Kaune pasirodančios socialinės reklamos neretai sukelia miestiečių nuostabą ir kitų miestų gyventojų pašaipas.
Kai kurios jų menkina Kauną, kitos neturi jokio socialinio poveikio.
Kaunietis rinkodaros strategijų ir technologijų specialistas L.Šimonis įsitikinęs, kad prastas miesto įvaizdis socialinėse reklamose atsispindi dėl to, jog politikai nesugeba suformuluoti, kuo Kaunas yra išskirtinis.
Kitas socialines problemas liečiančių reklamų kūrėjai visiškai neišmano žmonių psichologijos.
– Kaune pasirodančios socialinės reklamos neretai menkina miesto įvaizdį. Kaip manote, kodėl taip atsitinka?
– Tokio reiškinio šaknys slypi gana giliai. Problema ta, kad Kauno politikai nesukuria ilgalaikės miesto plėtros strategijos. Neaiški viena konkreti kryptis, kuria remiantis būtų priimami visi sprendimai.
Mano nuomone, Kaunas turi vieną išskirtinį bruožą, kuriuo galėtų didžiuotis, jį reklamuoti, remti ir iš to turėti naudos. Kaunas – tai profesionalų miestas.
Kaune rengiami geriausi medikai, technologijų ir kitų įvairių sričių specialistai. Tačiau verslas iš Kauno keliasi į Vilnių, geriausi profesionalai išvyksta dirbti į sostinę.
Taip yra todėl, kad Vilnius – valdininkų miestas. Valdininkai verslininkams patogiau pasiekiami, juos lengviau paveikti, duoti kyšį, kad verslas plėtotųsi. Į pelningai veikiančias įmones išvyksta dirbti ir profesionalai.
Jei Kauno valdžia suvoktų, kad profesionalai yra didžiausias turtas ir išskirtinumas, stengtųsi jiems sudaryti palankesnes sąlygas, laimėtų visas miestas. Savo sričių specialistai nėra patys neturtingiausi žmonės. Jie mieste leistų pinigus.
Žinau, kad kauniečiai kultūros srities atstovai man prieštarautų. Sakytų, kad Kaunas gali išsiskirti ir didžiuotis kultūriniu gyvenimu.
Tačiau ar matėte Kauno miesto savivaldybės parengtą 350 puslapių strategijos planą? Jame užtikau puslapį tezių apie kultūros plėtotę Kaune. Visa ši strategija yra tik metai iš metų nukopijuojamų ir performuluojamų norų ir linkėjimų rinkinys, kuriame tuščiažodžiaujama apie nieką.
Šia strategija turėtų vadovautis meras ir jo pavaldiniai. Bet nežinia, kuo reikia vadovautis. Taip yra ir socialinės reklamos srityje. Niekas nežino, kokias gerąsias savybes joje pristatyti, kad formuotųsi patrauklus miesto įvaizdis.
Idėjos sukūrimas patikimas reklamų kūrėjams. Jie dažnai piešia gražius paveikslus arba rašo niekam poveikio nedarančius šūkius. Tokias reklamas reikėtų uždrausti, nes tik švaistomi mokesčių mokėtojų pinigai.
– Jei politikai nesuvokia, kad socialinė reklama yra galingas ginklas, galintis pagerinti miesto įvaizdį, gal Kauną, kaip patrauklų miestą, galėtų reklamuoti patys verslininkai?
– Pateiksiu tokį pavyzdį. Turime „Žalgirio“ areną ir stiprią krepšinio komandą. Į arenoje vykstančius renginius ir varžybas atvyksta ne tik kauniečiai. Iš miesto svečių verslininkai renginių metu gauna pelno. Dalį jų kaip mokesčius sumoka miestui. Miestas iš tų pinigų remia krepšinio komandą.
Būtų naivu tikėtis, kad verslininkai, susibūrę į kokią nors asociaciją, patys dalį savo pelno skirtų miestui ar sportininkų komandai remti. Šią funkcija atlieka ir turi atlikti savivaldybė.
Taip yra ir kuriant gerą miesto įvaizdį formuojančią reklamą. Geras reklamines idėjas pastebi ne tik vietos gyventojai, bet ir užsieniečiai.
Kauniečiai turi suvokti, kad kaip esame, taip ir liksime miestu, kuriame laisvalaikio turistai praleidžia pusdienį. Ypatingų išskirtinumų mes neturime. Tačiau turime profesionalų. Privalome sau tai pripažinti, susitaikyti su tuo ir rinktis kitą nišą.
Jei užsienio verslininkai žinotų, kad Kaunas – patogus verslo, konferencijų turizmui, miestas laimėtų. Užsieniečiai čia leistų pinigus, taip pat ir kultūros renginiuose. Žinia, kad miestas palankus profesionalams, pasklistų iš lūpų į lūpas.
Kauno, kaip profesionalų miesto, įvaizdžio vėliavą turėtų nešti meras. Jis yra viešiausia figūra. Manau, kad per vieną kadenciją užkurti mechanizmą įmanoma. Idėja, kad Kaunas patrauklus būtent profesionalams, nėra politizuota. Todėl ją galėtų tęsti ir palaikyti bet kuri politinė partija ar judėjimas.
– Mieste pilna ne tik Kauno įvaizdį apibūdinančios, bet ir įvairias socialines problemas liečiančios reklamos. Kaip manote, ar jos veiksmingos, ar yra prasmės jas kurti?
– Kalbant apie su socialinėmis problemomis susijusią reklamą, ji Kaune taip pat dažnai niekinė. Vien šūkiai „Nerūkyk“, „Nevairuok išgėręs“ nieko nekeičia.
Pakalbėkime kad ir apie rūkymo antireklamą. Žmones gali veikti tik drastiška, bet per silpnąsias vietas kertanti reklama. Jei reklamoje bus rašoma, kad iš rūkančio burnos smirdi kaip iš užpakalio ar kad mergina rūkančiam vaikinui sako: su tavimi neprasidėsiu, nes tavo vyriškumo organas nepakils, tai jau priverstų susimąstyti.
Tokiomis kategoriškomis tezėmis būtų kertama per nevalą, pabrėžiamos gresiančios seksualinės problemos. Ilgainiui tai duotų rezultatų.
Tačiau reklamų kūrėjai paprastai visai neišmano žmogaus psichologijos, nežino, kaip manipuliuoti žmogaus sąmone. O stambios verslo įmonės tuo sėkmingai naudojasi. Pavyzdžiui, prieš kelerius metus rūkalus gaminanti įmonė surengė akciją, kurios metu garsiai reklamavosi, kad prekybos taškams padovanojo lipdukus, kuriuose skelbė: „Cigarečių čia nepilnamečiams nėra“. Akcija buvo išgarsinta ir išliaupsinta.
Tačiau iš tiesų tokie užrašai daro atvirkštinį poveikį. 14 – 16 metų maištaujantis žmogus, pamatęs draudimą, iš karto užsinori protestuoti, žūtbūt nusipirkti rūkalų. Štai kaip veikia psichologijos žinių pritaikymas praktikoje.
Visų sričių socialinės reklamos kūrėjai turėtų tartis su psichologais ir vadybos specialistais.
