Čekių loteriją šį mėnesį pradės Slovakijos vyriausybė. Apie tai rašo „Lietuvos rytas“.
Pernai eksperimentą pradėjusi Gruzijos valdžia skaičiuoja naudą, o Taivane tokia loterija jau vyksta pusę amžiaus.
Manoma, kad tai geras būdas surinkti daugiau pridėtinės vertės mokesčio (PVM). Juk žmonės patys reikalaus čekių.
Tačiau mūsų šalies Vyriausybė apie tai net girdėti nenori, tad čekių loterijos kol kas tikrai nebus.
Teko pasukti galvą
Slovakijoje, kaip ir Lietuvoje, PVM surenkama mažiau, nei tikėtasi. Auganti skylė biudžete ir kitos ekonominės bėdos valdžią privertė ieškoti greitų, bet netradicinių būdų.
Šešėlinė ekonomika šioje Balkanų valstybėje, kaip ir Lietuvoje, yra milžiniška. Įprotis neišrašyti čekio, ypač maitinimo įstaigose, čia paplitęs. Tuo galėtų pasigirti ir Lietuva.
Todėl Bratislava nutarė paskatinti žmones, kad jie reikalautų čekių. Būdas jau žinomas ir išbandytas kai kuriose valstybėse.
Idėja labai paprasta – čekių savininkai tampa loterijos dalyviais. Kiekvienas gautas čekis tampa loterijos bilietu.
Prizai, žinoma, taip pat žadami nemenki. Gyventojai galės laimėti įvairias sumas, nelygu, kaip nusišypsos sėkmė.
Slovakijos vyriausybė tikisi, kad žmonės pradės gerokai dažniau prašyti ar reikalauti čekio. Keisti gyventojų elgesį – tokį svarbiausią tikslą įvardija slovakų valdžia.
Jau apskaičiavo ir naudą
Slovakai tvirtai tiki šios loterijos sėkme. Valdžia net apskaičiavo naudą biudžetui: per pirmuosius eksperimento metus tikimasi 150 milijonų eurų papildomų įplaukų į biudžetą.
Rugsėjo 30-ąją prasidėsiančioje loterijoje laimėtojai paaiškės kas dvi savaites.
Ketinama atrinkti po dešimt laimingųjų, o didžiausias prizas bus 10 tūkstančių eurų. Kiti – mažesni. Kartą per mėnesį bus galima laimėti naują automobilį kiekviename šalies regione.
Čekiai bus keičiami į loterijos bilietus parduotuvėse, o jei su juo nenori atsisveikinti, pakaks išsiųsti jo unikalų numerį tekstine žinute nurodytu numeriu. Žinoma, tą patį bus galima padaryti ir internetu. Slovakijos finansų ministerija apskaičiavo, kad pradinės išlaidos sieks 180 tūkstančių eurų.
Mokėti turėtų visi
Slovakai linkę palaikyti tokį valdžios eksperimentą, ypač tie, kurie sąžiningai moka mokesčius.
Aliona Duharova, Dubnicos miesto verslininkė, įsitikinusi, kad tai – gera idėja. „Aš turiu mokėti mokesčius, kodėl to neturėtų daryti visi kiti? Čekių loterija – protinga mintis”, – sakė ji.
Tiesa, nedidelė dalis gyventojų netiki, kad toks būdas galėtų įveikti šešėlinę ekonomiką ir paskatinti verslininkus dirbti sąžiningai.
Gruzinai giriasi sėkme
Panašių pavyzdžių būta ir daugiau, tad Slovakija ne pirmoji pradės tokią loteriją.
Antai Taivane ši loterija veikia nuo 1951 metų. Per pirmus loterijos metus šioje šalyje mokesčių surinkimas padidėjo 76 procentais.
Pernai kiekvienas Gruzijos pilietis, gavęs čekį už įsigytas prekes ar paslaugas, automatiškai tapo loterijos žaidėju. Metinis prizų fondas siekė 9 mln. Gruzijos larių (apie 15 mln. litų).
O pasitikrinti, ar kasos čekis yra laimingas, buvo galima trimis būdais: SMS žinute, internetu ar stacionariuose aparatuose. Tereikėjo nurodyti kasos čekio numerį, ir sistema automatiškai informuodavo apie laimėjimą, kuris siekia nuo 16 iki 80 tūkst. litų.
Nieko panašaus iki tol nematę gruzinai susidomėjo valdžios eksperimentu.
Jau pirmomis projekto dienomis gyventojai kasdien patikrindavo per milijoną kasos čekių, o per pirmus penkis projekto mėnesius sistema išrinko 170 tūkstančių laimėtojų, kurie pasidalijo per 5 mln. litų vertės prizų.
Didžiausi prizų laimėtojai skelbiami Gruzijos mokesčių inspekcijos svetainėje.
Inspektorių duomenimis, projekto metu biudžeto pajamos iš mokesčių išaugo daugiau kaip 400 mln. litų. Turint galvoje, kad išdalyta tik 15 milijonų litų, nauda yra akivaizdi.
Dar įdomiau pasielgė Maltos valdžia. Ji tokios loterijos laimėtojams pažadėjo 100 kartų didesnius laimėjimus, nei jie išleido ką nors pirkdami.
Todėl Maltos vyriausybės puslapiuose galima nesunkiai rasti informaciją, kad Mary Tabone, pirkęs prekių už 80,44 euro, laimėjo 8044 eurus.
Galimybės net nesvarstė
Bet Lietuvos valdžios institucijų kitų šalių pavyzdys neįkvėpė.
„Mūsų žiniomis, panaši akcija Gruzijoje nepasiteisino. Mes tokios galimybės nesvarstėme”, – trumpai „Lietuvos rytui” pakomentavo ministerijos Viešųjų ryšių skyriaus vedėjas Vytautas Lenkutis.
O gal iš tiesų tai tebuvo Gruzijos mokesčių inspekcijos viešųjų ryšių akcija?
Pasak banko „Nordea” ekonomisto Žygimanto Maurico, sunku pasakyti, kiek konkrečiai loterija padidino įplaukas į Gruzijos biudžetą. Tačiau eksperimento nauda ekonomistas neabejoja.
„Jei įplaukos ir menkesnės, nei skelbiama, tai vis vien turi auklėjamąjį poveikį. Tai skatina gyventojus reikalauti čekių. Lietuvoje tai kartais dar laikoma akibrokštu”, – sakė ekonomistas.
Panašiai kalbėjo ir Slovakijos finansų ministras Peteris Kažimiras. „Mes žiūrime į tai kaip į galimybę pakeisti žmonių suvokimą.
Prašyti čekio turėtų būti laikoma standartine verslo praktika”, – sakė ministras Vokietijos žurnalui „Spiegel”.
Reikalaujantys čekių – tartum baltos varnos
„Nordea” ekonomistui Ž.Mauricui toks valdininkų abejingumas logiškai paaiškinamas: „Jei būtų įvesta tokia loterija, iš esmės kiekvienas Lietuvos gyventojas, reikalaujantis čekio, taptų savotišku mokesčių inspektoriumi.Kiekviena valdžios institucija gina savo teritoriją.”
Pasaulinius atvejus, kai žmonės patys nuspręsdavo gyventi skaidriau, tyręs Bolonijos universiteto ekonomistas Marco Fabbri sakė, kad taip keičiasi žmonių sąmonė.
„Žmonių elgesys gali pakeisti nusistovėjusias normas. Tai sukuria sąlygas reikalauti čekių, nes tai yra normalu”, – teigė jis.
Deja, anot Ž.Maurico, Lietuvos kavinėse, restoranuose, viešajame transporte ar kirpyklose reikalaujantys čekių žmonės vis dar kartais laikomi baltomis varnomis.
