Rusija buvo likusi tarsi balta varna aviacijos žemėlapyje. Anaiptol ne dėl to, kad šią šalį būtų sunku pasiekti orlaiviais. Tiesiog iki šiol ten galioja griežta tvarka: toje valstybėje registruotos oro bendrovės privalo nemokamai maitinti keleivius ir vežti nemokamą registruotą bagažą.
Vis dėlto pasaulinės tendencijos rusų neaplenks. Jau rengiami teisės aktai, kuriais privalomi nemokami patiekalai lėktuvuose bus atšaukti. Mat tai padėtų sumažinti bilietų kainas, rašo „Lietuvos rytas“.
Nuolat prastėja kokybė
Į Lietuvą skraidančių oro bendrovių lėktuvuose tokia tradicija pradėjo nykti prieš kelerius metus, pasaulyje – apie 2000-uosius. Žinoma, išskyrus verslo klasę. Ja skrendantys gauna maisto ir gėrimų, o kiti perka viską – dažniausiai sumuštinius, kavą ir alų bei vyną.
Iš Vilniaus dabar skraidinančios „AirBaltic”, SAS, „Finnair”, „Air Lituanica”, „Brussels Airlines”, „Ryanair”, „Wizz Air”, „Estonian Air”, „Norwegian” bendrovės ekonominės klasės keleiviams nedalija nemokamo maisto.
Nemokamą sumuštinį duoda LOT, „Lufthansa”, „Austrian Airlines”, „Ukraine International”.
Patiekalų ir gėrimų nemokamai pasiūlo „Aeroflot”, „Utair”, „Transaero”, kurias taip elgtis įpareigoja Rusijos įstatymai, taip pat turkų „Turkish Airlines”.
Kaip pažymėjo aviacijos ekspertas Simonas Bartkus, daugelis aviakompanijų, kurios nėra panaikinusios nemokamo maitinimo, akivaizdžiai blogina jo kokybę.
Konkuravo patiekalais
„Nemokamas maistas lėktuvuose atsirado praėjusio amžiaus 6–7 dešimtmečiais, kai iš esmės nebuvo jokios tarpvalstybinės skrydžių laisvės.
Tiesiog dvi šalys sutardavo, kokios bendrovės tarp jų skraidys, kokia bus bilieto kaina.
Oro kompanijos tarpusavyje galėjo mažai kuo konkuruoti, todėl svarstė, kaip pranokti viena kitą. Vienas tokių būdų – atsirado maistas lėktuvuose.
Visi stengdavosi pasiūlyti geresnių patiekalų, jų kokybė gerėjo, o skraidyti lėktuvu tapo tarsi prabangos ženklu”, – apie šią aviacijos istorijos pusę pasakojo S.Bartkus.
Atsiradus daugiau skrydžių laisvės, aviatoriai ėmė rungtis kitose srityse, pirmiausia dėl kainos. Dėl aršios konkurencijos bilietai pigo, o nafta ir degalai pradėjo brangti.
„Nemokamas maistas lėktuvuose pradėjo nykti šio amžiaus pradžioje. Tai labiausiai lėmė atvira ES skrydžių erdvė”, – aiškino S.Bartkus.
Nutarė taupyti
Praėjusio dešimtmečio viduryje maisto orlaivyje atsisakė ir iš Lietuvos skraidinanti latvių „AirBaltic”, taip pat jau bankrutavęs „FlyLAL-Lithuanian Airlines”.
Tiesa, su kai kuriomis išimtimis. Tarkime, skrydžiuose į Maskvą ir Briuselį būdavo siūloma nemokamų patiekalų.
„Pagrindiniai motyvai atsisakyti maitinimo yra trys. Būtina mažinti išlaidas, kai kyla degalų sąnaudos ir didėja spaudimas mažinti skrydžio kainą.
Nemokamas maitinimas jau nebėra svarbiausias motyvas renkantis, kokios bendrovės orlaiviu skristi. O už mokamus patiekalus oro kompanijos gauna papildomų pajamų”, – pasakojo aviacijos ekspertas.
Iš ryto – kava, vakare – alus
Ar Lietuvos keleiviai perka maisto lėktuve? Kaip aiškino oro bendrovės „Air Lituanica” atstovai, taip skrydžio metu elgiasi kas trečias keleivis.
Viską lemia paros metas: ryte paklausiausia kava, per pietus – sumuštiniai ir salotos, vakare – alus, vynas ir užkandžiai.
Maždaug 5 metus nemokamo maitinimo nebeteikia ir užsakomųjų skrydžių bendrovė „Small Planet Airlines”.
„Keleiviams siūlome maisto įsigyti skrydžio metu. Taip pat vis populiariau pasirūpinti juo dar kelionių agentūrose, nes taip pigiau.
Ilgesnių skrydžių metu maisto ir gėrimų užsakoma daugiau nei trumpų. Be to, užsakymų skaičius priklauso nuo skrydžio ar paros laiko, kada skrenda lėktuvas, o kartais juokaujame, kad net ir nuo mėnulio fazės”, – pasakojo „Small Planet Airlines” atstovė Viktorija Fabijonaitė.