Deja, neretas jaunuolis, susiviliojęs laikino darbo galimybėmis, liko nusivylęs, mat darbdavių pažadai uždirbti po kelis tūkstančius litų taip ir liko pažadais. Nelegaliai įdarbintieji turėjo tenkintis kur kas mažesnėmis pajamomis nei tikėjosi, o alga jiems buvo mokama „vokeliuose“.
„Palangoje pardavinėjome įvairius skanėstus. Per savaitgalį darbdaviui surinkdavome iki penkių tūkstančių litų. Mums buvo pažadėta, kad per mėnesį uždirbsime pusantro tūkstančio litų ir daugiau, atsižvelgiant į parduotos produkcijos kiekį.
Nuolat vyko darbuotojų kaita: vienas merginas atleisdavo, kitas priimdavo. Išėjusioms darbdaviai į rankas atseikėdavo vos porą šimtų litų, paaiškindami, kad darbas nebuvo atliktas tinkamai. Man taip pat buvo sumokėta tik dalis pažadėtų pinigų. Su merginomis svarstėme apie galimybę apskųsti darbdavį, tačiau nežinojome, kur kreiptis. Esame nepilnametės, sutikusios dirbti nelegaliai, o tie sunkiai uždirbti keli šimtai litų, mums labai reikalingi“, – pasakojo šešiolikmetė Donata, šią vasarą dirbusi Palangoje.
Cvbankas.lt duomenimis, šių metų liepos mėnesį vidutiniškai kas penktas asmuo iki 24 metų domėjosi sezoninio darbo galimybėmis, o daugiau nei pusė pripažino, kad negavę nuolatinio darbo jie sutiktų dirbti ir laikinai.
Viena neskaidriausių – maitinimo įstaigų veikla
Per 2013 m. liepos-rugpjūčio mėn. VMI sulaukė 122 pranešimų apie atlyginimų mokėjimą „vokeliuose“. Tuo pačiu laikotarpiu prieš metus tokių pranešimų buvo gauta 112.
„Pastebime, kad gyventojai vis drąsiau kreipiasi į VMI, pranešdami apie mokesčių vengiančius darbdavius. Vis tik dalį darbuotojų, nukentėjusių nuo nesąžiningų darbdavių tebekausto baimė, kad pranešę apie mokesčių slėpimą ar užmokestį „vokeliuose“, jie gali netekti darbo“, – sako VMI Kontrolės departamento direktorė Valė Kulvinskienė.
Praėjusių metų vasarą AVMI, tikrindamos pasitikėjimo telefonu, elektronine pasitikėjimo linija bei išmaniesiems telefonams skirta programėle „Pranešk“ gautą informaciją, nustatė 1,2 mln. litų darbuotojams išmokėto neapskaityto darbo užmokesčio, ir nustatė 54 nelegaliai dirbusius darbuotojus.
V. Kulvinskienės teigimu, vasaros metu Klaipėdos AVMI kasmet stiprina kontrolės ir stebėsenos veiksmus pajūrio regione: Klaipėdoje, Palangoje, Nidoje. Daugiausiai dėmesio skiriama apgyvendinimo ir maitinimo paslaugas teikiančių juridinių ir fizinių asmenų veiklos patikroms. Šiemet, siekiant nustatyti neregistruotos veiklos organizatorius, paplūdimiuose atlikti įvairūs stebėjimai ir drauge su kitomis institucijomis vykdyti patikrinimai.
Tai leido nustatyti nelegalaus verslo organizatorius ir imtis atitinkamų sankcijų, pvz. Palangoje buvo uždarytas nelegalus čeburekų gaminimo cechas. Paplūdimio kavinėse taip pat buvo nustatyta įvairių mokestinių pažeidimų: pajamų neapskaitymo, kvitų neišdavimo ir kitų.
Skaidraus verslo iniciatyvos „Baltoji banga“ tarybos pirmininkė Rūta Skyrienė akcentavo, kad laikinas jaunuolių įdarbinimas vasaros sezoną ypač suaktyvėja dėl išaugančių turizmo, aptarnavimo, maitinimo paslaugų sektorių apimčių. Pastarasis, jos teigimu, kelia didžiausią susirūpinimą, mat neskaidrumas šiame sektoriuje nemažėja.
„Maitinimo paslaugų sektorius vertinamas kaip vienas neskaidriausių Lietuvoje. Šį faktą iliustruoja tai, jog praėjusiais metais didžiausiu mokesčių mokėtoju maitinimo paslaugų sektoriuje buvo vos devynis greitojo maisto restoranus turintis „McDonald‘s“, o ne kuris nors kitas, keliskart daugiau restoranų ir kavinių valdantis Lietuvos viešojo maitinimo tinklas.
Maža to, skaidraus verslo ženklinimo iniciatyvoje, vienijančioje daugiau nei 50 įmonių – nė vienos maitinimo paslaugas teikiančios bendrovės. Dėl to šiais metais Vyriausybei teikėme pasiūlymą griežtinti maitinimo įstaigų atskaitomybės klientams reikalavimus“, – sakė R.Skyrienė.
Anot jos, nelegaliai įsidarbinantys asmenys nukenčia patys, nes nėra draudžiami privalomuoju socialiniu draudimu, jiems neskaičiuojamas darbo stažas. Maža to, nukenčia visa visuomenė, nes valstybė nesurenka dalies mokesčių, reikalingų mokytojų, socialinių darbuotojų atlyginimams.
Kaip nelikti apgautam nesąžiningo darbdavio?
Verslo teisės advokatų kontoros „Varul“ advokato Mariaus Devyžio teigimu, svarbiausias darbuotojo teises ginantis dokumentas – darbo sutartis, kurią įsidarbinant derėtų kruopščiai perskaityti. Darbuotojai turėtų įsitikinti, kad visos sąlygos, sutartos su darbdaviu, yra įtrauktos į darbo sutartį ir joje teisingai suformuluotos.
„Jeigu su darbdaviu buvo susitarta, kad darbuotojas dirbs tik 4 darbo valandas, bet į darbo sutartį yra įrašyta, kad bus dirbama 8 valandas, darbdavys vėliau gali reikalauti dirbti ilgiau. Taip pat jei su darbdaviu yra sutarta premijavimo sistema, ją taip pat patariama įrašyti į darbo sutartį“, – sakė advokatas.
M. Devyžis paragino, analizuojant darbo sutartį, atkreipti dėmesį į darbuotojui nustatomus įsipareigojimus dėl materialinės atsakomybės ar darbdavio patirtų išlaidų atlyginimo.
„Svarbu žinoti, kad kai kurios sąlygos, įrašytos į darbo sutartį, tam tikrais atvejais negalioja. Pavyzdžiui, darbo sutartyje kartais būna numatomas susitarimas, jog darbuotojas, norėdamas nutraukti darbo sutartį savo iniciatyva, privalo apie tai įspėti darbdavį ne prieš įstatymo reikalaujamas 14, bet prieš 40 darbo dienų.
Dažnai nežinodami, kad šie sutarties punktai negalioja, darbuotojai tokias sąlygas vykdo“, – pasakojo advokatas ir rekomendavo, prieš sudarant darbo sutartį, pasikonsultuoti su specialistu, kuris galėtų ne tik pakomentuoti vieną ar kitą darbo sutarties sąlygą, tačiau ir padėti suformuluoti sąlygas, kurių darbdavys dėl įvairių priežasčių į darbo sutartį neįtraukė.
Vis tik net nesudarius darbo sutarties, darbuotojas turi galimybę teisme įrodyti buvusius darbo santykius ir reikalauti sutarto atlygio.
„Darbo sutarties nebuvimas nelegalaus darbo atveju nereiškia, jog darbuotojas apskritai negali reikalauti darbo užmokesčio, tačiau tokiu atveju sutarto atlyginimo dydžio įrodinėjimo pareiga tenka darbuotojui – jis privalo įrodyti, jog su darbdaviu buvo sutaręs dėl konkretaus užmokesčio dydžio.
Kadangi paprastai susitarimai dėl atlyginimo yra konfidencialūs, t.y. tariasi tik darbuotojas ir darbdavys, toks įrodinėjimas yra sudėtingas, o kartais – beveik neįmanomas. Vis tik, jeigu susitarimai su darbdaviu yra užfiksuoti, pavyzdžiui, susirašinėjant elektroniniais laiškais, tokius įrodymus galima pasitelkti, įrodinėjant savo tiesą“, – sakė M.Devyžis.
Jeigu darbuotojo teisės yra pažeidžiamos (tiek nelegalaus darbo, tiek ir kitais atvejais, kai darbdavys nevykdo prisiimtų įsipareigojimų darbuotojui), darbuotojas visuomet gali kreiptis į Valstybinę darbo inspekciją (VDI), kad ši atliktų darbuotojo nurodytų aplinkybių tyrimą ir pateiktų savo išvadą.
Esant ginčui dėl neišmokėto atlyginimo, darbuotojas gali kreiptis ir į Darbo ginčų komisiją, kuri veikia prie teritorinių VDI skyrių, o nesutikdamas su šios komisijos sprendimu – apskųsti jį teismui.
