Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) randa vis daugiau būdų, iš sveikatos sistemos išstumti privačias gydymo įstaigas.
Viena naujovių – sugriebti į savo rankas tas paslaugas, kurias šiuo metu iš privatininkų perka ligoninės. Tai – diagnostiniai magnetinio rezonanso tomografijos (MRT) tyrimai.
Jie yra sudėtingi, o aparatai – brangūs. Vieno jų kaina sukasi apie 6–7 mln. litų.
Kai kurios didžiosios ligoninės, net ir gavusios ES paramos patalpoms ir įrangai atnaujinti, turi verstis be jų, rašo „Lietuvos rytas”.
Šias paslaugas jos perka iš privačių įstaigų, su kuriomis atsiskaito pagal Ligonių kasos nustatytą įkainį. Tai daro Šiaulių bei Panevėžio ligoninės, Lietuvos onkologijos institutas, Respublikinė Vilniaus universitetinė ligoninė ir kitos.
Moka pagal įkainius
Už vieną magnetinio rezonanso tomografijos tyrimą jos privatininkams sumoka pagal nustatytą bazinį įkainį. Pavyzdžiui, kai magnetinio lauko stiprumas yra didesnis nei 1 tesla, įkainis prilygsta 358 balams.
Šiuo metu vieno balo vertė sukasi apie 0,7 lito.
Lietuvoje šiuo metu veikia kone trisdešimt MRT aparatų.
Maždaug trečdalis jų priklauso privatininkams, pavyzdžiui, vieną jų turi Medicinos diagnostikos ir gydymo centras, devynis – „Euromedic Lietuva” įmonių grupės bendrovės.
Bet SAM, pasitelkusi sau pavaldžias ligonines, mūrija sieną, per kurią prasibrauti link Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) biudžeto privačioms gydymo įstaigoms tampa vis sunkiau.
Jau dairosi pardavėjų
Šiuo metu SAM pavaldi Šiaulių ligoninė jau pradėjo kloti naujo Priėmimo ir skubiosios pagalbos skyriaus pamatus – šiame skyriuje numatyta vietos ir MRT įrangai pastatyti.
Tiesa, dėl jos finansavimo su ministerija dar nėra galutinai sutarta, bet ligoninė jau kreipėsi į medicinos įrangos pardavėjus.
Pinigų aparatui greičiausiai bus pasemta iš kitų metų Valstybės investicijų programos (VIP) biudžeto. Šiemet sveikatos apsaugai iš jo atriekta per 267 mln. litų, 2014-iesiems numatyta apie 150 mln. litų.
SAM planų netrikdo nė tai, kad Šiaulių apskrityje veikia net trys MRT aparatai, iš kurių du – toje pačioje Šiaulių ligoninėje.
Užtat vos tik ligoninės šeimininkė parūpins jai brangųjį pirkinį, privatininkai šioje gydymo įstaigoje nebeturės ką veikti.
Sava įranga – arčiau kailio
SAM atstovų teigimu, šiemet iš VIP programos lėšų MRT buvo nupirktas tik Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikoms. Kitoms gydymo įstaigoms pinigų neskirta, o 2014-ųjų biudžetas dar nepadalytas.
Pasak Šiaulių ligoninės atstovės Zitos Katkienės, naujajam Priėmimo ir skubiosios pagalbos skyriui pastatyti ir įrengti skirta per 13 mln. litų.
Medicinos įranga perkama būtent ta, kuri patvirtinta sveikatos apsaugos ministro įsakymu, o tame sąraše MRT aparato kol kas nėra.
„Savo tomografo neturime – paslaugas perkame iš panaudos teisėmis ligoninėje įsikūrusios įstaigos. Būtų puiku, jei atsirastų galimybė pačiai ligoninei įsigyti tokį aparatą.
Tuomet sutaupytume lėšų, kurių šiuo metu tenka skirti pacientams ištirti”, – sakė Z.Katkienė.
Laiko prestižo reikalu
Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės direktoriaus pavaduotojas medicinai Tomas Saladis neslėpė: „Norisi turėti savo įrangą.
Juolab kad mūsų ligoninė teikia aukščiausio – tretinio lygio paslaugas. Toks aparatas – tai ir prestižo reikalas. Bet šiuo metu nėra pinigų jam įsigyti. Gal kitąmet atsiras?”
Anot T.Saladžio, turėdama savo MRT ligoninė galėtų pati reguliuoti tyrimų srautą.
„Bendradarbiaujant su aparato savininkais „Euromedic Lietuva” mums nekyla kokių nors keblumų.
Tačiau turint savą įrangą tyrimus, kai prireikia, būtų galima atlikti ir naktį. O privati įstaiga naktimis juk nedirba”, – paaiškino T.Saladis.
Kas suteikia paslaugas – nesvarbu
Juras Požela
Seimo Sveikatos reikalų komiteto narys
„Specialistai nuolat kartoja, kad Lietuvoje tikrai pakanka ypač brangios, aukštos kokybės diagnostinės medicinos įrangos. Ir toli gražu ne visos jos pajėgumas yra panaudojamas. Vienose gydymo įstaigose aparatai dirba be paliovos, kitose mažai tenaudojami.
Jei valstybei tenka rinktis, ar nupirkti dar daugiau brangios diagnostinės įrangos, ar žmonėms suteikti daugiau sveikatos paslaugų, pirmenybę reikia skirti pastarosioms.
Pinigus verčiau skirti tyrimų išlaidoms kompensuoti, ligoms gydyti, bet neūkiška juos švaistyti naujiems aparatams, kai jie ir taip dirba puse apkrovos.
Diagnostikos paslaugas ligoninėse teikiantys privatininkai nėra baubas. Sveikatos apsauga yra viešoji paslauga. Tad valstybės užduotis – paskirstyti darbus taip, kad žmonės gautų kokybiškas medicinos paslaugas. Visai nesvarbu, kas jas teikia, – privačios ar valstybinės įstaigos.”
Keliams – daugiau pinigų nei sveikatai
Sveikatos apsauga nenusipelnė Valstybės investicijų 2013–2015 metų programos prioriteto. Šiemet jai paskirta apie 267 mln., kitąmet – apie 150 mln., 2015-aisiais – apie 100 mln. litų.
Galima palyginti: aplinkos apsaugai šiemet atitenka 465 mln., kitąmet – 566 mln., 2015-aisiais – 273 mln. litų.
Didžiausią kąsnį atkanda transportas ir ryšiai. Iš visų šiemet numatytų 4,75 mlrd. litų šiam sektoriui atiteko 1,9 mlrd. litų.
Už valstybės skirtus pinigus gydymo įstaigos dažniausiai gali suremontuoti patalpas, atnaujinti operacines ar laboratorijas.
