Armėnija, gyventojų skaičiumi prilygstanti Lietuvai, pasirinko ne Europą, bet Rusiją. Valstybė, kurios trečdalis gyventojų gyvena žemiau skurdo ribos, nusprendė jungtis prie Maskvos pasiūlytos Muitų sąjungos.
Tokią valią susitikęs su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu pareiškė Armėnijos prezidentas Seržas Sargsianas.
Tai buvo staigmena ES derybininkams. O dar didesnė neviltis verslininkams, kurie tikėjosi vežti armėniškas prekes į ES be muitų, rašo „Lietuvos rytas”.
Tikėjosi lango į Europą
Penkiolika mėnesių trukusios Armėnijos derybos su ES turėjo būti vainikuotos šį lapkritį Vilniuje, kur būtų buvę galutinai susitarta dėl laisvosios prekybos sutarties teksto.
O pati sutartis tarp ES ir Armėnijos galėjo būti pasirašyta kitais metais.
To ypač laukė armėnišką vyną ir kitus gėrimus importuojantys verslininkai. Mat tokiu atveju nebeliktų muitų, kurie šiandien armėnišką produkciją ES šalyse gerokai pabrangina.
Vynas – viena populiariausių armėniškų prekių, keliaujančių ne tik į Lietuvą, bet ir į kitas ES valstybes.
„Iki šiol vyną importuojame kaip iš trečiosios šalies, todėl tenka mokėti muitus. Jei Armėnija prisijungs prie Muitų sąjungos, greičiausiai niekas nesikeis. Tikėjausi, kad mano šalis laisvai prekiaus su Europa, tačiau taip neįvyko”, – „Lietuvos rytui” apgailestavo armėnišką vyną į Baltijos šalis vežančios bendrovės „Gadara” direktorius Garnikas Kazarianas.
Vynas dar nepigs
Armėnijoje gimęs ir augęs, bet šiuo metu Klaipėdoje gyvenantis G.Kazarianas su pavydu žiūri į gėrimų lentynas, kuriose karaliauja be muito į Lietuvą atkeliavęs vynas iš Vakarų Europos.
„Ko nors panašaus ir aš tikėjausi. Kokybe mes nenusileidžiame, tačiau mūsiškio vyno kaina gerokai didesnė dėl muitų”, – sakė verslininkas, valdantis ir Klaipėdos restoraną „Ararat”.
Armėnas tikėjosi, kad jo šalis galiausiai pasirašys laisvosios prekybos sutartį su ES. Vylėsi, kad tada verslas dar labiau išaugs, o Lietuvai jis pasiūlys daugiau armėniškų prekių.
„Labai gaila, kad taip neįvyko. Tai bus nenaudinga mums”, – apgailestavo G.Kazarianas. Tiesa, verslininkas neneigė, kad armėniško vyno pardavimas Lietuvoje auga, nors jis ir brangokas.
Suartėjimas nepatinka
Klaipėdoje gyvenantis armėnas teigė, kad niekas nelaukė tokio S.Sargsiano žingsnio.
„Niekas iš dviejų tūkstančių Lietuvoje gyvenančių armėnų to tikrai nesitikėjo”, – tvirtino G.Kazarianas.
Verslininkas teigė nenorintis politikuoti, tačiau įsitikinęs, kad Armėnijos prezidentas tokiu netikėtu sprendimu bando gelbėti savo kailį.
Tiesa, Armėnijos prezidentas pareiškė, kad geri santykiai su ES jam labai svarbūs. Tačiau tai – tik reveransas.
Atrodo, kad ES diplomatai taip pat nesitikėjo tokio akibrokšto. Europos Komisija kol kas nepaskelbė savo pozicijos dėl Armėnijos prezidento sprendimo.
„Kai turėsime visą informaciją, išnagrinėsime galimas tokio sprendimo pasekmes ir tai paskelbsime”, – leidiniui „EUobserver” sakė EK atstovas.
„Rusijai labai nepatinka ES ir Armėnijos, Gruzijos, Ukrainos ir Moldovos suartėjimas, tai, kad šios šalys baigia išslysti iš Rusijos orbitos, įtakos zonos.
Rankos išsukamos visiems, ne tik Ukrainai.
Armėnai kol kas pasirodė esą silpniausi”, – vakar pareiškė Europos Parlamento Tarptautinės prekybos komiteto nuolatinė pranešėja dėl Pietų Kaukazo šalių Laima Andrikienė.
Rusai žada atsilyginti
Užtat Armėnijos prezidentas už tokį žingsnį iš Rusijos greičiausiai išpeš viską, ko tikėjosi. Ir netgi gerokai daugiau.
Pirmieji ženklai jau pasirodė – Rusijos prezidentas V.Putinas pažadėjo, kad jo vadovaujama šalis investuos į Armėnijos geležinkelių infrastruktūrą 15 mlrd. rublių (1,2 mlrd. litų). Ir tai greičiausiai tik dosnumo pradžia.
Gegužę derybas su ES baigusiai Armėnijai Bendrija irgi buvo žadėjusi skatinti jos ekonomiką. ES yra didžiausia Armėnijos prekybos partnerė (32 proc. visos prekybos), o 2012 metais dvišalės prekybos vertė siekė 951 mln. eurų.
Prognozuota, kad laisvosios prekybos su ES sutartis Armėnijos eksportą padidins 15,2 proc., o importą – 8,2 proc.
Armėnijos prekyba su Lietuva – vangi
Kaip toks Jerevano sprendimas paveiks Lietuvos prekybos ryšius su Armėnija? Pramonininkai neslepia, kad ši šalis nėra svarbi mūsų eksportuotojams.
„Sprendimas stoti į Muitų sąjungą, kurioje Armėnijos vaidmuo bus gana menkas, užkerta kelią pasirašyti laisvosios prekybos sutartį su ES.
Užtat tokia sutartis galėtų užtikrinti geresnes bendradarbiavimo su ES ir Lietuva galimybes, nes dabar ekonominiai santykiai menkai išplėtoti”, – „Lietuvos rytui” teigė Lietuvos pramonininkų konfederacijos viceprezidentas Gediminas Rainys.
Lietuvos prekyba su Armėnija iš Nepriklausomų valstybių sandraugos šalių yra kukliausia. Tad ir eksporto į ją suma tėra simbolinė – 19 milijonų litų, arba šešis kartus mažiau nei į kaimyninį Azerbaidžaną.
Statistikos departamento duomenimis, eksportas į šią šalį auga kasmet, tačiau skaičiai vis tiek lieka kuklūs. Pernai daugiausia išvežėme mašinų ir mechaninių įrenginių – 2,7 mln. litų vertės, degalų – 1,2 mln. litų vertės.
Pernai iš Armėnijos importavome vos už tris milijonus litų, o 80 proc. įvežtinių prekių buvo alkoholiniai ir nealkoholiniai gėrimai. Dažniausiai pasitaikanti prekė Lietuvos parduotuvių lentynose iš Armėnijos yra vynas.
