Rusijos muitinėse kelioms paroms įstrigę vilkikai su lietuviškomis prekėmis. Grasinimai nepriimti pieno produktų iš Lietuvos. Patyčios pasienyje su Kaliningrado sritimi. Apie tai rašo „Lietuvos rytas“.
Net pačioje Rusijoje jau kalbama, jog taip Maskva siekia pamokyti didžiajai kaimynei nepaklusnią Lietuvą.
Metodai – barbariški
Rusijos muitininkų darbas pašiurpino Lietuvos mėsos perdirbėjus. Pradėję išsamią gaminių patikrą rusai plėšo produktų pakuotes ieškodami ženklinimo ar svorio pažeidimų.
„Tai, ką pakrovėme praėjusį ketvirtadienį, tik pirmadienį pasiekė užsakovus. Su perplėštomis pakuotėmis, išdraskytomis dėžėmis.
Nors jokių pažeidimų nerandama, muitininkai žiūri, ar pakuotės svoris atitinka dokumentus ir panašiai. Plėšo be jokių pirštinių.
Produktų kokybė jiems nerūpi, jie tiktai vykdo nurodymus”, – „Lietuvos rytui” kalbėjo Lietuvos mėsos perdirbėjų asociacijos direktorius Egidijus Mackevičius.
Mėsininkai su nerimu laukia skambučių iš užsakovų Rusijoje. Neaišku, kaip šie reaguos gavę suniokotas pakuotes, o ir patys produktai gali būti apdulkėję, netinkami vartoti.
Pavyzdžiui, šviežios dešrelės ilgai buvo joms saugoti visai netinkamose muitinės patalpose, kuriose buvo teigiama temperatūra.
„Dažniausiai į tokius atvejus prekybos tinklai reaguoja griežtai. Jei būna bent viena pažeista vidinė pakuotė, išimti produktai, sulaukiame baudų. O čia dar ne vieną dieną prastovėjo”, – baiminosi E.Mackevičius.
Jau netenka užsakymų
Visa tai nuo praėjusio ketvirtadienio vyksta ne pasienyje, o Rusijos viduje esančiuose muitinės terminaluose.
„Kenčiame kaip ir visi. Rusijos muitinėse dabar yra įstrigę apie dvidešimt mūsų vilkikų”, – pasakojo bendrovės „Laikrida” atstovas Renatas Ulčinas.
Blogiausia, kad netekus dalies sunkvežimių, kurie liko įkalinti muitinės terminaluose, ima strigti vežėjų veikla: sutrinka gabenimo grandinė, netenkama užsakymų.
„Kai kurios mašinos ten stovi dar nuo ketvirtadienio. Jeigu krovinys vientisas, pavyzdžiui, plastiko granulės, jį patikrinti ne taip sunku. Užtenka paros, ir praleidžia.
O vilkikai su dažais, klijais ar baldais stovi po kelias paras. Viską reikia iškrauti, muitininkai peržiūri kodus, kuo daugiau prekių, tuo ilgiau skaičiuoja”, – piktinosi R.Ulčinas.
Smogė į paširdžius
Tarsi to būtų maža, vakar Rusijos vartotojų teisių gynėjai užsiminė, jog lietuviškas pienas kelia rimtų įtarimų.
Beje, į kaimyninę šalį mūsų pieno perdirbėjai išveža kone pusę to, ką pagamina.
Vyriausiuoju Kremliaus sanitaru vadinamas „Rospotrebnadzor” tarnybos vadovas Genadijus Oniščenka paskelbė, kad pagausėjo atvejų, kai lietuviškų pieno produktų mėginiai neatitinka nei kokybės, nei saugumo reikalavimų.
Vėl, kaip ir prieš penketą metų, prisimintas antibiotikas tetraciklinas. Jo esą rasta sūriuose, varškėje ir piene.
Užsimenama, kad dėmė krinta ant keturių Lietuvos pieno perdirbimo įmonių.
Paaiškinimo – jokio
Tačiau rusai nieko oficialiai nesivargina aiškinti nei dėl nuodugnios visų prekių patikros, nei dėl pieno produktų.
Todėl pienininkai tik gūžčiojo pečiais išgirdę G.Oniščenkos grasinimus.
„Nesulaukėme jokių priekaištų. Mūsų produktų eksportas nėra apribotas”, – teigė įmonės „Pieno žvaigždės” atstovė Virginija Žygienė.
Tiesa, ši įmonė prekiauja ne tiesiogiai, o per didmenines mūsų šalies bei Rusijos bendroves.
„Nei oficialių, nei kitokių priekaištų iš Rusijos institucijų negavo nei mūsų įmonė, nei pieno perdirbėjų asociacija. Nepateikė jų mums ir Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba”, – tvirtino bendrovės „Rokiškio sūris” vadovas Dalius Trumpa.
Pastaroji tarnyba taip pat nesulaukė jokio pranešimo iš Rusijos apie tai, kad lietuviški pieno produktai neatitinka kokių nors reikalavimų.
„Kiekviena pieno produktų siunta, ruošiama eksportui į Rusiją, yra tikrinama akredituotoje laboratorijoje.
Tiriamas ne tik pienas kaip žaliava, bet ir pagaminti produktai”, – aiškino tarnybos direktorius Jonas Milius.
Ne tik stebi situaciją
Užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius vakar aiškino, kad jokių aiškių signalų apie būsimus pasikeitimus Rusijos muitinėje nebuvo, kaip ir nėra jokių suprantamų dabartinės situacijos paaiškinimų.
Ministras teigė neturįs konkrečių faktų, kurie patvirtintų spėjimus, jog Rusijos žingsniai pagrįsti politiniais motyvais, bet tokių prielaidų yra: „Pasitaiko atvejų, kad mūsų kaimynai kartais naudoja tokias spaudimo priemones, ir tai pajutome Rytų partnerystės programos šalių atžvilgiu. Tad visko gali būti.”
Lietuvos užsienio reikalų ministerija dėl Rusijos muitininkų gniaužtų praėjusią savaitę buvo išsikvietusi Rusijos ambasadorių ir įteikė jam notą. Bet įtikinamų Maskvos paaiškinimų Vilnius dar nesulaukė.
L.Linkevičiaus teigimu, ministerija ne tik stebi situaciją, nes to nepakanka, bet ir koordinuoja mūsų šalies institucijų veiksmus, kalbasi su Europos Sąjungos komisarais, taip pat pačios Rusijos atstovais.
„Imtis atsakomųjų veiksmų neverta, nes ekonominis karas niekam neduos naudos. Todėl tikimės, kad vis dėlto pasieksime to, ko tikimės – ne tik gauti atsakymus, bet ir situacijos normalizavimosi”, – vakar radijui „Laisvoji banga” kalbėjo užsienio reikalų ministras.
Anot L.Linkevičiaus, Europos solidarumas irgi prisidėtų prie problemos sprendimo, tad laukiama ir jo.
Dar tik žadama aiškintis
Tačiau Europos Sąjungos susisiekimo ministrai vakar neoficialiame susitikime Vilniuje neaptarė Lietuvos vežėjų problemų.
„Darbotvarkėje nebuvo numatyta šį klausimą nagrinėti”, – paaiškino susisiekimo ministras Rimantas Sinkevičius.
Tuo metu ES transporto komisaras Siimas Kallas tvirtino, kad Bendrija visada gina savo narių interesus: „Tai ne pirmas kartas, ne pirma valstybė, kuri susidūrė su tokiais santykiais.
Europos Sąjunga reiškia tvirtą įsipareigojimą palaikyti savo nares. Kol kas ši problema nepasiekė mūsų lygio – pirmiausia Lietuvos Vyriausybė tvarkysis su ja.”
Anot eurokomisaro, kelių transportas yra ne ES kompetencija, tačiau galimas politinis palaikymas.
Premjeras Algirdas Butkevičius vakar pareiškė, jog bus aiškinamasi, kodėl Rusija dar labiau griežtina importuojamų lietuviškų pieno produktų kontrolę, ir artimiausiu metu bus priimti sprendimai.
O žemės ūkio ministras Vigilijus Jukna sakė neturintis jokios oficialios informacijos iš Rusijos tarnybų, kai ją gaus, tada nagrinės.
„Nenorėčiau kalbėti apie mūsų produktų stabdymą, tikrai tikiu, kad nebus stabdoma. Man atrodo, kad būtų anksti apie tai kalbėti”, – sakė ministras.
Įžvelgė politinį atspalvį
Kol Lietuvos politikai žada aiškintis situaciją, susidariusią dėl griežto Rusijos požiūrio į lietuviškus krovinius ir produktus, Maskvos naujienų portalas „VM Daily” rašo, kad čia nesunku įžvelgti politinį atspalvį.
Rusijos portalas primena neseniai Vilniuje vykusias Rusijos dujų koncerno „Gazprom” vadovo Aleksejaus Milerio ir premjero Algirdo Butkevičiaus derybas bei pastarojo pareiškimą, jog Lietuva dujų monopolininkui nenuolaidžiaus.
„Lietuva atsisakė dėl dujų, Rusija – dėl pieno eksporto. Tokios nuomonės laikosi ir ekspertai”, – rašo „VM Daily”.
„Neseniai toks pat prekybos karas vyko tarp „Rospotrebnadzor” ir Ukrainos „Roshen”. Tuomet buvo gana aiškiai matyti sąsajos tarp „Rospotrebnadzor” politikos ir „AvtoVAZ” interesų.
Dabar toks asimetrinis atsakymas parengtas Lietuvai”, – teigė Rusijos ekonomistas Sergejus Gurijevas.
Opozicija ragina veikti
„Bet kokiu atveju tai yra politika. Rusija visuomet taip elgiasi”, – situaciją kaimyninės šalies muitinėse „Lietuvos rytui” taip komentavo Seimo Ekonomikos komiteto narys, opozicinių konservatorių šešėlinės Vyriausybės susisiekimo ministras Jurgis Razma.
Seimo nario įsitikinimu, Lietuva turi kuo skubiau imtis priemonių, kad būtų konkrečiai apskaičiuoti nuostoliai, kuriuos mūsų šalis jau patyrė ir patirs dėl Rusijos veiksmų.
„Tai būtinai reikalinga tolesniems teisiniams veiksmams ir procedūroms.
Lietuva dabar turėtų pasinaudoti tuo, kad Rusija yra Pasaulio prekybos organizacijos narė, ir spausti ją per šią liniją, taip pat pasitelkti visus įmanomus svertus ES lygiu”, – vakar sakė J.Razma.
Konservatorius nepraleido progos įgelti valdantiesiems: „Įdomu, kiek dar tokių atvejų prireiks, kad socialdemokratai nustotų traukę tą pačią savo dainelę apie tai, jog su Rusija svarbiausia kalbėtis gražiuoju, tada ir Maskva atsakys tuo pačiu.”
LR korespondentai Vakaris DEKSNYS, Marius JOKŪBAITIS, Audrė SRĖBALIENĖ
Įvairūs draudimai – kone kasmet
* Pienininkai Rusijos priekabių sulaukė ir 2009-ųjų vasarą. Tada į šią šalį buvo uždrausta importuoti pieno produktus iš Lietuvos. Tetraciklino buvo aptikta iš Lietuvos įvežto pieno, grietinės, varškės ir sviesto mėginiuose.
* Su kliūtimis susiduria ir mėsos perdirbėjai.
* Po 2011 metų birželį Lietuvoje kilusio klasikinio kiaulių maro buvo uždrausta į Rusiją eksportuoti ir kiaules, ir kiaulienos gaminius. Daugiau nei prieš porą savaičių rusai pravėrė vartus, tačiau tik veislinėms kiaulėms.
* Šią vasarą patikrinusi „Agrovet”, Pajūrio mėsinės ir „Grimedos” produkciją, Rusijos veterinarijos ir fitosanitarijos tarnyba paskelbė joje aptikusi latviškos ir lenkiškos mėsos. Po to rusai uždraudė visoms Lietuvos įmonėms įvežti šviežią atšaldytą mėsą.
Vežėjams įvairios kliūtys – ne naujiena
* Nors visuotinio iš Lietuvos gabenamų prekių patikrinimo rusai dar niekada nebuvo surengę, mūsų šalies vežėjai jau ne kartą yra susidūrę su bėdomis šioje valstybėje.
* Dar anksčiau nei prieš dešimtmetį Rusija buvo paskelbusi, kad trys dešimtys mūsų šalies įmonių esą pažeidė nustatytas procedūras ir biudžetui padarė maždaug 10 mln. litų nuostolių.
* Kurį laiką buvo sugriežtinta vilkikų su lietuviškais numeriais kontrolė Rusijos pasienyje.
* Maža to, mūsų šalies vežėjai po šią valstybę galėjo važinėti tiktai su palyda. O jos kaina buvo nemenka: nuo Pytalovo, esančio ties Latvijos pasieniu, iki Maskvos – 500 JAV dolerių.
* 2007-ųjų vasarą kažkodėl ėmė strigti Rusijos pareigūnų darbas pasienio postuose su Latvija ir Estija. Mūsų šalies transportininkai Terechovo poste Latvijoje buvo priversti stovėti po kelias paras, o eilėse laukė keli šimtai vilkikų.
* 2011 metų gruodį pasienyje su Latvija vėl nutiko tas pat. Tuomet rusai į mistinius juoduosius sąrašus įtraukė Latvijos vežėjus, o kadangi jie stovėjo bendroje eilėje su kolegomis iš Lietuvos ir kitų valstybių, pastariesiems irgi teko laukti po kelias paras.
* Tuomet prie pasienio posto buvo išsirikiavę daugiau nei 1,1 tūkst. vilkikų.
