Rungtynių komentatoriui pasakius, kad ateityje vienas iš geriausių lygos žaidėjų uždirbs milijonus dolerių, berniukas nevalingai sušvilpė ir pats sau sukuždėjo: „Oho, milijonas dolerių...“
Jį išgirdo virtuvėje triūsusi mama Bettye.
„Sūnau, - pasakė ji. – Jei tu norėsi, kada nors ir tu galėsi uždirbti milijoną dolerių.“ Tuo metu toks paskatinimas galėjo nuskambėti kaip žiaurus pokštas – jaunasis Chrisas Gardneris ir jo mama gyveno labai skurdžiai.
Tačiau po daugybės metų duodamas interviu jau milijonierius Ch.Gardneris tvirtino, kad būtent šis sakinys pakeitė ir suformavo jo gyvenimą.
„Tuo vienu sakiniu mama mane įtikino, kad nepaisant to, iš kur aš esu kilęs, aš galėjau pasiekti bet kokius savo užsibrėžtus tikslus. Įtikino mane, kad vieną dieną aš taip pat būsiu pasaulinio lygio profesionalu“, - sakė jis.
Tačiau tarp dviejų Ch.Gardnerių – mažo berniuko prie televizoriaus ir žurnalistų kalbinamo sėkmingo investuotojo – buvo labai ilgas ir nelengvas kelias.
Gyvenimą pakeitė pamatytas „Ferrari“
Ch.Gardneris gimė Milvokio valstijoje (JAV), 1954 metais, nepasiturinčioje šeimoje. Jo motina buvo išsiskyrusi su savo pirmuoju vyru, Chriso tėvu, ir gyveno su patėviu, kuris nevengdavo prieš žmoną ar vaikus pakelti rankos.
Kadangi nei su tėvu, nei su patėviu Ch.Gardneris gerai nesutarė, jo pavyzdys ir stiprybės šaltinis buvo mama.
Jis iki šiol mėgsta kartoti dažnai girdėtą Bettye frazę: „Gali pasikliauti tik savimi. Kavalerija neatvyks.“
Baigęs mokyklą Ch.Gardneris įstojo į JAV karinį laivyną ir ten tarnavo ketverius metus.
Grįžęs iš laivyno jaunuolis vedė savo merginą Sherry Dyson, tačiau jų santuoka truko tik trejus metus. Dar būdamas santuokoje Chrisas Gardnetis pamilo medicinos studentę Jackie Medina ir su ja netrukus susilaukė sūnaus Chriso Gardnerio jaunesniojo. Savo naują šeimą Ch.Gardneris išlaikė pardavinėdamas medicinos įrangą San Fransisko mieste.
Nors ši veikla leido Ch.Gardnerio šeimai visai pakenčiamai gyventi, jauno vyro gyvenimą pakeitė lemtingas susitikimas – vieną rytą netoli jo sustojo naujutėlis raudonas „Ferrari“ automobilis, o iš jo išlipo stilingai apsirengęs vyriškis.
Ch.Gardneris nieko nelaukdamas priėjo prie nepažįstamojo ir paklausė, kaip jis užsidirbo pinigų tokiam gyvenimo būdui.
Paaiškėjo, kad jis susidūrė su Robertu Bridgesu, sėkmingu biržos makleriu, dirbusiu įmonėje „Donaldson, Lufkin & Jenrette“.
R.Bridgesas buvo palankus savo naujai iškeptam pažįstamajam ir trumpai papasakojo apie investavimą; taip pat jis pasakė, kad ir neturint finansinės patirties yra įmanoma įsidarbinti biržos maklerių kontoroje, jei puikiai pasirodai per praktiką.
„Negalėjau to paaiškinti, bet kiekviena savo kūno ląstele jaučiau, kad tai – man skirtas darbas“, - vėliau žurnalistams apie šį susitikimą pasakojo Ch.Gardneris.
Nieko nelaukdamas vyras metė savo darbą ir nusprendė ieškoti laimės investicijų pasaulyje.
Su mažamečiu vaiku gyveno gatvėje
Nors Ch.Gardneris gan greit pateko į „E.F.Hutton‘s“ praktikantų programą, jo kortas sumaišė tai, kad buvo atleistas vyriškio praktikos vadovas, tad ir praktikanto niekam nebereikėjo. Be to, kaip tik tuo metu Ch.Gardneris išsiskyrė su žmona ir turėjo rūpintis 19 mėnesių amžiaus sūnumi.
Ch.Gardneris atkakliai važiavo per miestą nuo vienos biržos maklerių kontoros prie kitos, belsdamas į duris ir prašydamas galimybės įrodyti, ko yra vertas. Kadangi jis neturėjo pinigų susimokėti už automobilio stovėjimą, greit jam susikaupė 1,2 tūkst. dolerių baudų suma.
Dėl šio prasižengimo Ch.Gardneris turėjo praleisti 10 dienų kalėjime. Išėjęs iš kalėjimo vyriškis nebegalėjo išlaikyti būsto ir tapo benamiu.
Tačiau pastangos po kiek laiko davė vaisių – Ch.Gardnerį apmokamai praktikai priėmė „Dean Witter“ maklerių kontora. Vyriškis į darbą ateidavo pirmas ir išeidavo paskutinis – jo asmeninis tikslas buvo telefonu pabendrauti su bent 200 klientų per dieną.
Dieną sukęsis finansų pasaulyje, vakare Ch.Gardneris spręsdavo kitokios rūšies problemas – kur reikės praleisti naktį su sūnumi. Kadangi benamių prieglaudos dažnai būdavo perpildytos, vyras ir vaikas dažniausia naktį praleisdavo užsirakinę traukinių stoties tualete. Jie naudojosi viešais dušais ir tualetais, valgydavo sriubas pigiose arba nemokamose valgyklose, o kelis turimus daiktus vežiodavosi parduotuvės vežimėliu.
Tačiau toks gyvenimas truko tik tol, kol „Dean Witter“ vadovai pastebėjo darbštaus vyriškio pastangas – tuomet Ch.Gardneriui buvo pasiūlytas finansų maklerio etatas.
„Kai jau išgalėjome išsinuomoti butą, jis buvo be baldų ir pirmą naktį su sūnumi miegojome tiesiog ant jo grindų. Mums išėjus iš buto ir lipant laiptais žemyn, mano trejų metų sūnus pradėjo verkti – jis nesuprato, kodėl mes nepasiėmėme savo daiktų. Iki šiol kiekvieną rytą mes pasiimdavome savo „turtus“ kartu su savimi. Buvo neįtikėtinai geras jausmas jam pasakyti, kad mums nebereikės kraustytis iš vienos vietos į kitą – mes turėjome namus“, - prisiminė Ch.Gardneris.
Remiantis gyvenimo istorija sukurtas filmas
Jaunas biržos makleris sparčiai kilo karjeros laiptais, nes jo darbštumą, atsakingumą ir nepriekaištingą etiką pastebėdavo jo vadovai. 1987 metais Ch.Gardneris įkūrė savo paties investavimo įmonę, kurią po kiek laiko pardavė, tačiau išliko jos vadovu.
Uždirbęs milijonus, parašęs autobiografiją, kuri tapo bestseleriu (ir pagal kurią pastatytas populiarus Holivudo filmas „Pursuit of Happyness“), vyriškis susirūpino benamiais – jo iniciatyva San Fransiske buvo pradėta būstų programa, kuri padeda laikinai apsigyventi benamiams su mažai pajamų.
Žurnalistams Ch.Gardnerio paklausus, kaip jam pavyko pakeisti savo gyvenimą, jis atsakė, kad į priekį jį vedė aistra savo darbui.
„Aistra yra svarbiausia. Netgi galima pasakyti, kad aistra tam, ką darai, turi būti ant fanatiškumo ribos. Nebijokite ir raskite veiklą, kurią galėsite atlikti aistringai. Tai gali būti visai kitokia veikla, nei jūs įsivaizdavote jaunystėje, ar mokėtės universitete. Bet nebijokite rasti to vieno jums skirto dalyko ir veikti vien tik jį“, - sakė jis.
Be to, savo laiko darbui netaupantis vyriškis savo gyvenime taiko vieną geležinę taisyklę.
„Niekuomet nevėluok, o jei įmanoma – būk anksčiau. Jei eini į susitikimą, bėk, net jei reikės bėgti per penkis kvartalus, bet nepavėluok. Vėluojantys žmonės savo partneriams ir klientams palieka prastą įspūdį ir parodo, kad nesugeba susitvarkyti savo prioritetų“, - kalbėjo Ch.Gardneris.
***
Ch.Gardneris apie...
...verslą: niekada nebijok samdyti už save protingesnių žmonių. Vien tai, kad jie protingesni, dar nereiškia, kad jie turi uždirbti daugiau pinigų nei tu.
...tėvystę: vyrai, kurie nepalieka šeimų, tiesiogiai paveikia savo vaikų elgesį ir sumažina narkotikų vartojimo, smurto, paauglių nėštumo tikimybę.
...namus: keliauju 200 dienų per metus, tačiau geriausiai jaučiuosi tuomet, kai įžengiu pro namų duris ir galiu pasėdėti ant savo mėgstamos sofos, arba išeiti į lauką ir palaistyti savo sodo augalus.
Parengta pagal traderdaily.com, businesweek.com, news.com.au, success.com
