Vietovė, kažkada buvusi priemiesčiu, o dabar tapusi senamiesčio dalimi, dėl savo išpuoselėtų sodų, tvenkinių ir reljefo buvo lyginama su Šveicarija. Neatsitiktinai alaus bravorą čia turėjęs fabrikantas Lipskis šalia įrengtą ir garaus architekto I.Levickio projektuotą sodą pavadino Šveicarišku. Jame stovėjo medinis restoranėlis, vasaros teatro ir kėglinės paviljonai. Kiek aukščiau esantis Vizitiečių vienuolynas garsėjo Rojaus sodais. Abipus anuomet dar nebuvusios, dabartinės Maironio gatvės, nuo Sanguškų rūmų barokinėmis terasomis iki Vilnios upės ir Paupio gatvės leidosi Misionierių sodas su natūraliais tvenkiniais, vaismedžiais ir daržais.
Žalia senamiesčio oazė
Pasak Vilniaus savivaldybės miesto estetikos skyriaus vedėjos Vaivos Deveikienės, vietovės kraštovaizdį planuojama atkurti pagal išlikusią istorinę medžiagą. Vilnios slėnis išliks išskirtinai žalias, o tie, kas įsikurs „Architektūros parke”, gyvens tarsi miesto sode, daugybe žaliųjų jungčių sujungtame su istoriniu Vilniaus senamiesčiu.
Žiūrėdama į „Architektūros parką” kraštovaizdžio specialisto akimis V.Deveikienė regi visą kontekstą: vienoje jo pusėje - Markučiai ir Vilnios regioninio parko pradžia, kitoje - Pilių parkas, šalia - istoriniai Misionierių sodai. „Palei Vilnios upę nusidrieks dviračių takas, nuo Pilių parko iki Pavilnio. Mūsų vizija - sukurti žaliąsias jungtis tarp šių gamtos oazių mieste, jas deramai sutvarkyti. Mieste žalieji plotai privalo būti civilizuoti, prižiūrimi, tvarkomi, tuomet jie traukia žmones būti, bendrauti, drauge tvarkytis, formuojasi gyva bendruomenė”, - sakė V.Deveikienė.
Apjungs gamtą ir senamiestį
„Architektūros parkas” jau šiemet bus pradedamas statyti nuo buvusios Skaiteks gamyklos teritorijos. Vilnios upės, aikščių, parkų ir sodų apsuptyje atsiras naujas miesto rajonas – Paupys, su savo viešosiomis erdvėmis, kurios darniai įsilies į bendrą kraštovaizdį, nes jas planuoja tie patys žmonės.
„Kuriant Paupio viešąsias erdves dirbome kartu su investuotojais, kad jos darniai derėtų su greta esančiomis. Viešosios erdvės mieste jungiasi tarpusavyje, nesvarbu, kam jos priklauso, todėl negali būti planuojamos atskirai, jos privalo būti vieningo stiliaus, turėti funkcinių sąsajų.
Investuotojams tai svarbu, nes didina būsimo nekilnojamojo turto patrauklumą, mums - kad ši senamiesčio dalis atgytų, būtų maloni miestiečiams ir svečiams. „Architektūros parkas” praplės senamiestį. Aš tikiuosi, kad į naujus senamiesčio kvartalus persikels jauki senojo Vilniaus nuotaika. Vietoj buvusių ir esamų gamybinių teritorijų kuriasi naujas miesto rajonas, daugiafunkcė erdvė, per kurią dabar atskirtas senamiestis susijungs su gamta”, - pasakojo V.Deveikienė.
Atkurs Misionierių sodus
Misionierių sodų sutvarkymo konkursą laimėjo savivaldybės įmonės „Vilniaus planas” pasiūlytas projektas. Tikimasi gauti lėšų iš ES fondų ir jį sutvarkyti 2016-2018 m. „Jau seniai turėjome moralinį įsipareigojimą nukreipti investicijas į šią Vilniaus vietą, kuri dabar irgi yra prižiūrima, tačiau sutvarkyta ji dar gražiau atsiskleis. Čia yra ypatingai turtingas reljefas, vanduo, bus naujų želdinių, žydinčių gėlių, saulė, šalia - senamiestis. Ko daugiau galima norėti ramiam gyvenimui ir poilsiui mieste!”, - sakė V.Deveikienė.
SĮ „Vilniaus planas” projektų vadovė, kraštovaizdžio architektė Jurga Večerskytė Šimeliūnė pasakojo, jog išlikę buvusių parkų ir sodų aprašymai atskleidžia Vilniuje buvus gilią jų tvarkymo ir priežiūros kultūrą. Kalbama ne tik apie augalus, bet ir apie šlaitų tvarkymą. Sodams buvo būdingi tvenkiniai, fontanai, takai, laiptai ir tvoros.
„Pagal projektą numatyta restauruoti istorinį reljefą, dabartinį sušvelninti, išryškinti buvusio barokinio sodo šlaito terasas, atkurti autentišką kraštovaizdį, atsiveriantį nuo Sanguškų rūmų. Pasiūlėme žeminti šalia Barbakano dirbtinai atsiradusias šlaito kalvas, nes atkasant liekanas, žemės buvo ne išvežtos, o supiltos šalia. Judri tranzitinė Maironio gatvė bus siaurinama, joje ribojami transporto srautai ir greitis. Siekiama sukurti įspūdį, jog tai gatvė, einanti per parką – rami, apželdinta”, - sakė architektė.
Grąžina daržų mieste kultūrą
Daugelis vilniečių ko gero dar prisimena, kai Misionierių sodo šlaitas buvo kruopščiai nuravėtų lysvių daržas, prižiūrimas aplinkinių gatvių gyventojų. Kraštovaizdžio architektai nori sugrąžinti šią tradiciją, tik daržams Misionierių soduose numatyta kita vieta, ta pati, kur ir buvo vienuolių laikais.
Sode atsispindės Europos miestuose dabar populiari tendencija šalia gėlių auginti daržoves, prieskonines žoles. Ši mada ateina su tam tikra filosofija, noru grąžinti žmogų prie gamtos. Daržas atlieka keletą funkcijų: atsiranda suvokimas, kad jis yra estetinis objektas, kad tai yra gražu; antra vertus šiuolaikinis miesto gyvenimas atitolina žmones nuo natūralios gamtos.
Daržas mieste atlieka edukacinį vaidmenį - miesto vaikai irgi gali matyti, kaip auga morkos, svogūnai, braškės, bulvės, kaip gražiai jos žydi ir kvepia. Daržas mieste yra ne dėl ekonominės naudos, bet dėl grožio.
Primins buvusį kanalą
Paupio viešosios erdvės numatomos atsižvelgiant į jau esamų ritmiką, kaip savotiškas pasivaikščiojimo maršrutas pėsčiomis. Pačiame kvartale numatyti trys nedidelės aikštės. Pirmoji - skveras kvartalo prieangyje, Aukštaičių gatve ateinant nuo Tymo turgaus, pagrindinė - kvartalo viduryje ir trečioji – kitame gale, ties pėsčiųjų tiltu per upę.
Planuose tai - aikštelė vaikams, su pieva, iš kurios atsivers vaizdai į Bernardinų kapinių šlaitą. Beje, gatvės dalyje ties Tymo turgumi nebeliks turistinių autobusų stovėjimo aikštelės, Vilnios pakrantėje numatyta vasaros lauko kavinė.
Viešųjų erdvių stilistiką Paupyje, pasak jo architekto Mindaugo Pakalnio, iš dalies sufleruoja kvartalo istorija. Kažkada Aukštaičių gatvės vietoje būta kanalo.
Rajono viešųjų erdvių apželdinimo projektą kūrusi atestuota Jungtinės Karalystės kraštovaizdžio instituto narė, kraštovaizdžio architektė Ramunė Sanderson pasakojo, jog kanalą primins išilgai palei gatvę, tarp važiuojamosios dalies ir šaligatvio besidriekianti dekoratyvi jo užuomina, sukurta iš drenažo sistema surenkamo lietaus vandens. Dekoratyvaus kanalo ribą žymės akmenys, pakrantę - drėgmę mėgstantys augalai - viksvos, baliniai ajerai, raskila, pelkiniai irisai.
Kanalas atliks ir estetinę, ir ekologinę funkciją. „Miestuose lietaus vanduo, surinkdamas visas atliekas ir teršalus, vamzdžiais suteka i upes. Įrengus šią sistemą nuo gatvės ir nuo stogų jis kaupsis, pratekėdamas per žvyrą filtruosis, galiausiai į upę pateks švaresnis ir kurs akiai mielą kraštovaizdį, taps savitu akcentu, primenančiu praeitį. Vandens tema čia natūraliai dominuos per meninius ženklus, skulptūras, fontanus”, - savo vizija dalinosi architektė.
Iš Markučių atitekančios Vilnios pakrantės šioje vietoje išliks civilizuotai natūralios. Bus išsaugota senoji liepų alėja, kai kuriuos augalus ir krūmynus teks pašalinti, kad atsivertų vaizdas į upę ir Bernardinų kapines. Želdynus numatyta praturtinti lazdynais, gluosniais, paukščių džiaugsmui - šunobelėmis, dygiosiomis slyvomis. Palei upę puslankiu suks dviračių takas. Kitapus tako viešosios erdvės susilies su privačiomis būsimų namų terasomis.
