Bendrovė tokia vertinga nebuvo jau penkerius metus, kai 2008 metais išgyveno savo šlovės akimirkas ir ją norėjo įsigyti „Microsoft“.
Kur slypi netikėta įmonės sėkmė? Dauguma to paklaustų ekspertų rodo į žavią blondinę, jau metus vadovaujančią „Yahoo“.
38 metų Marissa Mayer yra motina, milijonierė ir milžiniškos įmonės vadovė. Silpnosios lyties atstovė sėkmingai dirba industrijoje, kurioje tradiciškai sukasi beveik vien vyrai.
Ji yra itin reto tipo vadovė, kuriai labiausiai rūpi klientų poreikiai, o ne akcininkų interesai ar įmonės pelnas.
Nors save ji vadina „moksliuke“, M.Mayer išsiskiria iš savo kolegų. „Apple“ vadovas Steve'as Jobsas gyveno mažame priemiesčio namelyje. „Facebook“ įkūrėjas Markas Zuckerbergas ar „Google“ vadovas Larry Page'as nevengia viešumoje pasirodyti su šlepetėmis ar sportiniais drabužiais.
Maždaug 300 mln. dolerių vertės turtą valdanti M.Mayer rengiasi dizainerių drabužiais ir gyvena prabangaus viešbučio viršutiniame aukšte.
Jauna, turtinga ir įtakinga mėlynakė blondinė labiau primena kino žvaigždę, nei prie kompiuterio palinkusią programuotoją.
Nors ji yra sektinas daugybės moterų visame pasaulyje pavyzdys, M.Mayer netrūksta ir priešų.
Visų pirma, ji sulaukė nemažai kritikos iš dirbančių motinų, kai neleido „Yahoo“ darbuotojams dirbti iš namų.
Be to, nemažai su ja dirbusių kolegų jos nemėgsta ir vadina „Yahoo“ vadovę „susikausčiusia“, „atžagaria“, „primenančia robotą“. Kai kurie stebisi jos nesugebėjimu skirti dėmesio įmonės pelnui – sklinda legendos apie M.Mayer panieką „pinigų kalimo“ mašinoms ir begalinį atsidavimą kliento norų įgyvendinimui.
Tačiau per kiek daugiau nei vienerius M.Mayer vadovavimo metus „Yahoo“ akcijų vertė pakilo 100 proc., įmonė įsigijo perspektyvią įmonę „Tumblr“ už 1,1 mlrd. JAV dolerių, o informacinių technologijų pasaulio žvaigždės vėl nori dirbti „Yahoo“.
Kaip jai tai pavyko ir kur slypi jos sėkmės šaknys?
Geriausi vaikystės draugai - mokytojai
Marissa Mayer gimė 1975 metais Viskonsino valstijoje (JAV), iš Suomijos atvykusios meno mokytojos ir inžinieriaus šeimoje.
Jos šeima buvo klasikinis viduriniosios klasės pavyzdys. Jauna M.Mayer lankė valstybinę mokyklą, o vasarą darbuodavosi vietinėje parduotuvėje.
Tėvai savo dukrą įkalbėjo lankyti gausybę užklasinės veiklos būrelių, tačiau juose daugybės draugų M.Mayer nesurado. Ir dabar, būdama sėkminga ir žinoma, ji nedrąsiai jaučiasi bendraudama su žmonėmis, o save vaikystėje M.Mayer apibūdina kaip „skausmingai drovią“.
Nors ji neturėjo bendraamžių draugų, mergaitė nebuvo vieniša. Geriausiais jos draugais tapo mokytojai, kuriuos ji iki šiol prisimena su šypsena.
2010 metais M.Mayer sakė kalbą savo vaikystės mokykloje, kurioje moteris buvo patalpinta į mokyklos „garbės lentą“. Dėkodama savo vaikystės mokytojams, M.Mayer nesugebėjo suvaldyti ašarų ir pasakė, kad kiekvienas iš jų amžiams pakeitė jos gyvenimą.
Jauną M.Mayer nuolat supo mokytojai, instruktoriai ir būrelių vadovai – galbūt dėl to ji nepajuto jokio bendraamžių spaudimo, kai pasirinko matematikos ir tiksliųjų mokslų kelią.
Ji pripažino, kad tik gerokai vėliau, jau pati tapusi dėstytoja, ji sužinojo, kad merginos vengia ir gėdijasi mokytis „berniukiškų“ dalykų, tokių kaip matematika ar programavimas.
Su savo drovumu M.Mayer stengėsi kovoti organizuodama ir vadovaudama. Visuose būreliuose, kuriuos ji lankė – nuo diskusijų klubo iki palaikymo šokėjų komandos – ji užimdavo vadovės poziciją. Anot jos pirmųjų mokytojų, jau tuomet atsiskleidė M.Mayer organizuotumas ir polinkis vadovauti žmonėms, juos mokyti.
1993 metais M.Mayer įstojo į prestižinį Stanfordo universitetą, kur turėjo studijuoti mediciną. Tačiau ji greit nusivylė studijomis – anot M.Mayer, mokantis mediciną buvo pernelyg daug kartojimo ir per mažai kūrybiško mąstymo.
Ji ieškojo mokslų, kurie gabiai merginai mestų pakankamą iššūkį. Ir ji juos rado. M.Mayer pradėjo mokytis programavimo kompiuterių mokslų kursuose. Ją sužavėjo tai, kad uždavinius buvo galima spręsti daugybe įvairių būdų, ieškant patogiausio ir sparčiausio. Mėgstami kursai merginai sekėsi puikiai - vieną iš jos sukurtų darbų profesorius Ericas Robertsas kelerius metus naudojo kaip pavyzdį savo studentams.
M.Mayer jam padarė tokį didelį įspūdį, kad E.Robertsas su ja pradėjo bendrauti ir už klasės ribų – galima sakyti, kad M.Mayer vėl užmezgė ryšį su savo mokytoju.
Vieno tokio neformalaus susitikimo metu E.Robertsas jai užsiminė apie du sutiktus studentus, kurie jam paliko tokį pat didelį įspūdį, kaip M.Mayer – tai buvo jauni „Google“ įkūrėjai Sergey Brinas and Larry Page'as. Taip M.Mayer pirmą kartą išgirdo apie „Google“.
Tačiau prieš tai ji dar kurį laiką mokėsi ir dirbo Stanfordo universitete – dėstė kompiuterių mokslus jaunesniems studentams.
Anot dėstytojų, studentai dievino M.Mayer – ji buvo efektyvi, greita ir mokėjo sudominti jaunesnius studentus. Jos mokslams einant į pabaigą, jaunos pagalbinės dėstytojos talentas atkreipė universiteto vadovų dėmesį. Greit jai teko rinktis – tapti dėstytoja, ar rizikuoti ir žengti į kitą sritį.
Netikėjo, kad „Google“ išgyvens
M.Mayer vos nepraleido savo šanso prisijungti prie įmonės, kuri ateityje ją pavertė tuo, kuo ji yra dabar.
Paskutiniais savo mokslo metais, vėlyvą penktadienio vakarą, M.Mayer valgė vakarienę prie savo kompiuterio ekrano ir skaitė savo elektroninį paštą.
Jos pašto dėžutėje jau gulėjo 12 gerų darbo pasiūlymų, tad kai pamatė dar vieną pakvietimą darbo pokalbiui, M.Mayer daug negalvodama spustelėjo mygtuką „ištrinti“.
Tačiau ji nepataikė ir netyčia atidarė nepageidaujamą žinutę. Pirmieji laiško žodžiai buvo: Gal norėtum dirbti „Google“?
Ji prisiminė, kad „Google“ buvo jos dėstytojo jau anksčiau minėtų gabių jaunuolių projektas, tad nusprendė atsakyti į laišką, pranešdama, kad sutinka susitikti pokalbiui. Su ja susitikęs „Google“ darbuotojas Craigas Silversteinas ją pribloškė – jis buvo vienas protingiausių žmonių, kuriuos M.Mayer buvo sutikusi. O jai visuomet patiko būti apsuptai iššūkių ir talentingų žmonių.
Tačiau M.Mayer labai ilgai svarstė, negalėdama apsispręsti dėl šio darbo pasiūlymo.
Nenusižengdama savo principams, visų pirma moteris pradėjo skaičiuoti, ar „Google“ pavyks prasimušti rinkoje. Galų gale M.Mayer padarė išvadą, kad „Google“ turi tik 2 proc. šansą išlikti ir tapti sėkminga įmone.
Be to, mergina bijojo, kad jos šeima ir draugai nuolat šaipysis iš jos darbovietės pavadinimo.
Visgi, nieko nepaisydama, ji nutarė surizikuoti.
„Supratau, kad kurdama „Google“ išmoksiu daugiau, nei dirbdama jau žinomoje įmonėje. Nesvarbu, mums būtų pavykę ar ne, žinojau, kad ten patobulėsiu daugiausia“, - sakė M.Mayer.
Kartu su „Google“ M.Mayer gyveno ir augo 13 metų.
Gyvenimas „Google“
Prisijungusi prie „Google“ kaip paprasta programuotoja, M.Mayer greit kilo karjeros laiptais ir tapo viena iš įmonės vadovų. Jos sritis buvo tobulinti ir prižiūrėti „Google“ paieškos ir kitų populiarių produktų išvaizdą ir vartotojo sąsają.
Ilgos darbo valandos M.Mayer buvo normalu. Pirmus dvejus metus „Google“, ji dirbdavo po 100 valandų per savaitę (apie 14 val. per dieną, įskaitant savaitgalius).
Jai tai sekėsi lengvai. M.Mayer reikėjo tik maždaug 4 valandų miego, kad ji galėtų jaustis visiškai pailsėjusi, o likusį laiką ji išnaudodavo kuo efektyviau.
Be to, moteris atrado savo nišą įmonėje – ji saugojo „Google“ išvaizdos paprastumą ir vartojimo lengvumą. Buvę jos kolegos prisimena, kad ji kovojo dėl kiekvieno brūkšnio ir taško, dėl kiekvienos spalvos ar atspalvio.
Nuo 2005 metų ji buvo atsakinga už beveik visų svarbiausių „Google“ produktų išvaizdą ir jai tai puikiai sekėsi. M.Mayer visada nuspėdavo, ko nori jos klientai. Kaip tai pavyko moteriai, visuomet turėjusiai sunkumų su bendravimu?
Ji turėjo dvi gudrybes, kurios padėdavo jai išsiaiškinti, kaip jaučiasi „Google“ vartotojai.
Visų pirma, M.Mayer stengėsi kuo labiau „priartėti prie liaudies“. Ilgus metus jos namuose veikė tik lėtas interneto ryšys, nes toks buvo didžiojoje dalyje JAV namų ūkių. Taip pat ji į darbą nešiodavosi konkurentų bendrovės „Apple“ telefoną „iPhone“ (taip erzindama savo kolegas ir vadovus), nes tokiu telefonu naudojosi absoliuti dauguma mobiliojo interneto lankytojų.
Antras M.Mayer būdas buvo analizuoti kuo daugiau skaičių. Atsižvelgdama į apklausų rezultatus bei daugybės statistinių rodiklių duomenis, ji tobulino ir keitė „Google“ produktų išvaizdą bei elementų išdėstymą interneto svetainėje.
Savo žinias M.Mayer pritaikė ne tik „Google“ pagrindinei svetainei tobulinti, bet ir kituose produktuose: „Gmail“, „Google Maps“ ir „Google News“.
Už „Google“ ribų ji buvo vis labiau žinoma ir vertinama. Tuo tarpu įmonės viduje M.Mayer žvaigždė po truputį blėso.
2010 metais M.Mayer buvo nušalinta nuo „Google“ paieškos ir paskirta vadovauti „Google Maps“ bei keliems kitiems produktams.
Nors oficialiai tai nebuvo pažeminimas pareigose – ji vadovavo beveik ketvirtadaliui „Google“ darbuotojų – tačiau „Google“ paieška yra pagrindinis ir svarbiausias įmonės produktas. Visi kiti produktai įmonėje laikomi naudingais, bet ne būtinais niekučiais.
Dalis žmonių spėliojo, kad M.Mayer karjera sustojo dėl jos romano su tuometiniu vadovu Larry Page'u – neva jis nenorėjo jai rodyti išskirtinio palankumo vien dėl to, kad jie draugavo.
Kiti manė, kad ji tiesiog nebenorėjo kilti aukščiau – buvę M.Mayer kolegos „Google“ pabrėžė, kad ji demonstratyviai praleisdavo visus pasitarimus, kurie lemdavo komercinius „Google“ sprendimus – ji dalyvaudavo tik tuose susirinkimuose, kurių sprendimai galėjo lemti vartotojo patirtį. Niekas kitas jos nedomino. Dėl tokio abejingumo „Google“ komercinei sėkmei, ji vadovų akyse nebuvo tokia paranki, kaip jos kolegos, kurie rūpindavosi visais įmonės rodikliais.
Tačiau gerokai daugiau šalininkų turi spėjimą, kad M.Mayer tiesiog galutinai išvedė savo kolegas iš kantrybės.
Mokydama studentus Stanforde M.Mayer įgijo ne itin malonių bendravimo įpročių – jos kolegos dažnai jautėsi, tarsi ji į juos žiūrėtų iš aukšto, kalbėtų globėjišku tonu.
Taip pat ji turėjo įprotį, kuris vedė iš proto visus, turėjusius dirbti su M.Mayer.
Dėstytojaudama M.Mayer įprato viešai iškabinti savo „lankymo valandas“ - laiką, kurį ji skirdavo studentų klausimams ir problemoms.
„Lankymo valandas“ ji išlaikė ir perėjusi dirbti į „Google“. Specialiomis tam skirtomis valandomis prie M.Mayer kabineto nusidriekdavo darbuotojų eilė. Be to, ji niekam nedarydavo išimčių – laukti koridoriuje turėdavo ir jai lygūs padalinių vadovai, turintys tiek pat patirties ir galios kaip ir ji (o gal net daugiau).
Be to, ji neleisdavo savo pavaldiniams turėti jokio savarankiškumo – kiekvienas svarbesnis sprendimas turėdavo būti jos pačios asmeniškai peržiūrėtas ir patvirtintas.
„Kai tau per dieną reikia tik keturių ar penkių valandų miego, tu taip ir neišmoksti perleisti atsakomybės kitiems – tau to tiesiog nereikia“, - pastebėjo Craigas Silversteinas, „Google“ darbuotojas, kadaise pats priėmęs M.Mayer į darbą.
Taigi, tapusi tam tikru kliuviniu kolegoms ir įmonei, M.Mayer pajuto, kad jos dienos „Google“ jau suskaičiuotos. Bet į duris jau beldėsi naujos galimybės.
„Yahoo“ gelbėjimas su vaiku ant rankų
2012 metų vasarą, M.Mayer skrido į Niujorką, kad galėtų susitikti pokalbiui dėl vadovavimo „Yahoo“.
Ruošdamasi savo kalbai ir grupuodama duomenis, ji suprato, kad pagaliau, po 13 metų ji yra pasiruošusi permainoms. Iki tol M.Mayer net nekildavo minčių išeiti iš visa širdimi mylimo darbo.
Darbo pokalbio metu ji nustebino „Yahoo“ akcininkus savo itin apgalvota įmonės strategija, bei pasiūlymais, kaip pakeisti įmonės darbo kultūrą ir produktų liniją.
Jai išėjus iš susitikimo, vienas iš vadovų tarė: „Ką tik iš kambario išėjo būsima „Yahoo“ vadovė“.
Vėliau M.Mayer dalyvavo dar viename pokalbyje, šį kartą oficialiame, su visais „Yahoo“ valdybos nariais. Dėl savo darbo vietos ji rungėsi su laikinai „Yahoo“ vadovavusiu Rossu Levinsohnu. Ji valdybai paliko geresnį įspūdį ir jie pasiūlė M.Mayer trokštamą poziciją.
Tačiau prieš priimdama darbo pasiūlymą, M.Mayer pasidalijo savo ilgai saugota paslaptimi – ji buvo penktą mėnesį nėščia. Netikėta žinia nieko nepakeitė – po trijų dienų M.Mayer buvo pasamdyta.
Jos laukė rimti iššūkiai.
Kasdien į kadaise itin populiarų „Yahoo“ internetinį puslapį užsukdavo vis mažiau lankytojų, o įmonės mobiliosios programos buvo prastai vertinamos ir nepopuliarios. Talentingiausi įmonės darbuotojai pereidavo dirbti į augančias įmones, tokias kaip „Google“ ar „Facebook“, o likę neturėjo motyvacijos dirbti.
Kai M.Mayer atvyko į „Yahoo“, darbuotojams buvo įprasta atvykti į darbą 11 valandą ir išvažiuoti namo po pietų. Dalis programuotojų išvis neatvykdavo ir darbuodavosi iš namų.
Vos atvykusi dirbti M.Mayer pradėjo susitikinėti su aukščiausio lygio „Yahoo“ vadovais. Trumpų ir emociškai išsunkiančių susitikimų metu M.Mayer išsiaiškindavo, ką vadovas dirba ir ar jis gali būti naudingas įmonei. Dalį aukštesnes ir žemesnes pozicijas užimančių žmonių ji atleido ir per kelis mėnesius surinko atnaujintą komandą.
M.Mayer siūlė daug darbo ir gerą atlyginimą, tad jai pavyko privilioti itin talentingų žmonių iš tų pačių įmonių, į kurias jau kurį laiką spruko „Yahoo“ darbuotojai.
Taip pat M.Mayer panaikino darbo iš namų galimybę, taip įsiutindama gausybę motinų, dirbančių iš namų. Jos teigė, kad besilaukianti M.Mayer pradės kalbėti kitaip, kai pati turės vaiką.
Tačiau jos klydo - „Yahoo“ vadovė po gimdymo ilsėjosi tik dvi savaites, o vėliau vėl pradėjo dirbti. Ji sakė, kad tai yra visai lengva, taip dar kartą užsitraukdama JAV moterų rūstybę. Šalia M.Mayer darbo kabineto buvo įrengtas vaiko kambarys, kur laiką leisdavo jos ką tik gimęs sūnus ir jo auklė.
Atgimimas
M.Mayer norėjo įmonėje atkurti augančią, energingą atmoserą, kuri vyravo „Google“ veiklos pradžioje.
Ji leido darbuotojams valgyti įmonės kavinėje nemokamai ir pertvarkė paprastų darbuotojų biurus. Taip pat ji paėmė iš darbuotojų senus „BlackBerry“ telefonus ir nupirko naujausius mobiliuosius įrenginius visiems darbuotojams.
M.Mayer pradėjo susirašinėti elektroniniais laiškais su žemiausio lygio darbuotojais ir sukūrė internetinį forumą vidiniams nusiskundimams ir pasiūlymams.
Padariniai buvo matomi plika akimi – anksčiau tuščios automobilių stovėjimo aikštelės 8 valandą ryto būdavo pilnutėlės, darbuotojai neskubėdavo namo ir baigiantis darbo dienai.
Penktadieniais M.Mayer pradėjo rengti susitikimus su darbuotojais, kurių metu ji atskleidžia įmonės strategiją, diskutuoja su savo kolegomis.
„Turėjau kalbėti po jos, tad stovėjau ant scenos, kol ji kalbėjo. Reikėjo pamatyti susižavėjimą priekyje sėdinčių darbuotojų akyse. Jie buvo gaudė kiekvieną žodį, tarsi būtų paaugliai mėgstamos grupės koncerte. Tai neįtikėtina“, - savo įspūdžiais dalijosi vienas „Yahoo“ vadovas.
Įkvėpti darbuotojai turėjo suktis kaip niekada sparčiai - „Yahoo“ atnaujino savo elektroninį paštą per tris mėnesius. Anksčiau panašaus dydžio projektai būdavo atliekami pusantrų metų.
Taip pat buvo atnaujintas įmonės logotipas, mobiliosios programos. Tam, kad pritrauktų į „Yahoo“ jaunesnės auditorijos bei mobiliųjų vartotojų, reikėjo žengti dar vieną žingsnį.
Milžiniškas susijungimas
Tinklaraščių tarnybą „Tumblr“ jau kurį laiką „medžiojo“ tiek „Google“, tiek „Microsoft“, tačiau M.Mayer su jais derybas pradėjo anksčiausiai ir buvo atkakliausia.
Tiesa, tokio susijungimo galėjo ir nebūti. „Tumblr“ vadovas Davidas Karpas jau kurį laiką susitikinėjo su įvairių įmonių vadovais, siūlydamas kartu ieškoti bendradarbiavimo galimybių, mat jo internetinė svetainė, nors ir labai populiari, buvo nepelninga.
Pirmo susitikimo metu D.Karpas ir M.Mayer nerado bendros kalbos.
Tačiau vienas M.Mayer pažįstamas jai patarė su jaunu vaikinu susitikti dar kartą – kaip labai svarbią „Tumblr“ savybę jis paminėjo, kad ši svetainė turi sparčiausiai augančią mobiliųjų telefonų savininkų auditoriją.
Tai buvo tas dalykas, kuris sugundė M.Mayer. Išanalizavusi „Tumblr“ veiklą ji nutarė, kad „Yahoo“ būtų naudinga prisijungti šią bendrovę.
Po ilgų derybų M.Mayer sutiko pirkti bendrovę už 1,1 mlrd. JAV dolerio, taip pat D.Karpui buvo pasiūlyta toliau vadovauti šiai interneto svetainei.
Ar M.Mayer stebins ir toliau?
Pagimdžiusi sūnų, pastačiusi „Yahoo“ ant kojų ir padvigubinusi įmonės vertę rinkoje, M.Mayer žurnalistams teigia, kad šiuo metu jaučiasi itin gerai.
Tiesa, ne visa sėkmė yra tik M.Mayer nuopelnas. Įmonės vertę nemažai pakėlė ankstesnio vadovo sudaryti sandoriai Azijoje – ypač pelningai veikia Kinijos interneto bendrovė „Alibaba“, kurios dalis priklauso „Yahoo“.
Tačiau yra dalykų, kurie priklausė tik nuo M.Mayer, ir ji savo pareigas atliko puikiai.
Jai vadovaujant 120 proc. išaugo naudojimasis „Yahoo“ paštu, 150 proc. išaugo įmonės orų prognozių tinklapio lankomumas, o naujienų tinklapis sulaukė 55 proc. daugiau lankytojų.
2013 metų vasarą viena analitinė bendrovė netgi paskelbė, kad JAV teritorijoje „Yahoo“ produktai yra dažniau vartojami interneto lankytojų, nei antroje vietoje likusios „Google“.
Tačiau svarbiausi pokyčiai bendrovėje nebuvo užfiksuoti akcijų biržoje ar skaitytojų lankomumo rodikliuose.
Pokyčiai, kurie įvyko jai pradėjus vadovauti – nemokamas maistas, didesnis dėmesys kokybei, nereikalingo balasto atsikratymas, sąžiningas kalbėjimas penktadienio susitikimuose - grąžino darbuotojams pasitikėjimą savimi ir savo vadovais. „Jei ne ji, dauguma talentingiausių darbuotojų būtų išėję, - sakė vienas įmonės darbuotojas. - Ir tai būtų buvusi „Yahoo“ pabaiga.“
Parengta pagal neoficialią M.Mayer biografiją (businessinsider.com) ir naujienų agentūrą AP
