Šią savaitę miesto taryba nusprendė, kas administruos daugiabučių atnaujinimo procesus.
Kaune šiemet žadama imtis 35 namų atnaujinimo. Į atnaujintinų daugiabučių sąrašą pateko tie namai, kurių šilumos sąnaudos per metus viršija 150 kW kvadratiniam metrui.
Tačiau būsimos permainos džiugina ne visus kauniečius. Daugiabučių renovacijai nelinkę pritarti vieniši žmonės, kai kurie pašalpų gavėjai, emigrantų tėvai.
Permainų laukiantys kauniečiai sako, kad juos taip pat kartais kankina nemiga, nes trūksta informacijos apie būsto atnaujinimo procesus.
Nenori palikti naštos
Į atnaujintinų sąrašą įtrauktas ir R.Kalantos gatvės 23-iuoju numeriu pažymėtas daugiabutis. Ar 1957 metais statyto triaukščio gyventojai laukia tos dienos, kada prie namo ims kilti pastoliai?
Neįgalumo grupę turintis 57 metų Vytautas Levandavičius teigė, kad pasitiki tik savo jėgomis.
„Kiek galėjau, būstą atsinaujinau. Pats apšiltinau, lentomis apkaliau ir įstiklinau balkoną. Gaila, jei jį kas nugriautų. Valdžios pažadais netikiu. Dabar žada vienaip, sako dalį atnaujinimo išlaidų kompensuos, bet kas gali užtikrinti, kad nebus kitaip? Dar ir dėl to nenoriu jokio atnaujinimo“, – teigė kaunietis.
V.Levandavičius prisipažino, kad gauna 700 litų pensiją. Dar šiek tiek uždirba žmona. Todėl mokesčiams sumokėti užtenka.
„Buvau karys. Per pratybas susižalojau ranką. Tapau neįgalus ir išėjau į pensiją. Vėliau dirbau „Bangos“ gamykloje. Ši subyrėjo, taip ir likau be darbo“, – savo gyvenimo istoriją atvirai pasakojo daugiabučio gyventojas V.Levandavičius.
Kauniečio duktė gyvena Didžiojoje Britanijoje, ten ištekėjo, turi savo šeimą ir namus.
„Mūsų buto jai nereikia. Sūnus taip pat turi savo namus. Tai kam mums lįsti į skolas, daugybę metų mokėti už atnaujinimą, paskui naštą palikti vaikams?“ – svarstė vyras.
Senjorui permainų nereikia
Į atnaujintinų namų sąrašą pateko ir šeši Taikos prospekto daugiabučiai. Tai 1987 metais statytų geltonų plytų namų kompleksas.
Taikos prospekto 86-ojo namo gyventojas Juozas, paklaustas, ką mano apie tai, kad jo namas pateko į atnaujintinų pastatų sąrašą, susigraudino. „Man to tikrai nereikia. Esu pensininkas. Mano amžiuje lįsti į skolas per vėlu. Kiek čia begyvensiu? Geriau mokėti už šildymą kaip dabar ir ramiai gyventi“, – įsitikinęs vyras.
Kaunietis tikisi, kad ir kiti jo kaimynai renovacijai nepritars.
Bijo nesąžiningų darbininkų
Taikos prospekto 82A namo gyventojas Stasys Kraujalis įsikūręs 7-ajame aukšte. Žiemą už 62 kvadratinių metrų būsto šildymą moka apie 600 litų.
„Kampiniuose kambariuose vėsu, vidiniame – šilta. Nors namas palyginti nesenas, kambarių sienos pelija. Specialistai matavo, kaip namas laiko šilumą. Nustatė, kad jį reikia atnaujinti. Iš esmės gal tai ir geras dalykas, bet kyla daug klausimų“, – kalbėjo vyras.
Jam neramu dėl to, kas prižiūrės atnaujinimo procesą, ar tai darys sąžiningai, ar statybininkai nepaliks broko.
„Kalbėjausi su jau atnaujintų namų gyventojais. Butų atnaujinimu patenkinti tie, kas nuolat prižiūrėjo, kaip dirba statybininkai, tikrino kiekvieną atliktą darbą. Tačiau ne visi išmano statybų subtilybes. Aš esu muzikantas, apie remontą daug nenutuokiu. Be to, ir neturėsiu laiko nuolat būti namuose, nes dirbu“, – sakė Kauno muzikinio teatro orkestro narys.
Nežino, kiek teks mokėti
S.Kraujaliui nerimą kelia ir tai, kad iki galo neaišku, kiek tiksliai už atnaujinimą teks mokėti.
„Visas šis atnaujintinas Taikos prospekto kvartalas sujungtas į bendriją. Jos pirmininkas rengė kelis susitikimus, atsakinėjo į žmonių klausimus. Tačiau tikslių skaičiavimų, kiek kiekvienam būstui darbai gali kainuoti, dar nėra. Dar ir parašų, ar gyventojai pritaria būsimam projektui, niekas nerinko. Gyvename paskendę svarstymuose“, – sakė S.Kraujalis.
Kauniečio kaimynai mano, kad galbūt pakaktų atnaujinti tik namo šildymo sistemą.
Jaučiasi lyg spąstuose
Į atnaujintinų namų sąrašą įtrauktas ir M.Riomerio g. 3-iasis namas. Šiame 1962 metais statytame plytiniame penkiaaukštyje įsikūrusi jauna šeima Aistė ir Viktoras Ponamariovai sakė, kad jaučiasi tarsi įkliuvę į spąstus.
„Už 52 kvadratinių metrų buto šildymą žiemą mokame apie 600 litų. Tačiau gyvename labai šiltai, žiemą tenka atidaryti langus. Todėl renovacijos mums visai nereikia. Bet kaimynai linkę pritarti namo atnaujinimui. Teks paklusti didesnės dalies gyventojų valiai. Privalumas tik tas, kad atnaujintas būstas galbūt pabrangs, galėsime jį parduoti“, – sakė kauniečiai.
Agituoja aktyvi pensininkė
Šio namo gyventojai nėra susibūrę į bendriją. Tačiau tvarką jame prižiūri pensininkė Liuda Urbonavičienė. Moteris tvirtino, kad namo sienos suskeldėjusios, reikia ir naujų rūsio durų, langų laiptinėje.
„Jei nieko nedarysime, namas sugrius. Žinau, kad kai gyventojai pritars renovacijai, specialistai paskaičiuos, kiek kam teks mokėti. Remontuos tik tai, ko reikia kiekvienam butui. Jei langai geri, naujų neįtaisys. Tokiems gyventojams remontas kainuos mažiau“, – teigė moteris. Name gyvena daug pensininkų. Nors žmonės permainų ir bijo, bet renovacijai greičiausiai pritars.
„Vieni namo atnaujinimo nori, nes būstus ketina palikti vaikams, kurie už remontą ir mokės. Kiti pensininkai bijo prarasti kompensacijas už šildymą, todėl taip pat pasisakys už renovaciją“, – kalbėjo L.Urbonavičienė.
Jauni žmonės – optimistai
Optimistiškiausiai nusiteikę A. ir J.Gravrogkų g. 1-ojo ir 3-iojo namo gyventojai. Šios gatvės 1-ajame name, 1960 metais statytame plytiniame penkiaaukštyje, gyvenanti Aurelija Čeponienė sakė, kad už 42 kvadratinių metrų būsto šildymą žiemą moka per 400 litų.
„Renovacijos labai laukiame. Geriau gyventi atnaujintame būste ir mokėti už atliktus darbus, nei matyti, kaip namas po truputį yra“, – teigė moteris.
Tais pačiais metais ir pagal tokį patį projektą statyto 3-iojo namo gyventojai taip pat linkę pritarti permainoms.
Roma Čepulienė bei jos kaimynai Darius ir Justina Naujokaičiai sakė, kad namą administruojančios butų ūkio įmonės atstovai jau bendravo su gyventojais dėl namo atnaujinimo.
„Įmonės darbuotojai rengė susitikimus, aiškino, kas mūsų laukia ir ko galime tikėtis. Dauguma gyventojų pasisako už renovaciją“, – teigė vidutinio amžiaus darbus turintys kauniečiai.
Paskolą ims ne daugiabučio gyventojai
Daugiabučio atnaujinimui turi pritarti daugiau kaip pusė jo gyventojų. Jiems imti paskolų iš banko nereikės. Išlaidos už renovaciją bus grąžinamos per mokesčius už šildymą.
Gyventojai 6 – 8 metus, kol bus sumokėta paskola, turės mokėti 10 proc. mažesnius nei vidutiniškai mokėjo pastaruosius 1 ar 2 metus mokesčius už šildymą. Vėliau – tik už faktiškai sunaudotą šilumą.
Paskolą ims savivaldybės paskirtas namo administratorius. Jis organizuos ir prižiūrės visą atnaujinimo procesą. Pradėjus renovaciją šiemet, bus galima gauti 40 proc. dydžio valstybės paramą.
Daugiabučių bendrijos savo iniciatyva taip pat gali dalyvauti programoje ir gauti 40 proc. valstybės paramą.
Kol kas nėra tikslių skaičiavimų
Jevgenijus Sakovskis
Bendrovės „Būsto valda“ atstovas
„Administruojame 17 į atnaujintinų namų sąrašą įtrauktų daugiabučių. Liepos mėnesį rengėme susitikimus su gyventojais. Atsakėme į klausimus, išklausėme gyventojų pastabas ir pageidavimus.
Ar visų namų gyventojai pritars renovacijai, dar neaišku. Savivaldybės taryba rugsėjo 12 dieną nusprendė, kas administruos atnaujinimo procesą. Dabar mes pradėsime rinkti gyventojų parašus.
Blogiausia yra tai, kad kol kas parengti tik abstraktūs skaičiavimai, kiek renovacija gali kainuoti. Reikėtų, kad projektai, ką ir už kiek atnaujinti, būtų parengti kiekvienam namui. Kol to nėra, gyventojai bijo pritarti atnaujinimo procesui.“
Darbus atliko per tris mėnesius
Robertas Konstantinavičius
T.Masiulio gatvės 3-iojo namo gyventojas
„1958 metais statytas mūsų namas buvo labai apleistas. Stogas ir langai kiauri, sienos pelijo. Už 62 kvadratinių metrų buto šildymą praėjusią žiemą mokėdavome 1 tūkstantį litų.
Išgirdę apie galimybę namą atnaujinti, įsteigėme bendriją. Beveik visi gyventojai namo atnaujinimui pritarė.
Bendrijos pirmininkė – aktyvi moteris. Ji uoliai prižiūrėjo darbus ir darbininkus. Per daug rūpesčių dėl remonto nebuvo. Darbus statybininkai atliko per 3 mėnesius.
Su kaimynais net išsikovojome, kad name būtų įrengtas autonominis šildymas. Todėl jau savaitę naktimis dujomis šildomės butą. Kol kas esame labai patenkinti.
Skola taip pat per daug negąsdina. Paskola imta eurais. Pirmus metus per mėnesį mokėsime tik po 1 eurą. Vėliau įmokos didės. Per 19 metų už savo būsto atnaujinimą sumokėsime 28 tūkstančius litų.“
