Paslaptys, kaip sumažinami mokesčiai ES valstybėse, sudomino Europos konkurencijos prievaizdus. Jie nutarė patikrinti Airijos, Liuksemburgo ir Olandijos mokesčių sistemas, kurių spragomis pasinaudojo didžiosios kompanijos.
Tiesa, kol kas nuspręsta tik imtis tyrimo, o įtarimai niekam nepareikšti.
Padėjo visuomenės spaudimas
Jau senokai žinoma, kad „Starbucks”, „Apple”, „Google” ir kitos korporacijos mokesčių sumoka grašius. Antai „Starbucks” apyvarta pernai siekė 630 milijonų JAV dolerių.
Tačiau pernai Didžiojoje Britanijoje ši kompanija apskritai nemokėjo pelno mokesčio, nors tinklui šalyje priklauso daugiau nei 700 kavinių.
Tik kilus pasipiktinimui ir netgi grasinimams boikotuoti populiariuosius kavos pardavėjus, „Starbucks” pažadėjo savanoriškai mokėti daugiau į biudžetą.
Valdymas – Olandijoje
„Starbucks” dalį valdymo yra iškėlusi į Olandiją, todėl „gimtojoje” Didžiojoje Britanijoje kompanija deklaruodavo uždirbusi mažai arba visai nieko neuždirbusi.
Visiems kelia nuostabą, kaip tokios bendrovės sugeba išvengti korporatyvinių mokesčių. Tačiau receptas aiškus: tai pavyksta padaryti žongliruojant registracijos vietomis.
Kai kurios didelės Lietuvos įmonės taip pat yra iškėlusios valdymą į Olandiją, Kiprą ir kitas mažesnių mokesčių šalis. Tokia praktika ne tiktai Lietuvoje, bet ir kitose ES šalyse ypač paplito per ekonominę krizę.
Europos Komisija paprašė, kad trys po didinamuoju stiklu patekusios ES šalys paaiškintų savo mokesčių surinkimo mechanizmus ir pateiktų informaciją, kokie mokesčiai buvo taikomi konkrečioms kompanijoms – pavyzdžiui, „Apple” ar „Starbucks”.
Taikinys – vyriausybės
Neseniai paaiškėjo, kad „Apple” turėjo specialų susitarimą su Airija, todėl galėjo mokėti ne daugiau kaip 2 procentus pelno mokesčio – lygiai dešimt procentinių punktų mažiau, nei privalo mokėti kitos kompanijos Airijoje.
Apskritai Airija kaltinama sukūrusi mokesčių rojų vienai kompanijai – „Apple”.
„Google” korporatyviniai mokesčiai Didžiojoje Britanijoje sudarė 7,3 milijono svarų, nors metų apyvarta siekė 3 milijardus svarų. Šios šalies mokesčių specialistai įsitikinę, kad „Google” turėjo atseikėti bent 200 mln. svarų daugiau.
Įdomiausia, kad Briuselis neslepia: tyrimas nukreiptas ne prieš kompanijas, vengusias didesnių mokesčių.
Kur kas daugiau dėmesio bus skiriama tų šalių, kurios galbūt sudarė šiltnamio sąlygas tarptautinėms korporacijoms, vyriausybių sprendimams.
