Įgyvendinus miesto ir privataus investuotojo lėšomis Vilniui bus sugrąžinta apmirusi buvusi gamybinė teritorija, esanti pačiame centre, senamiesčio pakraštyje.
Diskusijos, kaip bus plėtojama ši teritorija, vyksta jau nuo 2006 metų. Ir valdininkai, ir paveldosaugininkai, ir investuotojai, ir projektuotojai sako išmokę vertingą pamoką - susikalbėti galima ir Lietuvoje.
Paupio vizija
Šioje vietovėje Vilniaus senamiestis susijungia su gamtine aplinka. Paupyje bus suderinti du skirtingi dalykai - senamiestis ir gamta, miestietiška infrastruktūra ir užmiesčio ramybė.
Tai bus tarsi naujas senamiestis gamtoje. Vyraus senamiesčiui būdingas užstatymas: neaukšti, 2 - 4 aukštų pastatai šlaitiniais stogais, jaukūs kiemeliai, viešosios erdvės, kurios kai kur susilies su privačiomis. Automobiliams numatytas požeminis parkavimas.
“Projektuojame skirtingo dydžio ir kategorijų būstą, todėl butai Paupyje bus prieinami skirtingų materialinių sluoksnių žmonėms. Turime viziją perduoti kūrybos pradą, užsimezgusį jį kuriant, ten gyvensiantiems ir dirbsianties žmonėms, kad jame vyrautų kūrybinga dvasia”, - sakė bendrovės, plėtojančios teritoriją „PST investicijos” direktoriaus pavaduotojas Audrius Globys.
Anot Paupio projekto detalųjį planą rengusio architekto Mindaugo Pakalnio, tai bus naujas urbanistinis darinys istorinėje aplinkoje. Jame senamiestis nebus kopijuojamas, tačiau bus atpažįstamas kaip šio laikmečio palikimas, atspindės šiuolaikinį, mūsų kartos estetinį, technologinį ir urbanistinį žvilgsnį į Vilniaus senamiestį. Naujas rajonas neturi dominuoti, bet sudaryti darnų foną senamiesčiui. Jis turi būti kontekstualus.
UNESCO pritarė
“Vietovių, kuriose reikės derinti projektus su paveldo saugotojais, investuotojai arba vengia, arba susiduria su konfrontacija. Dėl to turime daug apleistų dvarų, ištisų kvartalų mieste, kartas nuo karto kyla skandalai.
Tai, kad privatus verslas ėmėsi šios vietos konversijos - fenomenalus atvejis Lietuvos situacijoje. Jie nuėjo dar nepramintu Lietuvoje keliu - derinimo ir kalbėjimosi, o ne įprasto lobizmo, spaudimo ir lipimo per galvas. Aš tikiuosi, kad pradėtas dialogas bus tęsiamas, o teigiama UNESCO išvada - šio dialogo rezultatas”, - teigė Vilniaus senamiesčio atnaujinimo agentūros direktorius Gediminas Rutkauskas.
Valstybinės kultūros paveldo komisijos pirmininkė Gražina Drėmaitė tvirtino, kad per pastaruosius 20 darbo metų tai pirmas toks atvejis, kad taip ilgai derinamas ir tobulinamas projektas, planuojama taip metodiškai ir atsakingai.
Ši teritorija ir toliau bus stebima. G.Drėmaitė tikisi, kad architektūriniais sprendiniais bus tęsiama detaliajame plane suformuota kryptis.
Bendrovės „PST investicijos” direktoriaus pavaduotojas A.Globys tvirtino, jog UNESCO pritarimas eliminuoja bet kokias spekuliacijas, esą neatsižvelgta į kieno nors interesus, kažkas pažeista, nesuderinta.
“Susitikime su ICOMOS eksperte ir Lietuvos paveldo apsaugos, ir savivaldybės atstovai apie Paupį kalbėjo kaip apie visų bendrą projektą - pažįstamą, išdiskutuotą ir ištobulintą. Pamatėme, kad oponentai pamažu gali virsti partneriais, o partneriškai bendradarbiaudami galime pasiekti gerą rezultą. Atsirado suvokimas, jog Paupys, tai viso Vilniaus, o ne „PST investicijų” projektas.
Kartu galime sukurti Europos mastu unikalų miesto rajono konversijos pavyzdį.
UNESCO išvadose nuskambėjo ne tik pritarimas, bet ir nuoroda toliau kalbėtis, derintis ieškant architektūrinių sprendimų. Taigi esame dialogo pusiaukelėje”, - tvirtino įmonės atstovas.
Su valdininkais galima susišnekėti
Anot A.Globio, iš kolegų plėtotojų dažnai tenka girdėti - esą su valdininkais, ypač paveldosaugos specialistais negalima susikalbėti.
“Tai nėra visiškai taip. Verslo atstovams reikėtų dažniau nusileisti iš savo dangoraižių, nusiimti teisuolių kaukes ir tiesiog pradėti kalbėtis, ne vien reikalauti. NT verslas, ypač prieš krizę, neretai perlenkdavo lazdą”, - sakė pašnekovas.
Paupio detaliojo plano ir projektinių pasiūlymų buvo parengta daugiau nei 10 variantų. Investicijos į Paupį planuojamos didelės - apie 350 mln. litų, todėl viską reikėjo atlikti itin atidžiai.
Kultūros paveldo departamento specialistai rekomendavo sumažinti kai kurių pastatų aukštį, kad būtų išsaugotas autentiškas užstatymo siluetas.
Jie pasiūlė dekoratyviomis priemonėmis atkurti užuominą apie kažkada Aukštaičių gatvės vietoje buvusį vandens kanalą.
Užupio bendruomenė nerimavo dėl didelių transporto srautų statybos laikotarpiu ir vėliau. Taip projekte atsirado kelio jungtis Aukštaičių ir Paupio g. sankryžoje tarp Aukštaičių ir Drujos gatvių.
“Įvertinome ir specialistų pastabas, ir investicijų atsiperkamumą. Pradžioje buvo numatyta pastatyti apie 100 tūkst. kv.m gyvenamojo ir komercinio ploto. Po visų korekcijų liko apie 65 tūkst. kv.m. Tai optimalus kiekis. Verslo tikslas iš esmės yra sukurti gerą produktą, tuomet jis turės paklausą rinkoje ir bus pelningas”, - aiškino A.Globys.
Išgirdo ir bendruomenę
Užupio Respublikos premjeru paskelbtas Sakalas Gorodeckis teigė, kad buvusios gamyklos teritorija kėlė ir kelia grėsmę gyvenantiems šalia.
Vilniaus miesto savivaldybei sunku buvo prisikviesti investuotoją, kuris išlaikytų ir planavimo kokybę, ir siekiamą prieškrizinių laikų išlepintą rentabilumą paminklausoginėje Vilniaus senamiesčio dalyje.
“Pradiniai intensyvūs detaliojo planavimo sprendiniai išgąsdino mūsų bendruomenę. Pateikėme konstruktyvius argumentus bei aiškias nuorodas. Pirmą sykį visiems pavyko išlipti iš karo apkasų ir pradėti kalbėtis.
Šis plėtros atvejis galėtų tapti pavyzdžiu daugeliui kitų NT plėtotojų, kaip reikėtų kalbėtis su kaimynų bendruomene. Pokyčiai žmones gąsdina tuomet, jei nėra aiškumo dėl kokybės bei darnos su aplinka ir, svarbiausia, sociumu, gyventojais”, - sakė S.Gorodeckis.
Kuria „Architektūros parką“
Anot bendrovės „PST investicijos” direktoriaus pavaduotojo A.Globio, projekto eiga priklausys ne tik nuo verslininkų, bet ir nuo savivaldybės veiksmų tiek Paupyje, tiek ir kitose jo dalyse: “Su miestu esame pasirašę Viešosios bei privačios partnerystės sutartį. Savivaldybė įsipareigojo pastatyti magistralinius tinklus, rekonstruoti Aukštaičių ir Paupio gatves, sutvarkyti Vilnios pakrantę, joje įrengti dviračių ir pėsčiųjų takus, jungtį tarp Aukštaičių ir Drujos gatvių”.
Nuo miesto centro nutolusių gyvenamųjų rajonų infrastruktūros sukūrimas ir eksploatacija miestui kainuoja kelis kartus daugiau nei plėtojant teritorijas mieste.
Todėl naujo gyvenamojo rajono atsiradimas senamiestyje ekonomiškai naudingas miestui, nes infrastruktūra, tinklai yra šalia ir investicijos per trumpą laiką sugrįš per komunalinius, komercinio turto ir kitus mokesčius.
Teritorijos grunto valymui kartu su savivaldybe planuojama gauti finansavimą iš ES strukūrinių fondų. Paupys bus pirma pilnai išvalyta teritorija Vilniuje buvusios pramonės vietoje.
Šis projektas patenka į vadinamojo „Architektūros parko“ teritoriją.
„Architektūros parkas” - tai 78 ha Paupio, Paplaujos ir Markučių teritorija. Projekto tikslas – iškelti iš jų pramonės įmones, paversti šią miesto dalį gyvenamuoju rajonu, turinčiu darbo vietas, kultūrinį gyvenimą, socialinę infrastruktūrą, aktyvią daugiasluoksnę bendruomenę.
“Paprastai tokie dideli konversijos projektai Eurpos miestuose yra finansuojami biudžeto lėšomis.
Mūsų atveju - tai geras viešojo ir privataus sektoriaus bendradarbiavimo pavyzdys. Jį įgyvendinus miesto ir privataus investuotojo lėšomis Vilniui bus sugrąžinta apmirusi buvusi gamybinė teritorija, esanti pačiame centre, senamiesčio pakraštyje”, - sakė Vilniaus miesto vyriausiasis architektas Artūras Blotnys.
