Verslininkai vis spaudžia valdžią sumažinti mokesčius tiek viešbučių paslaugoms, tiek knygoms, tiek mėsai ir kitiems maisto produktams. Kuo šis reikalavimas pagrįstas?
Mūsų šalyje kai kurioms prekėms taikomas vienas aukščiausių PVM visoje Europos Sąjungoje. Įvairių lengvatų šioms prekėms taiko ne viena Europos sąjungos šalis.
Laisvosios rinkos instituto ekspertai siūlo naikinti visas PVM lengvatas, tačiau sumažinti naštą visiems vienodai.
Knygoms – mažesnis mokestis
Jei Lietuva nuspręstų sumažinti mokesčius knygoms, kiek yra siūloma, vis tiek nebūtų pirma pagal skaitomumo skatinimą. Seimo narys Vytautas Matulevičius pasiūlė sumažinti knygoms taikomą PVM nuo 9 iki 5 procentų.
Tačiau tam pasipriešino Finansų ministerija, kurios skaičiavimu, biudžetas dėl to ir kitų siūlomų lengvatų prarastų 3,5 mln. litų, ir, be to, lengvatoms prieštarautų ES direktyva.
Sunku pasakyti, kokią direktyvą turėjo galvoje Finansų viceministras Vytautas Galvonas. Tačiau dalis ES šalių knygoms taiko mažesnį PVM nei Lietuva. Dabar mūsų šalyje galioja lengvatinis 9 proc. PVM knygoms.
Tačiau tai - nieko naujo ES. Daugelis Bendrijos narių taiko lengvatas šiai prekei. O kai kur knygos apskritai neapmokestintos. Viena tokių šalių – Didžioji Britanija, knygoms taikanti nulinį PVM. Tokiu pačiu keliu nuėjo ir Airija.
Knygas labiau nei Lietuva apmokestino tik aštuonios ES valstybės. Knygas mažiau apmokestinę ir ispanai (5 proc.), ir italai (4 proc.), nors šių šalių biudžetų skylės – kur kas platesnės nei Lietuvos, o skolos tampa grėsmingos. Prancūzams ES taip pat nesukliudė taikyti tik 5,5, proc. lengvatą.
Net mūsų kaimynai lenkai įsitikinę, kad knygos – ne ta prekė, kurią galima daugiau apmokestinti. Tad šalyje galioja 6 proc. PVM knygoms. Netgi dideliais mokesčiais garsėjančioje Švedijoje knygos apmokestinos mažiau nei Lietuvoje – 6 proc.
Tokiu pačiu tarifu kaip ir Lietuvoje knygos yra apmokestintos Estijoje ir Rumunijoje.
Dosnumą teko apriboti
Viešbučių savininkai ilgai atakavo tiek Seimą, tiek Vyriausybę su prašymu mažinti PVM apgyvendinimo paslaugoms. Vietoje dabar galiojančio 21 proc. PVM prašoma lengvatinio 9 proc. mokesčio.
Seimas nuėjo dar toliau ir šiais metais pasiūlė 5 proc. PVM, tačiau prezidentė Dalia Grybauskaitė vetavo parlamentarų dosnumą ir šis klausimas vėl bus svarstomas rudens sesijoje.
Dabar Lietuvoje galiojantis PVM viešbučiams yra antras pagal dydį – po Danijos. Sumažinus iki 9 jau tapsime vidutiniokai. Turistų pamėgtos šalys Ispanija ir Ispanija (10 proc. PVM) , Prancūzija(7) apmokestino apgyvendinimą panašiai.
Šiuo metu net 24 ES valstybės taiko sumažintą PVM apgyvendinimo paslaugoms. Lietuva tarp jų nepatenka.
Lietuvos viešbučių ir restoranų asociacijos prezidentė Evalda Šiškauskienė pastebėjo – ir kitais metais dar būsime kone labiausiai viešbučių paslaugas apmokestinusi valstybė. Skaudžiausia, pasak jos, tai, kad mūsų kaimynai latviai ir estai laimi prieš mus konkurencinę kovą.
Latvijoje viešbučių paslaugoms galioja 12 procentų, Estijoje – 9 proc. PVM.
„Tokiu būdu jie gali konkuruoti dėl svečių, o mes džiaugiamės didžiausiais mokesčiais Europoje“, - stebėjosi E.Šiškauskienė.
Tiesa, pasak jos, nereikia tikėtis, kad nakvynė viešbučiuose atpigs, jei PVM bus sumažintas.
„Koks tikslas tai padaryti? Kad mažiau suplauktų į biudžetą? Ar kad rusams ir baltarusams leisti sutaupyti?“ - retoriškai klausė asociacijos vadovė.
Didesnes pajamas viešbučiai, pasak jos, skirtų investicijoms, darbo vietų kūrimui. Panašiai ir su restoranais.
„Daugelis šalių, net stagnatoriai mokesčių prasme švedai ir vokiečiai, sumažino PVM restoranams. Tačiau į mūsų pasiūlymus sumažinti PVM politikai kaip kirviu nukirto – negali būti jokių kalbų“, - sakė E.Šiškauskienė.
Todėl, pasak jos, restoranų darbuotojai, čia įgavę kvalifikaciją, išvažiuoja į užsienį.
„Bendrovė „Vičiūnai“ norėtų atidaryti rytietiškų patiekalų restoraną, bet neranda darbuotojų. Net mes, asociacija, darbuotojus sau ruošiame patys“, - pasakojo E.Šiškauskienė.
Maistui – didesnė mokesčių našta
Kelią Lietuvoje braunasi ir mažesnio PVM mėsai idėja. Tačiau pasiūlymas nesulaukė pritarimo, nes įtarta, kad už to gali slypėti tuometinio darbiečių lyderio Viktoro Uspaskicho, kurio šeimai priklauso mėsos perdirbimo verslas, ausys. Tačiau premjeras Algirdas Butkevičius neatmetė, kad PVM šaldytai mėsai gali sumažėti 2015-2016 metais.
Šiuo metu mėsai taikomas standartis 21 procento mokestis. Tuo tarpu beveik visos Europos Sąjungos šalys maisto produktams, įskaitant ir mėsą, taiko kur kas mažesnį PVM. Didesnis PVM maistui yra tik Vengrijoje, kuriai dėl finansinės paskolos teko priimti nemažai nepopuliarių sprendimų.
Mažesnio PVM maistui įtaką lietuviai jaučia Lenkijoje. Čia maistas pigesnis nei mūsų šalyje, nes viena to priežastis – Lenkijoje galioja 5 proc. PVM maistui, įskaitant vaisius ir daržoves. Lietuvoje visi maisto produktai apmokestinti standartiniu 21 proc. PVM.
Anglijoje ir Airijoje gyvenantys lietuviai kartais stebisi, kad ten maisto kainos mažesnės nei Lietuvoje. Tai suprantama – maistas tose šalyse apmokestintas nuliniu tarifu. Tiesa, tai negalioja pusgaminiams ir saldumynams.
Pagal maisto produktų apmokestinimą PVM mus lenkia tik Danija ir Rumunija. Tiesa, kai kuriose šalyse yra tam tikrų išimčių.
Bilietams – jokių nuolaidų
Lietuvoje smarkiai apmokestintas ne tik maistas, bet ir kultūrinis gyvenimas, pramogos. Lietuvoje bilietai į kultūros renginius, koncertus, teatrus, kiną apmokestinti kone labiausiai visoje ES. Didesnį PVM bilietams taiko tik skolų prispausta Vengrija ir aukštais mokesčiais garsėjanti Danija.
Daugelis šalių taiko sumažintą PVM kultūros renginiams. Panašiai ir su sportu. Pagal bilietų į varžybas apmokestinimą esame viena iš „drakoniškiausių“ šalių.
Pasisėdėjimai restoranuose ir kavinėse Lietuvoje taip pat gerokai apmokestinti, palyginti su kitomis šalimis. Didesnį PVM nei Lietuva taiko tik keturios šalys, o pusė ES valstybių taiko mažesnį nei standartinis PVM.
Pagal PVM - vidutiniokai
Lietuvos laisvosios rinkos instituto vyresnioji ekspertė Kaetana Leontjeva pastebėjo, kad mokesčių lengvatų idėja Lietuvoje išnyra reguliariai, priklausomai nuo suinteresuotų pusių iniciatyvos.
„Tačiau lengvatos – skonio reikalas. Vieni prašo mažiau apmokestinti mėsą, kiti – žuvį, dar kiti – kiaušinius. Rasti visus tenkinantį sprendimą yra sunku, nes visada atsiras laiminčių ir pralaiminčių“, - sakė ekspertė.
Todėl ji mano, kad vietoj lengvatų viliotinio reikėtų rinktis mažesnį PVM visiems produktams. Abejojantiems dėl biudžeto surinkimo, ekspertė primena, kad lengvatos dar labiau iškraipo rinką.
Šiuo metu taikomas 21 proc,. PVM. ES esame maždaug per vidurį pagal šio mokesčio dydį. Todėl norint užtildyti lengvatų prašytojų armiją, K.Leontjeva siūlo sumažinti PVM iki 18 proc., kaip buvo prieš krizę. Tačiau lobistams nepalikti jokių šansų dėl išlygų.
„Juo labiau, kad valdžia, didindama PVM, žadėjo, jog tai laikina“, - pastebėjo ji.
Beje, pagal sumažintų mokesčių įvairioms prekėms skaičių Lietuva ES gerokai atsilieka nuo daugelio šalių. Tačiau instituto ekspertės manymu, tai nėra geras kelias. „Tokios lengvatos atsiranda ir dėl korupcijos, ir įvairių interesų grupių. Kodėl niekas nesiūlo lengvatų baldams, gėlėms, o mėsai?“, - stebėjosi K.Leontjeva.
