Juk manoma, kad geri pažymiai ir puikiai išlaikyti egzaminai lems visą gyvenimą: studijų universitete lygį, karjeros galimybes.
Tačiau ne visiems darbdaviams labai rūpi, ar būsimas darbuotojas buvo geras mokinys.
Pažymiai labai menkai atspindi žmogaus galimybes ir sugebėjimus. Tokiu principu vadovaujasi Vokietijos geležinkelių įmonė, per priėmimo į darbą procesą sumažinanti akademinių pasiekimų vertę, rašo Vokietijos naujienų portalas worldcrunch.com.
Mokytis pasidaro įdomu tuomet, kai to nebereikia
Daugybė žmonių tik pabaigę mokslus suvokia, kad mokymosi procesas gali būti smagus ir įdomus.
Staiga, atsidūrus „suaugusiųjų pasaulyje“, tampa visai įdomu mokytis prancūzų kalbos ar spręsti matematikos uždavinius.
To priežastys gali būti įvairios – galbūt tokie mokiniai turėjo neįkvepiančius mokytojus, o galbūt siekti geresnių rezultatų jiems neleido patiriamas spaudimas gerai mokytis.
Dėl to Ulrichas Weberis, Vokietijos geležinkelių (vok. Deutche Bahn) tarybos narys, atsakingas už personalą, pradėjo neįprastą pilotinį projektą: darbuotojų atrankos sistemą, kurioje kreipiamas menkas dėmesys į būsimojo darbuotojo akademinius pasiekimus.
Visi jaunuoliai, kurie nori darbuotis Vokietijos geležinkeliuose nuo 2014 metų rudens, gali jau dabar internete gali atlikti savo gabumų vertinimo testą.
„Skatiname kiekvieną norintį atlikti testą internete, negalvojant apie skaičius ant savo pažymių knygelės“, - worldcrunch.com sakė Vokietijos geležinkelių atstovė spaudai.
Atlikę testą, būsimi darbuotojai taip pat turės pateikti savo gyvenimo aprašymą (CV) ir atestatus.
Skirtingoms pareigoms - skirtingi reikalavimai
Testas sukurtas taip, kad kuo geriau atspindėtų būsimojo darbo specifiką ir reikalavimus.
Pavyzdžiui, būsimi inžinieriai turės parodyti, kad gerai išmano mechaniką ir fiziką, o būsimi konduktoriai teste turės įrodyti, kad yra atsakingi ir greit susigaudo aplinkoje.
„Atrankos procese Vokietijos geležinkeliai kreips dėmesį į asmenines būsimojo darbuotojo stiprybes. Sėkmingą karjerą daugiausia lemia ne pažymiai, o socialinės ir kognityvinės kompetencijos“, - kalbėjo U.Weberis, pridūręs, kad tokia atranka gali padėti atrasti „nepastebėtus talentus“.
Vokietijos geležinkelių įmonėje (kuriai priklauso ne tik Vokietijos geležinkelių tinklas ir traukiniai, bet ir autobusų įmonė) dirba apie 300 tūkst. darbuotojų visame pasaulyje. Apie 8 tūkst. darbuotojų kasmet išeina iš darbo į pensiją, tad palaikydama darbuotojų skaičių, įmonė tiek pat jų pasamdo.
Tam, kad įmonė nepritrūktų kvalifikuotų darbuotojų, ji pati parengia ir apmoko apie 4 tūkst. darbuotojų kasmet.
Anot U.Weberio, mokymų tikslas yra ne rasti „talentingiausius ir šviesiausius protus“, bet tokius, kurių gabumai bus reikalingi būsimame darbe.
„Stiprus atsakomybės jausmas ar greitas techninių problemų sprendimas gali būti daug reikalingesnis mūsų darbe, nei aukšti pažymiai iš matematikos“, - pastebėjo Vokietijos geležinkelių tarybos narys.
Anoniminės anketos padidino moterų ir imigrantų galimybes
Kiti Vokietijos darbdaviai taip pat eksperimentuoja su darbuotojų samdymu.
Pavyzdžiui, 2010 metais, stambūs šalies darbdaviai bendradarbiavo su agentūra, kuri kovoja su darbuotojų diskriminacija, ir samdė darbuotojus anonimiškai.
Penkios įmonės, tarp kurių buvo ir tokie gigantai, kaip „Telekom“ ir „L‘Oreal“ svarstė darbo prašymus, nieko nežinodami apie juos pateikusius asmenis – būsimojo darbuotojo lytis, tautybė, amžius, nuotrauka ir kita asmeninė informacija anketose nebuvo nurodyta.
Įmonės galėjo sužinoti tik apie būsimųjų darbuotojų išsilavinimą, darbo patirtį ir jų motyvaciją dirbti naujoje įmonėje.
Paaiškėjo, kad dėl tokių anketų gerokai didesni įsidarbinimo šansai teko moterims ir imigrantams.
Šiuo metu procesas yra kartojamas dalyje Vokietijos žemių.
Parengė Aurimas Abišala
