rūta Karavaitienė.
Velkamės uodegoj
Neseniai atliktas atlyginimų tyrimas liudija, kad Estijos darbdaviai ir vėl nušluostė nosį kolegoms Baltijos šalyse. Beveik visų specialybių ir profesijų atlyginimai Estijoje yra didžiausi. Nėra jokių ženklų, kad estai susirgs „skūpumo liga“. Latvijos darbdaviai taip pat yra dosnesni nei Lietuvos. Vilčių, kad mūsų šalyje įmonės pamalonins joms duoną uždirbančius žmones geresnėmis algomis, dar nematyt.
Anot R.Karavaitienės, mūsų šalyje labiausiai trūksta transporto, eksperdicijos, logistikos vadybininkų. Darbdaviai su žiburiu ieško informacinių technologijų (IT) specialistų bei programuotojų. Jiems verkiant reikia prekybos ir tiekimo specialistų, gamybos technologų, meistrų.
Kiekvieną rugsėjį apskritai darbo pasiūlymų smarkiai pagausėja. „Tačiau nėra jokių ženklų, kad iki šių metų pabaigos nedarbo lygis sumažės“, - atkreipė dėmesį R.Karavaitienė.
Pesimistinis optimizmas
„Atsargus augimas“, - taip atlyginimų kaitos tendencijas mūsų šalyje linksta vadinti Lietuvos darbdavių konfederacijos prezidentas Valdas Sutkus.
Nes tyrimo, gegužę-birželį atlikto trijose Baltijos šalyse, duomenys liudija, kad kone 60 proc. įmonių pastarąjį pusmetį algų dydžio nekeitė, ir šiemet to daryti apskritai nesirengia.
Maždaug penktadalis apklaustų įmonių algas kilstelėjo apie 15 proc., o tos, kurios ir ketina šiemet tai padaryti, kalba apie tai, kad į darbuotojų sąskaitas perves vos 10 proc. didesnį atlygį.
Šie skaičiai skirtingose profesijose taip pat labai skiriasi. Įmonės, kurios kėlė algas, labiausiai jas padidino vadovams ir informacinių technologijų specialistams, - maždaug ketvirtadaliu. Technikai ar mechanikai tenkinosi vos dešimtadaliu didesne alga.
Anot V.Sutkaus, mažiau nei penktadalis Lietuvos įmonių šiemet ketina šiek tiek padidinti atlyginimus, vadinasi, jų vadovai itin atsargiai vertina ateities perspektyvas, - mokesčių sistemos pertvarką.
„Tik žinodami, kad staigi mokesčių reforma neužkraus papildomos naštos jie galės numatyti įmonių finansinę ateitį bei planuoti atlyginimų pokyčius“, - sakė V.Sutkus.
Vadovų ir specialistų algos
Tyrimo duomenimis, vasaros pradžioje aukščiausio lygio įmonių vadovų algos, neatskaičius mokesčių, svyravo nuo 3500 iki 7700 litų.
Žemesnės grandies vadovai uždirbo per mėnesį „ant popieriaus“ 3000-6500 litų.
Aptarnavimo srities ir pardavimų specialistai uždirbo apie 1400-3000 litų, biuro administratoriai – 1700-2850 litų.
Šiuo metu didžiausią paklausą turinčių specialybių – tiekimo, transporto, logistikos paslaugų vadovų vidutinė alga, neatskaičius mokesčių, sukasi apie 5600 litų.
Gamybos padalinio vadovai vidutiniškai uždirba apie 5400, inžinieriai – 4000, šaltkalviai –2350, programinės įrangos kūrėjai – 6500, IT sistemų administratoriai - 3400 litų.
Visų šių specialybių atlyginimai aukščiausi Estijoje.
Įžvelgė „pliusų“
„Daugumos specialybių darbuotojai Estijoje gauna didžiausias algas. Be to, net 45 proc. Estijoje apklaustų įmonių teigė, kad pastarąjį pusmetį didino darbuotojų algas. Tuo tarpu Lietuvoje tokių įmonių buvo perpus mažiau.
Tai rodo, kad darbo jėgos sąnaudos Lietuvoje yra mažesnės nei Latvijoje ar Estijoje. Ir tai daro mūsų šalį patrauklesnę užsienio investuotojams“, - sakė Atlyginimų tyrimo agentūros vadovas Antonas Kuznetskis.
Tuo tarpu įmonės kenčia gerų darbuotojų badą. Kone pusė apklaustų darbdavių nurodė, kad artimiausiu metu jiems reikės papildomų darbuotojų. Darbdaviai prognozuoja, kad artimiausiu metu didės logistikos, paslaugų sektoriaus bei įvairių sričių kvalifikuotų darbininkų paklausa. Kone 60 proc. darbdavių ir dabar labai trūksta kvalifikuotų specialistų.
