Nesutarimo esmė – su akcijomis susietos DNB banko iki finansų krizės platintos obligacijos (SASO). Jas banko klientams siūlyta pirkti arba savo lėšomis, arba skolinantis iš to paties banko.
DNB atstovo spaudai Andriaus Vilkanco teigimu, obligacijas perkant skolintomis lėšomis, sėkmės atveju, investuotojo gaunamas pelnas būtų buvęs didžiulis, tačiau įvykus krizei dabar reikia mokėti palūkanas.
Patys asociacijos „Už sąžiningą bankininkystę“ atstovai teigia, jog šis finansinis produktas buvo pristatomas, kaip labai saugus. Visgi, prasidėjus finansų krizei DNB klientai patyrė apie 100 mln. Lt nuostolių.
A.Vilkancas pabrėžė, jog SASO sutarčių sąlygos numatė, kad nesėkmės atveju bankas obligacijas turi išpirkti už jų nominalią vertę. Taip pat sutartyje obligacijas perkant skolintomis lėšomis nurodyta, kad banko klientai privalės susimokėti palūkanas.
SASO nebesiūlo
Šiuo metu DNB banke su akcijomis susietos obligacijos investuotojams nebesiūlomos.
Savo finansinius interesus apsiginti pasiryžusiems asociacijos „Už sąžiningą bankininkystę“ nariams kreipusis į Lietuvos Respublikos Vertybinių popierių komisija (dabar Lietuvos banko dalis), ji 2011 m. nustatė, kad DNB nusižengimų formuodama ir platindama SASO emisijas padarė.
Neigiamai apie jas atsiliepęs yra ir Vilniaus universiteto Tarptautinės verslo mokyklos profesorius Arvydas Paškevičius, atlikęs išsamią SASO analizę, šį produktą pavadino nepritaikytu neprofesionaliems investuotojams.
Kaip atskirti patyrusį investuotoją nuo nepatyrusio?
A.Vilkancas sakė, kad šiuo metu DNB dalyvauja 23-uose su SASO susijusiose bylose, ir kol kas jos klostosi labai skirtingai.
„Apgailestaujame, kad su kai kuriais savo klientais tenka susitikti teisme, tačiau patirties investuojant turintys žmonės turi suprasti, kad už savo sprendimus atsakomybę nešti turi patys“, – aiškino DNB atstovas.
„Už sąžiningą bankininkystę“ išplatintame pranešime spaudai cituojama viena tris vaikus auginanti Daiva Pagirienė sakanti, kad „Dabar bankas teigia patyręs nuostolį ir reikalauja jį atlyginti, visiškai žlugdydamas mano ir mano mažamečių vaikų gyvenimą.“
D.Pagirienė sakė, kad dėl SASO prarado pusę milijono litų.
Asociacija taip pat rašo, jog tokio pobūdžio istorijų – dešimtys. Tačiau jos vadovas Kęstutis Kupšys sakė, kad teismuose su DNB bylinėjasi apie 60 žmonių. Kiek iš jų yra daugiavaikės vienišos motinos jis pasakyti negalėjo.
Dar vienas su DNB beisteisiantis buvęs banko klientas Jonas Sakalauskas sakė, kad bankui yra skolingas 400 tūkst. Lt. A.Vilkanco vertinimu tokia suma yra tikėtina, ypač jei skolintasi buvo milijonais.
DNB atstovas taip pat pastebėjo, kad negalima maišyti Lietuvoje ir Norvegijoje vykusių teismo procesų. Norvegų sutartyse buvo nustatyta faktinių klaidų, o Lietuvoje platintų obligacijų prospektuose tokių klaidų nėra.
Tikslas – atkreipti dėmesį
K.Kupšys aiškino, jog prie Norvegijos ambasados surengtu piketu siekta atkreipti Norvegijos Karalystės Vyriausybės dėmesį, nes būtent ji per Norvegijos Prekybos ir Pramonės ministeriją valdo 34 proc. DNB ASA grupės akcijų ir yra didžiausia DNB banko akcininkė.
Asociacija „Už sąžiningą bankininkystę“ tikisi, kad Norvegija imsis kokių nors veiksmų, nes yra vienintelė, turinti bent kokios nors įtakos DNB bankui.
Norvegijos ambasadai, kurios dėmesį atkreipti ir buvo siekiama apie piketą specialiai pranešta nebuvo. Norvegijos ambasadorius Lietuvoje Leif Arne Ullandas sakė, kad su juo piketo organizatoriai susisiekti taip pat nesiteikė.
Krizės pamokas išmoko
Anksčiau lrytas.lt kalbintas DNB banko Lietuvoje vadovas Bjornaras Lundas sakė, kad jie krizes pamokas tikrai išmoko.
Nors yra sakančių, kad bankininkų atmintis siekia tik tris mėnesius, B.Lundas mano, kad paskutinės krizės įtaka bankų veiklai jausis dar ilgai.
„Tikiu, kad mes tikrai išmokome pamoką. Lietuva vis dar yra savotiškame išsivalymo procese su kuprine liūdnų istorijų. Dar nesame 100 proc. išėję iš krizės. Turime išvalyti istoriją, pasiruošti naujiems verslams ir juos priimti. Mes daugiau niekada nepakartosime to, ką padarėme Lietuvoje krizės metu, jokiu būdu“, – sakė DNB vadovas.
Tačiau „Už sąžiningą bankininkystę“ vadovas mano, jog ateityje DNB neišvengs panašių klaidų pakartojimo.
