Norite padėti indėlį banke? Užsukite į bet kurį ir be rūpesčių tai padarysite. Tiesa, palūkanos čia bus tik simbolinės.
Norite uždirbti iš indėlio daugiau? Eikite į kredito uniją. Tačiau į ją reikės investuoti dešimtadalį indėlio. Būtent tai numatyta naujame Kredito unijų įstatymo projekte, rašo „Lietuvos rytas”.
Teks įšaldyti pinigus
Lietuvoje veikiančios kredito unijos kyla į, anot jų, žūtbūtinę kovą. Dalies jų vadovai kol kas tylėjo, kai Lietuvos bankas griežtino įvairiausias veiklos taisykles ir juos akylai egzaminavo. Tačiau dabar kantrybės taurė – jau perpildyta.
Jei Seimas pritars siūlomai tvarkai, daugumai unijų greičiausiai per pirmuosius metus teks pakabinti ant durų spynas ir susvyruos visa šalies finansų sistema.
Įspėjama, kad bankrutavus unijoms valstybei teks daugiau skolintis kompensacijoms, o iš lygiavertės konkurencijos rinkoje liks tik griuvėsiai – bankai ir daugiau nieko.
Tokią ateitį piešia mažieji finansų rinkos žaidėjai – kredito unijos. Pagal Finansų ministerijos parengtą įstatymo projektą, indėlininkai bus įpareigoti papildomai investuoti į unijas. Indėlis galės būti tik iki dešimt kartų didesnis nei turimas pajus.
Taigi jeigu kredito unijos narys turi 100 litų vertės pajų, jo indėlis galės būti tik iki tūkstančio litų.
Nori didesnio indėlio? Investuok daugiau į uniją. Taip siūlo įstatymo rengėjai.
Dauguma narių pasitrauks?
Unijų valdytojai perspėja, kad tai bus pražūtinga. Lietuvos centrinės kredito unijos asociacija skaičiuoja, kad įsigaliojus naujajam įstatymui per 2014 metus kredito unijų nariai turės į pajus investuoti 110 milijonų litų.
Greičiausiai indėlininkai tiesiog pasitrauks iš unijų, o joms liks tik bankrutuoti.
Šiandien kredito unijų nariams užtenka investuoti 100–300 litų į vieną pajų, tačiau po pertvarkos tiek jau dažniausiai nebeužteks.
„Tokios proporcijos nerasi nė vienoje pasaulio šalyje, kuriose veikia kredito unijos. Nežinau, kiek indėlininkų norėtų investuoti dešimtadalį savo lėšų.
Daugelis jų tikrai pasitrauks iš unijų”, – baiminosi Lietuvos kredito unijų asociacijos vadovas Fortūnatas Dirginčius.
Jis abejojo, ar per metus dabartiniai indėlininkai ryšis investuoti daugiau kaip 100 milijonų litų.
„Daug unijų veikia mažesniuose miesteliuose, provincijoje. Tai gerokai per aukšta kartelė ten gyvenantiems žmonėms”, – sakė pašnekovas.
Pasigenda savininkų
Tačiau Lietuvos bankas įsitikinęs, kad būtent kredito unijų nariai turi daugiau investuoti į jų stabilumą – mat kitu atveju vėl tektų prašyti kompensacijų iš biudžeto.
Centrinis bankas pateikė pavyzdžių: 2013 metų sausio mėnesį dvi kredito unijos – Nacionalinė kredito unija ir „Švyturio taupomoji kasa” pripažintos nemokiomis, gegužės mėnesį atšaukta dar vienos kredito unijos – „Laikinosios sostinės kredito” – veiklos licencija.
Draudimo išmokoms mokėti šių kredito unijų indėlininkams „Indėlių ir investicijų draudimas” skolinosi lėšų iš valstybės.
Kad daugiau nereikėtų to daryti, indėlininkai bus įpareigoti įsigyti unijos pajų už dešimtadalį indėlio sumos.
Beje, pajai nėra draudžiami valstybės. Bankrutavus unijai, į pajus investuotų pinigų indėlininkai neatgauna.
Anot Lietuvos banko, pastarojo meto tendencijos kelia nerimą. Rinkos prievaizdai teigia, kad dauguma kredito unijų narių save laiko tiktai indėlininkais.
„Jie nesijaučia unijos savininkais, o tai yra sunkiai suderinama su unijų, kaip kooperatinių bendrovių, esme”, – teigiama „Lietuvos rytui” atsiųstame Lietuvos banko Priežiūros skyriaus tarnybos komentare.
Tad indėlininkai, pasak centrinio banko, turėtų labiau prisidėti prie unijų kapitalo.
Tikisi realių pinigų
Lietuvos banko žiniomis, kai kuriose kredito unijose kapitalas formuojamas iš skolintų pinigų: klientui suteikiama didesnė paskola, kurios dalis panaudojama pajiniams įnašams.
Rinkos prižiūrėtojai mano, kad tai ydinga. Neva toks narys, grąžinęs paskolą arba jos dalį, paprastai atsiima ir pajų, kuris buvo reikalingas paskolai užtikrinti.
„Kitaip tariant, unijos kapitalas apmokamas jos pačios pinigais, bet ne papildomais įnašais, kurie stiprintų unijos finansinį pajėgumą.
Taip pat dažnai asmenys kredito unijos nariai jais tampa vien siekdami finansavimo, bet visiškai nėra suinteresuoti sėkminga kredito unijos veikla, nedalyvauja ją valdant”, – teigiama komentare.
Centriniam bankui nepriimtina, kad unijų indėlininkai dažnai suinteresuoti tiktai didesnėmis palūkanomis, o pačios unijos veikla domisi menkai.
Todėl pagal naujas taisykles unijų kapitalas esą bus stiprinamas realiai, o ne formaliai.
„Susiejus kapitalo formavimą su indėliais, į unijos kapitalą ateitų realūs pinigai”, – tikino banko atstovai.
Kaip metalinės klumpės
Tačiau kredito unijų vadovai mano kitaip.
Pasak F.Dirginčiaus, unijų kapitalas kaip tik ims labai svyruoti. Mat dauguma indėlių jose padėta mažiau nei metams.
„Žmogus atsiims indėlį, o kartu – ir pajų. Vadinasi, kapitalas staigiai sumažės, tad ir stabilumo nebus”, – sakė asociacijos vadovas.
Anot jo, įstatyme numatytas terminas prisitaikyti prie naujų taisyklių – vos vieni metai – yra pernelyg trumpas.
„Tai tarsi paliepimas iš pasakos – sunešioti metalines klumpes per naktį”, – palygino F.Dirginčius.
Dar vienos unijų asociacijos „Lietuvos kreditas” valdybos pirmininkas Kęstutis Olšauskas įsitikinęs, kad priėmus šį įstatymo straipsnį didžioji dalis unijų nutrauktų veiklą jau po metų.
