Milijardierių ir politikų ryšys - vis stipresnis

Pasaulyje ir toliau daugėja milijardierių, didėja ne tik jų turtai, bet ir įtaka. Garsios kanadietės žurnalistės Chrystios Freeland teigimu, raktas į sėkmę – šiuolaikinės technologijos ir globalizacija.

Kanadietė Ch.Freeland išgarsėjo pernai parašiusi knygą apie turtuolius.
Kanadietė Ch.Freeland išgarsėjo pernai parašiusi knygą apie turtuolius.
Daugiau nuotraukų (1)

lrytas.lt

Aug 25, 2013, 3:20 PM, atnaujinta Mar 1, 2018, 6:21 PM

Ch.Freeland išgarsėjo pernai, kai išleido knygą „Plutokratai: naujo globalaus pinigų elito iškilimas”.

Būdus, kaip iš vidurinės klasės Šiaurės Amerikoje iškilti į turtuolius, aprašiusi žurnalistė sulaukė ne vieno apdovanojimo ir dabar yra vadinama viena geriausiai verslo pasaulį Kanadoje išmanančių žmonių, rašo „Lietuvos ryto" priedas „Rytai-Vakarai".

„Nors ir yra nemažai problemų, kapitalizmą laikau nuostabiu”, – teigia 45-erių Ch.Freeland.

– Tokie žinomi verslininkai kaip ispanų bendrovės „Zara” įkūrėjas Amancio Ortega ar „Ikea” savininkas Ingvaras Kampradas ir toliau didina savo neįsivaizduojamo dydžio turtą. O anksčiau verslininkams reikėjo daugelio kartų triūso. Kodėl tai įmanoma?

– Mes gyvename superžvaigždžių ekonomikoje, kurioje galioja principas, kad laimėtojas gauna viską. Naujosios technologijos ir globalizacija leidžia daugybę kartų padidinti savo pelną.

Šiuo požiūriu „Zara” – geras pavyzdys. Šios bendrovės įkūrėjas A.Ortega siunčia naują madą į visą pasaulį kas savaitę.

Jis veikiausiai ir anksčiau būtų buvęs klestintis verslininkas, turėdamas keturias ar penkias parduotuves mieste.

Bet jis tapo milijardieriumi.

– Ar gali kiekvienas tapti turtuoliu, jeigu tik turi gerą idėją ir dirba šimtą valandų per savaitę?

– Daugelis itin turtingų žmonių dabar yra kilę ne iš turtingų šeimų – kitaip nei anksčiau. Bet ir ne iš lūšnynų.

Daugelis jų – iš vidurinės klasės, yra jauni ir labai gerai išsilavinę.

– Ir kone visi vyrai. Kodėl?

– Pasiekus turto viršūnę pasaulis tampa labai patriarchalinis. Žmonos dirba retai.

Kodėl? Paslaptis.

– Atrodo, kad jie gyvena labai savotiškame pasaulyje.

– Tikrai taip. Turtingieji gyvena globalioje bendruomenėje, keliauja į tuos pačius viešbučius ir į tuos pačius miestus.

Vienas turtingas verslininkas man sakė, kad jis panašesnis į žmogų, kuris vadovauja bankui Afrikoje, o ne į ką nors iš gimtojo miesto.

– Šis globalus elitas daro įtaką politikai – taip pat ir JAV. Turtuoliai apmoka kandidatų į prezidentus rinkimų kovas, kuria milžiniškus visuomenei naudingus institutus.

Šie užsiima politinių, socialinių, ekonominių idėjų ir strategijų tyrimu, jų diegimu, o dabar dar ir perka laikraščius. Ar tai galima vadinti demokratija?

– Žinoma, o kokia alternatyva? Diktatūra JAV? Aišku, kad ne.

– Oligarchija?

– Dar ne. Bet daug pinigų politikoje – jau problema.

Tiesa, yra ir subtilesnė tema: superturtuoliai yra nutolę nuo likusių gyventojų, bet žurnalistai ir politikai turi priėjimą prie šio pasaulio.

Dėl to jų mąstymas būna panašus. Jie galbūt supranta, kad ekonomika sužlugdyta, bet į tai jie žvelgia iš žmonių, kurie yra viršuje, perspektyvos.

– Bet jų elgesys dažnai stebina. Kai JAV prezidentas Barackas Obama 2010 m. panoro, kad turtuoliai didesniais mokesčiais labiau prisidėtų prie finansų krizės įveikimo, bendrovės „Blackstone” įkūrėjas Stephenas Schwarzmanas tai palygino su Adolfo Hitlerio įžengimu į Lenkiją.

– Toks požiūris, kad kabinėjasi valstybė, itin nustebino.

Vienas rizikos kapitalo fondų vadovų, tuo metu parašęs elektroninį laišką, jį pavadino „Primušta žmona”.

Taip jis apibūdino vyriausybės elgesį. Kitas investuotojas valdžios veiksmus prilygino tautinių mažumų persekiojimui.

– Daugelis Rusijos oligarchų palaiko itin glaudžius ryšius su valstybe. Teigiama, kad buvusio Kinijos premjero Wen Jiabao šeima turi milijardus dolerių.

Net JAV prezidento B.Obamos turtas vertinamas milijonais dolerių.

Didžiosioms valstybėms jau seniai vadovauja turtingieji?

– Yra didelis skirtumas tarp kelių milijonų dolerių ir milijardo. Bet iš tikrųjų JAV politikos lyderiai ir geriausi verslininkai yra kilę iš to paties klano.

Štai B.Obama įkūrė studentišką žurnalą „Harward Law Review”. Jis galėjo labai sėkmingai kilti karjeros laiptais ekonomikos srityje ir lengvai uždirbti milijonus dolerių per metus.

– Daug politikų didelius pinigus uždirba pasibaigus jų kadencijai...

– Visuomet kyla nepasitenkinimas, kai kadenciją baigę politikai pradeda daug užsidirbti bankų sektoriuje, rašydami knygas ar skaitydami pranešimus.

Bet ko iš jų daugiau tikėtis?

Jie mato kitus savo rato žmones, kurie uždirba gerokai daugiau. Visada sakau, kad dėl savo požiūrio į finansus vieši žmonės yra taip blogai vertinami.

– Ar demokratija pavojuje?

– Praraja tarp turtingiausių ir likusiųjų vis gilės. Vis klausiu savęs, ar masių demokratija tikrai gali atsilaikyti.

Be to, jei turtas vis labiau telkiamas visuomenės grietinėlės rankose, ar valstybė yra pajėgi visa tai suvaldyti? Juk tai privalu veikiančiai ekonomikai.

– Tačiau jūsų knyga daugelyje vietų panaši į aistringą ginamąją prokuroro kalbą. O ginamas būtent turtingųjų kapitalizmas.

– Taip, kapitalizmą aš vis dėlto laikau nuostabiu. Jis – geriausia ekonomikos sistema gerovei kurti. Mums reikia žmonių, kurie atranda „Amazon”, vadovauja bankams, rizikuoja.

Juk nereikia kapitalizmo prakeikti ar sakyti, kad turtuoliai – blogi žmonės.

Galiausiai kiekviena šalis norėtų turėti Silicio slėnį.

Tačiau turėtume rūpintis, kad turtingųjų uždirbami pinigai keliautų ne tiktai viena kryptimi – į jų pačių kišenes.

Turtingiausi pasaulio žmonės

1. Carlosas Slimas Helu (telekomunikacijų magnatas, Meksika) – 73 mlrd. dolerių.

2. Billas Gatesas („Microsoft” įkūrėjas, JAV) – 67 mlrd. dolerių.

3. Amancio Ortega („Zara” vadovas, Ispanija) – 57 mlrd. dolerių.

4. Warrenas Buffettas (investuotojas, JAV) – 54 mlrd. dolerių.

5. Larry Ellisonas (programinės įrangos koncerno „Oracle” įkūrėjas, JAV) – 43 mlrd. dolerių.

Milijardierių 2013 metais pasaulyje yra 1423. Nuo praėjusių metų jų skaičius padidėjo 16 proc.

Bendras milijardierių turtas siekia 5,4 trilijono dolerių.

Daugiausia milijardierių yra JAV – 442. Kinijoje – 122, Rusijoje – 110, Vokietijoje – 58, Indijoje – 55, Brazilijoje – 46, Turkijoje – 43, Honkonge – 39, Jungtinėje Karalystėje – 38.

Norėdami komentuoti turite prisijungti.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.