Rusijos fitosanitarijos ir veterinarijos tarnybos sprendimo dėl lietuviškų pieno produktų kokybės kontrolės sugriežtinimo politinį atspalvį įžvelgti nesunku, rašo Maskvos naujienų portalas „VM Daily“, praneša BNS.
„VM Daily“ primena neseniai Vilniuje vykusias Rusijos dujų koncerno „Gazprom“ vadovo Aleksejaus Milerio ir Lietuvos premjero Algirdo Butkevičiaus derybas bei pastarojo pareiškimą po kelių dienų, kad Lietuva Rusijos dujų monopolininkui nenuolaidžiaus.
„Lietuva atsisakė dėl dujų, Rusija - dėl pieno eksporto. Tokios nuomonės laikosi ir ekspertai“, - rašo „VM Daily“.
Atrodo, rusai nutarė prispausti Lietuvą ten, kur verslo kraujotakos spaudimas – stipriausias. Mat į Rusiją mūsiškiai pieno produktų gamintojai išveža kone pusę to, ką pagamina.
Teigdama, kad Rusijos federacijos fitosanitarijos ir veterinarijos tarnyba neturi priekaištų kitų Baltijos valstybių pieno produktų gamintojams, nuo rugsėjo 17-osios ji stiprina ekonominę Lietuvos blokadą.
Užsimota dar atidžiau tikrinti pieno produktus, nes esą juose vis daugiau nustatoma kokybės ir vartojimo saugumo neatitikimų. Vėl, kaip ir prieš penketą metų, prisimintas antibiotikas tetraciklinas. Jo esą rasta sūriuose, varškėje ir piene. Užsimenama, kad dėmė krinta ant keturių Lietuvos pieno perdirbimo įmonių.
Nusitaikę į pienininkus Rusijos tarnybos suskumba paaiškinti, kad draudimai neturi jokio politinio atspalvio ir priimti tik rūpintis Rusijos gyventojų sveikata.
„Nesulaukėme jokių priekaištų. Mūsų produktų eksportas nėra apribotas“, - pirmadienį patikino įmonės „Pieno žvaigždės“ atstovė Virginija Žygienė. Jos teigimu, Rusijos muitininkai, pasienyje pieno produktus tikrina taip pat, kaip ir visas kitas lietuviškas prekes.
Anot V.Žygienės, su Rusija įmonė tiesiogiai neprekiauja. Tą daro per didmenines Lietuvos ir Rusijos įmones.
„Nesulaukėme jokių priekaištų dėl produktų kokybės. Nei oficialių, nei kitokių, - nei iš pačios Rusijos atsakingos institucijos, nei iš Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos. Negavo to ir mums, gamintojams, atstovaujanti asociacija“, - sakė bendrovės „Rokiškio sūris“ vadovas Dalius Trumpa.
Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT) informavo, kad jokių oficialių pranešimų apie neatitikimus lietuviškoje produkcijoje iš atsakingų Rusijos institucijų nėra gauta. Šiuo metu nei vienai Lietuvos pieno perdirbimo įmonei eksporto apribojimai į Rusiją nėra įvesti.
"Kiekviena pieno produktų partija, ruošiama eksportui į Rusijos Federaciją yra tiriama akredituotoje laboratorijoje. Atliekami ir pieno kaip žalaivos, ir pagamintų produktų laboratoriniai tyrimai. Neatitikimų Rusijos Federacijos keliamiems reikalavimams nenustatyta", -- rašoma VMVT išplatintame pranešime.
„Neseniai toks pat „prekybinis karas“ vyko su Ukrainos „Rošen“. Tuomet gana aiškiai matėsi sąsajos „AvtoVAZ“ interesais. Dabar toks asimetrinis atsakymas paruoštas Lietuvai“, - teigia Rusijos ekonomistas Sergejus Gurijevas.
2009-ųjų vasarą Rusijoje buvo uždrausta importuoti pieno produktus iš Lietuvos. Tetraciklino buvo aptikta iš Lietuvos įvežto pieno, grietinės, varškė ir sviesto mėginiuose.
L.Linkevičius: „Į ekonominį karą nesileisime“
Kaip praneša naujienų agentūra ELTA, užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius sako, kad jokių naujienų Lietuvos pasienyje su Rusija nėra, tačiau stoti į ekonominį karą su Rusija tikrai nesirengiama.
„Imtis atsakomųjų veiksmų neverta, nes ekonominis karas niekam neduos naudos. Todėl tikimės, kad vis tik pasieksim to ko tikimės - ne tik gauti atsakymus, bet ir situacijos normalizavimosi“, - pirmadienio rytą „Laisvajai bangai“ teigė L.Linkevičius. Jis taip pat pridūrė, jog Europos solidarumas šiuo klausimu irgi prisidėtų prie problemos sprendimo, tad laukiama ir jo.
Užsienio reikalų ministro teigimu, šiuo metu situacija yra stebima. „Kalbant apie Lietuvoje registruotų automobilių patikrą - viskas tęsiasi kaip ir buvę pastarąsias dvi savaites, jokių paaiškinimų nebuvo pateikta, o to priežastis, pasak Rusijos atstovų, programinės įrangos pasienyje keitimas“, - sakė Lietuvos diplomatijos vadovas.
„Tačiau dvi savaites besitęsiančią situaciją jau sunku pateisinti. Vežėjų padėtis tokia pati, tačiau Rusijos pareigūnai ir ambasadorius teigia, jog šie sunkumai yra laikini. Ir nors krovininis transportas neužstringa pasienyje, jis įklimpsta muitinėje, nes prekės iš Lietuvos tikrinamos itin nuodugniai - 100 procentu, todėl kenčia ir vežėjai, ir įmonės, ypač tos, kurios tiekia šviežią maistą. Tokia situacija kelią grėsmę prarasti visus turimus klientus ir išsikovotą rinkos dalį“, - laidai „Ant bangos“ nuogąstavo L.Linkevičius.
Anot Užsienio reikalų ministro, jokių aiškių signalų apie būsimus pasikeitimus Rusijos muitinėje nebuvo, kaip ir nėra jokių suprantamų paaiškinimų dabartiniai situacijai. Todėl ministerija ne tik stebi situaciją, nes to nepakanka, bet ir koordinuoja Lietuvos institucijų veiksmus ir kalbasi su Europos Sąjungos komisarais bei pačios Rusijos atstovais.
Užsienio reikalų ministras nesiryžo spėlioti ar vertinti priežasčių, kodėl atsirado šie patikrinimai Rusijos muitinėje, tačiau kalbų, kad šie sunkumai atsirado dėl Lietuvos aktyvaus dalyvavimo Rytų partnerystės programoje, ministras nepatvirtino.
Kaip ELTA jau skelbė, penktadienį į Užsienio reikalų ministeriją iškviestas Rusijos ambasadorius Lietuvoje Vladimiras Čchikvadzė paprašytas pasiaiškinti dėl Rusijos pasienyje su Lietuva taikomų diskriminacinių priemonių, nukreiptų prieš Lietuvos fizinius ir juridinius asmenis.
Užsienio reikalų viceministras Andrius Krivas išreiškė susirūpinimą ir įteikė atitinkamo turinio diplomatinę notą.
Nuo rugpjūčio 30-osios Lietuvos ir Rusijos pasienyje taikomos nuodugnios patikros procedūros tik Lietuvoje registruotiems lengviesiems automobiliams. Ministerijos žiniomis, nuo rugsėjo 11-osios Rusijoje pradėti detaliai tikrinti ir kroviniai, kurių šalis siuntėja yra Lietuva. Dėl to Lietuvos vežėjai ir logistikos įmonės patiria finansinių nuostolių.
Viceministras paprašė ambasadorių imtis priemonių siekiant kuo greitesnio šių problemų sprendimo.
Ambasadorius patikino, kad Lietuvos susirūpinimas bus perduotas jo vadovybei.
