Prisikėlimo bažnyčios pašonėje esantis Žemaičių gatvės 20 numeriu pažymėtas namas traukia aplinkinių žvilgsnį ne tik dėl išskirtinės medinės architektūros, rašo „Lietuvos ryto“ priedas „Laikinoji sostinė“.
Karą ir įvairius neramumus atlaikęs garsaus architekto Vaclovo Michnevičiaus projektuotas pastatas, kuris yra vienas įspūdingiausių tarpukario medinės architektūros pavyzdžių, pastaruosius kelerius metus nyksta. 2011 metų vasarą jį nuniokojo gaisras.
Prikelti 6 butų namą naujam gyvenimui rūpi vienintelei jame gyvenusiai Baltrušaičių šeimai. Jai šiek tiek padeda miesto savivaldybės Kultūros paveldo skyrius.
Tačiau kol ieškoma galimybių kultūros vertybę išsaugoti, namo pašonėje renkasi lėbautojai, kyla naujų gaisrų pavojus.
Gyventojai remontuoti nelinkę
Kauniečius čia gyventi kažkada viliojęs gražuolis namas šiuo metu atrodo apgailėtinai – jame nėra elektros, nutrauktas vandens tiekimas. Pastatas ištuštėjo.
„Vieni kaimynai emigravo. Kiti išsikraustė pas vaikus. Antro aukšto, kuriame kilo gaisras, gyventojai išvažiavo iš Kauno, gyvena pas tėvus. Name liko gyventi tik vienas senukas, kurį ateina aplankyti sūnus“, – pasakojo Regina Baltrušaitienė.
Moteris tvirtino, kad butas, kuriame kilo gaisras, beveik nenukentėjo. Apdegė tik veranda.
„Būsto savininkė ne tik neatsiprašė mūsų, labiau nukentėjusių kaimynų. Atvirkščiai, patenkinta kalbėjo, kad butą parduos, užsidirbs ir gerai sau gyvens kitur. Kad reikia susidėti pinigų ir uždengti bent visam namui reikalingą stogą, nė girdėti nenorėjo“, – apgailestavo R.Baltrušaitienė.
Kaimynai bijo naujo gaisro
Dėl likimo valiai palikto namo ir savo saugumo nerimauja ir kaimynystėje gyvenantys žmonės.
Žemaičių gatvės gyventojai pasakojo, kad bešeimininkės tarpukario vilos kieme vakarais nuolat renkasi įtartinos kompanijos.
„Prie tvora neaptverto namo yra pavėsinė. Iš jos vakarais sklinda balsai ir triukšmas. Ten kažkas girtauja“, – pasakojo kaimynai.
Jie teigė kelis kartus kvietę policiją, tačiau kol pareigūnai atvykdavo, girtautojai spėdavo pabėgti.
„Eiti ir sudrausminti puotautojus baisu. Tačiau baisu ir tai, kad jie vėl nesukeltų gaisro. Tada supleškės ne tik jau degęs medinukas. Ugnis gali persimesti ir į kitus namus. Kol pastatas apleistas, negyvenamas, pavojus nukentėti nuo girtuoklių kyla mums visiems“, – nerimavo apleistos vilos kaimynystėje gyvenančios moterys.
Reikia pakeisti statusą
Kultūros paveldo skyriaus vedėjas Rimgaudas Miliukštis sakė, kad po gaisro Žemaičių gatvės 20-ajame name savivaldybė skyrė 25 tūkstančius litų avarinės būklės pašalinimo darbams.
Plokštėmis, skarda ir bitumine danga uždengtas pastato stogas ir sienos apsaugotos nuo lietaus.
„Įspūdingas ir vertingas pastatas kol kas įtrauktas į Kultūros vertybių sąrašą. Dėl to lėšų galime skirti tik nelaimės padariniams pašalinti. Norint, kad pinigų būtų skirta tolesnei pastato renovacijai, reikia, kad statinys patektų į savivaldybės saugomų objektų sąrašą. Tai ir siekiu padaryti. Tačiau nežinau, kada pavyks, nes procedūros trunka ilgai“, – sakė R.Miliukštis.
Saugoti butą paliko motinai
Žygius, kad pastatas nepražūtų, pradėjusi kaunietė siuvėja R.Baltrušaitienė pasakojo, kad trijų kambarių būstą viršutiniame aukšte prieš 7 metus įsigijo jos sūnus Egidijus Baltrušaitis su žmona Irina. Jaunai šeimai patiko netradicinės architektūros trijų aukštų pastatas, pro kurio langus atsiveria Prisikėlimo bažnyčios, Žaliakalnio ir miesto centro vaizdai.
„Vėliau abu neteko darbų. Uždarbiauti išvyko į Didžiąją Britaniją. Man paliko raktus, kad laistyčiau gėles“, – pasakojo kaunietė.
Prieš dvejus metus, rugpjūčio 24-ąją, susiruošusi apžiūrėti sūnaus butą ir jame nakvoti, moteris jau iš tolo pamatė iš namo kylančius dūmus ir ten stovinčius du ugniagesių automobilius. Gaisrininkai jau buvo apspitę namą ir svarstė, kaip pro šarvuotas duris patekti į R.Baltrušaitienės prižiūrimą butą.
Kaltų dėl gaisro nerado
Ugnis sunaikino beveik visą jaunos šeimos turtą. Išgelbėti pavyko tik virtuvės buitinę techniką.
„Stipriai apdegė kambarių sienos, lubos, stogas. Butas buvo sulietas vandeniu. Vaikai neteko daugybės daiktų. Sudegė net senos, namo bokštelyje atrastos greičiausiai vertingos knygos“, – pasakojo R.Baltrušaitienė.
Ugniagesiai nustatė, kad gaisro židinys buvo antrame pastato aukšte, kaimynams priklausančioje verandoje.
„Kiti namo gyventojai pasakojo, kad antrame aukšte po mūsų būstu nuolat girdėdavo triukšmą, ten vykdavo išgertuvės. Sakė, kad būrius draugų į namus kviesdavosi kaimynų sūnus. Tačiau gaisro kaltininkų tyrėjai nenustatė“, – pasakojo moteris.
R.Baltrušaitienė teigė, kad gaisro kaltininkų bandė ieškoti dar viena kaimynė. Savivaldybė jai, kaip socialiai remtinai kaunietei, net skyrė advokatą. Tačiau teisininkas iki šiol tik parengė medžiagą, dar neįvyko nė vieno teismo posėdžio. Moteris, kaltinama dėl jos bute kilusio gaisro, vis neatvyksta į posėdžius, sako, kad serga.
R.Baltrušaitienė nerimauja, kad po gaisro praėjo jau dveji metai.
„Po trejų sukaks senaties terminas. Matyt, taip viskas ir liks kaip buvę. Žinau, kad savivaldybė advokatui per metus už mūsų namo bylos procesą moka po 8 tūkstančius litų. Matydamas tokią padėtį į teismą nebesikreipė ir tai ketinęs daryti mano sūnus. Nusprendė geriau taupyti ir pats butą remontuoti“, – sakė kaunietė.
Butas nebuvo apdraustas
Buto E.Baltrušaitis apdraudęs nebuvo, todėl po gaisro beliko sukti galvą, kaip patiems jį remontuoti. Šeima savo jėgomis palopė kiaurą stogą.
Vėliau šeima sužinojo, kad paramos gali tikėtis iš savivaldybės, nes pastatas yra įtrauktas į kultūros vertybių sąrašą.
Kai savivaldybė avarinei pastato būklei likviduoti skyrė 25 tūkstančius litų, sukruto ir kiti kaimynai.
„Tačiau sužinoję, kad pinigų niekas į rankas negaus, o juos iš sąskaitos naudos statybininkai, vėl visi dingo“, – prisiminė R.Baltrušaitienė.
Už skirtas lėšas buvo pakeistos sudegusios stogo sijos, sienos apkaltos medžio pluošto plokštėmis, stogas uždengtas bitumine danga.
Gyventojai norėtų, kad savivaldybė skirtų pinigų bent naujam pastato stogui.
„Prašyti pinigų visam būstui atnaujinti nedrįstume. Būtų gerai, jei pavyktų gauti lėšų stogui uždengti ir taip apsaugoti pastatą, kol remontą atliksime patys“, – sakė R.Baltrušaitienė.
Medinuką apdrausti kainuoja brangiau
Audronė Ananevienė
Draudimo specialistė
„Draudimo bendrovės paprastai draudžia visų tipų pastatus. Senesnės statybos objektus prieš draudžiant aplanko draudimo agentai, nes dažnai jų būklė nėra aiški.
Vertinamas objektų statybos būdas, elektros instaliacijos būklė. Jei ji neatitinka priešgaisrinės saugos reikalavimų, savininkams patariame šį trūkumą susitvarkyti.
Medinių, ypač senos statybos pastatų, draudimo įmokos yra didesnės, nei naujos statybos mūrinių namų.
Skaičiuojant įmoką atsižvelgiama į visą kompleksą rizikos veiksnių. Įmokos nustatomos kiekvienam namui ar butui individualiai.“
Puošnus pastatas išsiskyrė iš kitų vilų
Nijolė LukšionytėTolvaišienė
Architektūros istorikė
„XX amžiaus pradžioje didžiulis žemės sklypas Žaliakalnio šlaite priklausė Marijai Luščinienei. Iš jos šį sklypą 1924 metais įsigijo Pranas Urbonas, turėjęs įmonę Šančiuose.
Leidimą vieno aukšto medinio namo su mansarda statybai gavo 1925 metų gegužę. Projektą parengė žymus architektas V.Michnevičius.
Statybos darbus prižiūrėjo pats savininkas.
1926 metais statybą įsakyta sustabdyti, nes savininkas be leidimo ėmėsi rengti trečiąjį namo aukštą. Vis dėlto namas buvo pastatytas ir įteisintas kaip 2,5 aukšto pastatas, nors prilygsta 3 aukštų statiniui.
Tai puošni asimetriškos struktūros vila su kupoliniu bokšteliu, kuris būdingas V.Michnevičiaus projektuotiems namams. Abiejuose namo galuose – įstiklintos verandos per du aukštus. Langai puošti sandrikais, plačias pastoges remia profiliuotos konsolės.
Tai viena įspūdingiausių tarpukario Kauno medinių vilų. Pastatas yra įtrauktas į Kultūros vertybių registrą, patenka į paveldo apsaugos zoną.“
Savivaldybė rengia draustinio nuostatus
Liepos viduryje Kauno miesto savivaldybės taryba nusprendė dalį istorinio Žaliakalnio paskelbti saugomu savivaldybės ir įsteigti kultūrinį draustinį.
Draustinis steigiamas 1-ojoje Žaliakalnio zonoje. Tai teritorija tarp Perkūno alėjos, Vaižganto ir Parodos gatvių. Kita zonos dalis aprėpia Radastų, K.Petrausko, Aukštaičių gatves, Kauko alėjoje esančius kvartalus.
Dabar šiose teritorijose yra 780 mūrinių ir medinių namų.
Paveldosaugininkai statinius suskirstys į penkias kategorijos, atsižvelgdami į pastatų paveldosauginę vertę.
Projekte numatoma, kad, patvirtinus šios teritorijos specialųjį planą, čia esantys vertingi statiniai būtų saugomi nuo galimo sugadinimo netinkamai perstatant.
Bus paskelbti objektyvūs reikalavimai kiekvienam šioje teritorijoje esančiam pastatui, todėl remonto darbus šioje teritorijoje esančių namų savininkai galės atlikti paprasčiau.
Įsteigus draustinį savivaldybė įgijo pagrindą skirti lėšų gyventojams, kurie nori remontuoti vertingus namus.
Šiuo metu rengiami Žaliakalnio kultūrinio draustinio nuostatai. Kai miesto politikai juos patvirtins, paveldosaugininkai sieks kasmet iš biudžeto gauti po 100 tūkstančių litų, kuriuos skirtų vertingų medinių namų remontui.
