Už keleivių vežiojimą po kaimus gavo špygą

Nei pelno, nei santaupų. Į tokią situaciją pateko Panevėžio rajono gyventojus iš vieno kaimo į kitą privačiais autobusais vežiojęs pensininkas. Kompensacijų už nepelningus, tačiau būtinus maršrutus iš savivaldybės jis taip ir nesulaukė.

Pensininkas J.Vancevičius bendrovės nuostolius dengdavo iš savo santaupų, kurių taip ir neatgavo.<br>D.Umbraso nuotr.
Pensininkas J.Vancevičius bendrovės nuostolius dengdavo iš savo santaupų, kurių taip ir neatgavo.<br>D.Umbraso nuotr.
Daugiau nuotraukų (1)

Milda Kuizinaitė

Aug 26, 2013, 6:00 AM, atnaujinta Mar 1, 2018, 6:11 PM

Ilgai susirašinėti su valstybinėmis įstaigomis – pavojinga. Tuo įsitikino 69 metų Juozas Vancevičius iš Panevėžio rajono.

Privačiai autobusų bendrovei vadovavęs Velžio kaimo gyventojas negali atgauti kompensacijos už tai, kad keleivius vežiojo nepelningais maršrutais ir patyrė nuostolių.

Laiškus rašė trejus metus

Reikalaudamas kompensuoti šiuos nuostolius su Panevėžio rajono savivaldybe pensininkas susirašinėjo trejus metus.

Kai jis pagaliau paruošė nuostolingų maršrutų ataskaitą, buvo jau per vėlu.

Panevėžio apygardos administraciniam teismui užkliuvo, kad ji rašyta 2009 metais, o verslininkas nuostolių patyrė 2006–2007 metais.

J.Vancevičius tikina per trejus metus iš valdininkų gavęs kelis šimtus laiškų, tačiau taip ir nesupratęs, ko iš jo reikalauja savivaldybė, kad padengtų nuostolius už keleivių vežimą nepelningais maršrutais.

Tokios kompensacijos numatytos įstatymuose. Tačiau beveik 67 tūkstančių litų nuostolių patyręs žmogus šių pinigų negali atgauti net bylinėdamasis.

Neseniai Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas galutinai atmetė J.Vancevičiaus ieškinį.

Važinėdavo tik į kapines

Dėl to, kad vežiodamas keleivius J.Vancevičius išleido visas šeimos santaupas ir nesulaukė jokių kompensacijų, teismas neįžvelgė Panevėžio rajono savivaldybės kaltės. O kai nėra kaltininko, nėra pagrindo reikalauti ir žalos atlyginimo.

Bet visus teismus pralaimėjęs J.Vancevičius rankų nenuleidžia – jis nusiuntė laišką prezidentei Daliai Grybauskaitei.

„Kodėl visos mano šeimos santaupos atiteko valstybei?” – stebėjosi panevėžietis.

Keturis autobusus įsigijęs ir bendrovę „Juntė” įsteigęs J.Vancevičius laimėjo Panevėžio rajono savivaldybės skelbtą konkursą ir trejus metus aštuoniais maršrutais vežiojo keleivius iš Panevėžio į šiame rajone esančius kaimus.

Šie autobusai dažnai kursuodavo pustuščiai. Jais dažniausiai važinėdavo artimųjų kapų susiruošę aplankyti gyventojai.

Mėnesiai virto metais

Su finansinėmis problemomis J.Vancevičius susidūrė dar 2004 metais, kai rajono savivaldybė nutarė keliones vietinio susisiekimo autobusais atpiginti 2 centais už kilometrą.

Tuomet verslininkas kreipėsi į savivaldybę, kad būtų nutrauktas nuostolingas maršrutas iš Panevėžio į Daniūnus.

Bet valdžia nusprendė, kad šis maršrutas būtinas gyventojams, ir paprašė jį pratęsti nors dviem mėnesiams.

Savivaldybės posėdžiai buvo vis atidėliojami, todėl J.Vancevičius keleivius į Daniūnus vežiojo trejus metus – iki 2007 metų rudens.

Verslininkas apskaičiavo, kad per tą laiką jis patyrė daugiau nei 67 tūkstančius litų nuostolių. Šiuos skaičius patvirtino ir bendrovės „Juntė” finansinę veiklą tikrinę Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos (FNTT) specialistai.

Tačiau tokių įrodymų neužteko nei savivaldybei, nei teismams.

„Mes jo nekart prašėme pateikti dokumentus, įrodančius, jog patyrė nuostolių ir kad į bendrovės sąskaitą pervedė savo šeimos pinigus, bet tokių įrodymų verslininkas taip ir nesurado”, – „Lietuvos rytui” aiškino Panevėžio rajono savivaldybės administracijos direktorius Vitalijus Žiurlys.

Sunku suskaičiuoti keleivius

J.Vancevičius tikino, jog parengti tikslių maršrutų ataskaitų negalėjo dėl netobulų kasos aparatų ir išblukusių kasos juostų. Anot jo, per mėnesį iš keleivių buvo surenkama apie 7 tūkstančius litų, o išlaidos siekdavo 10 tūkstančių.

V.Žiurlys patvirtino, kad J.Vancevičius dėl nuostolių kreipėsi ne kartą, bet pripažinti, jog maršrutai nuostolingi, savivaldybė neskubėjo.

Buvo iškilę abejonių dėl keleiviams parduotų bilietų skaičiaus, nes kontroliuoti privatų vežėją buvo sudėtinga.

Nesulaukdamas kompensacijų verslininkas vietos laikraščiuose paskelbdavo, kad nebevežios keleivių.

Tuomet savivaldybė bandydavo surasti kitą vežėją.

2007 metų rugpjūtį bendrovė „Juntė” bankrutavo, o autobusus pardavė.

Šiuo metu į rajono kaimus keleivius vėl vežioja Panevėžio autobusų parko autobusai.

V.Žiurlys pripažino, kad dalis šių maršrutų pridaro dar didesnių nuostolių nei tuomet, kai jais važinėjo „Juntės” autobusai, nes per tuos metus kelis kartus išaugo degalų kainos.

Teismas aiškinosi ir baisius sapnus

* Teismai nagrinėjo ne tik J.Vancevičiaus ieškinius savivaldybei dėl žlugusio verslo.

* 2010 metais Panevėžio miesto apylinkės teismas bandė išsiaiškinti, ar autobuso vairuotojo sapną galima laikyti realiu grasinimu. J.Vancevičius buvo teisiamas dėl laiško, kurį nusiuntė Panevėžio rajono savivaldybės administracijos direktoriui V.Žiurliui.

* Laiške verslininkas rašė sapnavęs, kad nušovė V.Žiurlį, po to į jo dukters automobilį įmetė degantį butelį benzino, o galiausiai įkaitais paėmė nėščią vaikų darželio auklėtoją su visa vaikų grupe.

* V.Žiurlys ir jo duktė Odeta Dėmenienė tvirtino, kad tai – netiesioginis grasinimas ir šantažas, ir pareikalavo iš J.Vancevičiaus prisiteisti 11 tūkstančių litų neturtinės žalos.

* Teismo sprendimu tas laiškas J.Vancevičiui kainavo 5 tūkstančius litų. Autobuso vairuotojas tuomet aiškino, kad valdininkas jam sapnuojasi naktimis, nes iš jo jau yra gavęs šimtus valdiškų laiškų.

EP Rinkimai

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.