Pagal eksporto augimą Lietuva neužleidžia lyderio pozicijų Baltijos šalyse - Latvijoje per pirmą šių metų pusmetį prekių eksportas augo 7,5 proc., o Estijoje - 2,5 proc.
Pirmą pusmetį lietuviškos kilmės prekių eksportas per metus išaugo 14,6 proc., arba 3,2 mlrd. Lt, iki 25,4 mlrd. Lt, o prekių reeksportas didėjo 15 proc., arba 2 mlrd. Lt, iki 15,6 mlrd. Lt.
Pasak „Versli Lietuva“ vyriausiojo analitiko Vadimo Ivanovo, pirmąjį pusmetį lietuviškos kilmės prekių eksportą labiausiai augino naftos perdirbimo pramonė, žemės ūkio sektorius bei maisto pramonė.
„Pirmą pusmetį Lietuvos pramonės spartesnį eksporto augimą labiausiai stabdė chemijos pramonės sektorius: mažėjančios trąšų kainos ir pirminės formos plastikų eksporto apimčių mažėjimas. Kita vertus, persiskirstant gamybiniams pajėgumams ES šalyse, besibaigiantys planiniai lietuviškų gamyklų remontai turėtų padėti chemijos pramonės sektoriui atsigauti“, - sako V.Ivanovas.
Maisto pramonės eksportas, pirmąjį pusmetį, palyginti su 2012 m. pirmuoju pusmečiu, augo 13,9 proc., arba 341,5 mln. Lt, iki 2,81 mlrd. Lt. Tam didžiausią įtaką turėjo pieno ir pieno produktų, gaminių iš mėsos ir žuvies produktų bei mėsos eksportas. Pieno produktų eksportas nagrinėjamu laikotarpiu išaugo 13,6 proc., arba 103,7 mln. Lt, iki 867,6 mln. Lt. Tokį augimą labiausiai lėmė žaliavinio pieno, sūrių ir išrūgų eksportas. Žaliavinio pieno eksportas augo net 55,8 proc., arba 70,5 mln. Lt, tuo tarpu išrūgų eksportas didėjo net 44,8 proc., arba 20 mln. Lt. Šiems produktams labiausiai augusi rinka buvo Lenkija, į kurią žaliavinio pieno eksportas išaugo daugiau kaip dvigubai, arba 47,7 mln. Lt, iki 90,6 mln. Lt, o išrūgų eksportas padidėjo daugiau kaip penkis kartus, arba 11,5 mln. Lt, iki 14,3 mln. Lt.
„Toks žaliavų eksporto augimas sietinas su žaliavų, pieno produktų gamybai, trūkumu visoje ES, kuris atsirado dėl Naujosios Zelandijos problemų („Fonterra“ atvejis) ir dėl to, kad Europos gamintojai atranda naujas eksporto rinkas. Pastaruoju metu žaliavų eksporto kainos ES išaugo mažiausiai 10 proc. bei šių lietuviškų produktų eksporto augimas sukelia spaudimą kainoms vidaus rinkoje bei žaliavų trūkumą Lietuvos pieno produktų gamintojams, tačiau pieno produktų kainos eksporto rinkose taip pat auga“, - situaciją aiškina V.Ivanovas.
Baldų pramonės eksportas per metus 2,1 proc., arba 32,9 mln. Lt, iki 1,57 mlrd. Lt. Lyginamuoju laikotarpiu baldų pramonės eksporto augimui didžiausią įtaką darė sėdimųjų baldų eksporto augimas 6,4 proc., arba 25,6 mln. Lt, iki 424,7 mln. Lt. Lietuvos baldų gamintojai ketina išlaikyti eksporto augimą ir antrąjį šių metų pusmetį, jis turėtų siekti 2-4 proc. Tačiau dėl mažėjančios paklausos Pietų Europos rinkose (Ispanija, Portugalija, Pietų Prancūzija) galimas eksporto geografijos pokytis. Turėtų augti baldų eksportas į JAV, Kanados, Rusijos, augančias Azijos rinkas, kadangi būtent šiose šalyse šiuo metu paklausa didėja.
„Koncerno IKEA prekybos centro atidarymas Vilniuje darys įtaką mažiesiems Lietuvos baldų gamintojams, kadangi padidėjusi konkurencija vers juos ieškoti produkcijos realizavimo galimybių užsienio šalyse. Tačiau dauguma mažesnių įmonių, užsiimančių baldų gamyba, gamina aukštos kokybės, dažnai nestandartinius baldus už patrauklią kainą, todėl sėkmingai pasirodyti eksporto rinkose turi visas galimybes, tik jų reikia ieškoti intensyviau“, - sakė V. Ivanovas.
Pirmąjį šių metų pusmetį didžiausią įtaką Lietuvos prekių eksporto geografijos pokyčiams padarė naftos produktų bei grūdų eksportas. „Orlen Lietuva“ didino pardavimus ir užimamą rinkos dalį Baltijos šalių rinkose, tuo tarpu grūdų eksportas į Iraną išaugo 441 mln. Lt.
