Dokumentas, kuriame išsamiai analizuojamos naujos susisiekimo tarp visų Klaipėdos regiono savivaldybių galimybės, parengtas pirmąkart. Teigiama, jog atsiradus naujoms ekologiškoms transporto priemonėms, mažėtų oro tarša, keliauti būtų patogiau ir gyventojams, ir turistams.
Tačiau savo siūlymus Klaipėdos valdžiai pristatę studijos rengėjai sulaukė daugiau klausimų nei pritarimo. Politikai sunerimo, kad įgyvendinti siūlymus prireiks milijardinių investicijų.
Tikimasi, jog galimybių studija „Vakarų krantas“ padės išspręsti Klaipėdos regiono susisiekimo su pamario ir pajūrio rekreacinėmis zonomis (Vente, Kintais, Dreverna, Svencele, Giruliais, Karkle, Palanga, Šventąja) problemas, į vieningą sistemą sujungiant įvairias visuomeninio transporto rūšis.
Ragins atsisakyti automobilio
Klaipėdos regionas apima 7 savivaldybes – Klaipėdos, Palangos, Neringos miestų, Kretingos, Šilutės, Skuodo ir Klaipėdos rajonų savivaldybių teritorijas.
Studijos rengėjai atliko esamos regiono susisiekimo sistemos, automobilių ir keleivių srautų analizę. Remdamiesi gautais duomenimis, ekspertai parengė ateities transporto optimizavimo viziją, kurioje numatyta į esamą sistemą integruoti ir mažiau aplinką teršiantį transportą – traukinius, tramvajų bei elektra varomus autobusus, dar vadinamus elektrobusais. Siekiama padidinti susisiekimo vidaus vandenimis galimybes, laivybai pritaikant Vilhelmo kanalą, Danės upę, Nemuno deltą, o taip pat kelionės dviračiais sąlygas, taip skatinant turizmą regione.
Jeigu regiono savivaldybės nuspręs vadovautis šiuo metu dar nebaigta rengti studija, gyventojai bus raginami daugiau naudotis viešuoju transportu, o nuosavus automobilius palikti specialiose aikštelėse, kurios būtų įrengtos Klaipėdos miesto prieigose.
Studijoje aptartos kelios alternatyvos. Viena iš jų numato atgaivinti kadaise veikusią traukinių liniją iš Klaipėdos į Šilutę, galbūt nutiesti daugiau atšakų į kitas regiono vietoves. Kita alternatyva – nutiesti greitojo tramvajaus liniją, kuri nusidriektų per Klaipėdos miestą ir sujungtų Klaipėdą su Šventąja. Skaičiuojama, jog nutiesti tramvajaus liniją ir parengti visą būtiną infrastruktūrą atsieitų apie pusantro milijardo litų.
Apie galimybę Klaipėdoje įrengti tramvajaus liniją kalbėta ir anksčiau.
Miesto valdžia sutinka, jog Klaipėdai, kurios šiaurinę ir pietinę dalis jungia kelios ilgos gatvės, tramvajus būtų ideali susisiekimo priemonė. Teigiama, jog planuojant miestą Taikos prospekte net palikta erdvės greitajai transporto linijai įrengti. Tačiau politikai suabejojo, ar realu investuoti milijardus litų per artimiausius penkiolika metų.
Kai kurie Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos nariai, susipažinę su galimybių studija, teigė, jog ši jiems atrodanti pernelyg optimistinė. Teritorijų planavimo komiteto pirmininkė architektė Ramunė Staševičiūtė mano, jog projektuoti geležinkelį pajūrio zonoje nerealu dėl itin griežtų šiai zonai taikomų apribojimų.
Pigiausi - autobusai
Išklausę politikų ir valdininkų pastabų studijos rengėjai pripažino, kad Klaipėdos regionui labiausiai priimtina trečioji alternatyva – susisiekimo elektrobusais sistema. Pagal parengtą viziją nuo Šilutės, Neringos iki Šventosios kursuotų 118 elektra varomų ekologiškų autobusų. Ši transporto priemonė pigesnė ir labiau ekologiška už Klaipėdos miesto savivaldybės dabar perkamus gamtinėmis dujomis varomus autobusus.
Taip pat siūloma ateityje visame regione įrengti elektromobilių nuomos punktus. Siekiama dar labiau populiarinti keliones dviračiais. Tam, kad vis daugiau žmonių persėstų ant dviračių ir taip keliautų po regioną, siūloma įrengti dviračių nuomos punktus. Šie atsirastų ten, kur didžiausi turistų srautai.
„Visa tai, ką čia siūlote, įgyvendinti kainuotų mažiausiai 2 milijardus litų. Tokie dokumentai paprastai rengiami dviem tikslais – pasidėti į stalčių, kad ateityje jis mums tik trukdytų, arba juo vadovautis, kad mums padėtų. Kam rengiama ši studija?“ – klausė Klaipėdos miesto mero pavaduotojas Artūras Šulcas.
Politikai ir valdininkai pasigedo konkretesnių skaičių, kurie parodytų, kiek ekologiško transporto sistema kainuotų kiekvienam gyventojui, kokios būtų bendros savivaldybių sąnaudos, siūlė parengti kelis galimus scenarijus, kaip turėtų atrodyti ateities susisiekimo galimybės regione.
Teigiama, jog galimybių studija „Vakarų krantas“ galėtų tapti pagalbine priemone savivaldybėms ateityje planuojant transporto paslaugų plėtrą. Dokumentą, kuris finansuojamas ir Europos Sąjungos fondų lėšomis, parengti kainuos apie 70 tūkst. litų.
