Juos darbdaviai vertina taip pat palankiai, kaip 27-35 metų darbuotojus, jau turinčius patirties ir nesuskaičiuojamai kartų atsakingesnius. Lietuvos darbo biržos duomenimis, 12,6 proc. šalies bedarbių – jauni žmonės, kuriems dar nėra 25 metų. Registruotas jaunimo nedarbas yra 6,5 proc. šalies 16-24 m. amžiaus gyventojų.
Lietuvos statistikos departamentas pateikia kur kas šiurpesnius skaičius. Jo duomenimis, šiemet - 21 proc., pernai – 24,7 proc. Tačiau ši tarnyba skaičiuoja visus 15-24 metų jaunus žmones, kurie ieško darbo, į savo tyrimus ji įtraukia ir moksleivius bei studentus. Lietuvos darbo birža skaičiuoja tik tuos 16 sulaukusius jaunuolius, kurie yra užsiregistravę darbo biržose.
Kol laužomos ietys, kaip šiuos skaičius sumažinti, darbdaviai ir personalo paieškos specialistai sutartinai sako: reikia jaunuolius nuo pat pirmojo kurso siųsti atlikti praktikos. O jei tokios aukštoji ar profesinė mokykla studijų pradžioje nereikalauja, vos vakarykščiai mokiniai patys turi veržtis kad ir nemokamai padirbėti.
Pusė jaunų bedarbių neturi darbo patirties
Didžiausias jaunimo nedarbas – Alytaus savivaldybėje, iš didžiųjų miestų šioje srityje pirmauja Panevėžys.
Darbo biržų statistika liudija: šiemet rugsėjo 1-ąją pusė jaunų registruotų bedarbių visiškai neturėjo darbo patirties, o kita pusė neturėjo jokios profesinės kvalifikacijos. Prie darbo biržų ilgiausia eilė driekėsi baigusiųjų socialinį darbą, ekonomiką, viešąjį administravimą, verslo vadybą. Tiesa, pripažįsta darbo biržų darbuotojai: dalis vakarykščių studentų registruojasi tik dėl šventos ramybės, o išties darbo ieškotis ketina vėliau – pailsėję ar svetur.
Kad jaunimo nedarbas didelis, darbuotojų paieškos specialistai dažnai linkę kaltinti ne ekonomikos padėtį ar darbdavių nenorą praktinės išminties mokyti nepatyrusius jaunuolius. Didelis jų kritikos akmuo skrenda ir į nemotyvuotų absolventų daržą, kurie po dviejų dienų darbo vienoje įmonėje lekia ieškoti pastogės kitur, o kaip priežastį nurodo: „Per sunku“, „Nepatiko“ ar „Aš kitaip viską įsivaizdavau“.
„Vadybininkas“ - abstrakcija
Personalo paieškos portalo „CV Online“ rinkodaros vadovė Rita Karavaitienė pasakojo, kad portalo duomenų bazėje didžiausią darbo ieškančiųjų srautą sudaro tie, kuriems 25-30 metų. Daugmaž penktadalį sudaro tie, kuriems 18-25 metai, tai yra, ką tik bendrojo lavinimo, profesinę ar aukštąją mokyklą baigusieji.
Jie yra mažiausiai paklausūs tarp darbdavių. Geidžiamiausi – 27-35 metų. Į šių greta patenka ir tie 18-25 metų žmonės, kurie pagal specialybę arba panašioje srityje dirbo dar studijuodami.
Tačiau kiti absolventai į geidžiamųjų sąrašą nepatenka.
„Jiems labai stinga motyvacijos. Jie per daug tikisi, tačiau per mažai patys gali duoti. Vyresni tiksliai žino, kokio darbo nori, geriau įsivaizduoja, kokį atlygį galėtų gauti. O jaunieji sunkiai gali apibūdinti, kokio darbo ieško. Jie būna gana sutrikę ir sako: „Bet kokio darbo“. Diplomas jiems tiesiog privalomas dokumentas pradėti ieškoti darbo“, - skirtumus vardijo R.Karavaitienė.
Dažniausiai šitaip savo paieškos tikslą apibūdina vadybininkai.
„Juk „vadybininkas“ - visiška abstrakcija. Kai specialybė nėra aiški, tai ir ieškoma bet ko. Šitaip sako ir tie, kurie studijavo ten, kur lengviau. Dažnai darbo ne pagal specialybę ieškosi baigę Lietuvos edukologijos universitetą, neretas nesieja savo ateities su pedagoginiu darbu“, - kalbėjo personalo paieškos specialistė.
Pasak R.Karavaitienės, kur kas aiškiau savo ateitį įsivaizduoja ir yra motyvuotesni medikai, taip pat biotechnologijų, nanotechnologijų specialistai.
„Apie jaunus darbuotojus iš darbdavių dažnai girdime, kad jie neturi žalio supratimo apie darbą, lengvai keičia darbus. Dvi dienas padirba, ir „man nepatinka“, „nieko nesuprantu“. O tai ir rodo motyvaciją“, - pasakojo R.Karavaitienė.
„Būtų stebuklas, jei aukštosios mokyklos pradėtų ruošti darbo rinkai tinkamus specialistus. Tai turėtų būtų jų siekinys. Tik dabar jos pradeda domėtis, kiek absolventų įsitvirtino darbo rinkoje. Situacija labai prasta.
Lietuvos aukštosios mokyklos galėtų remtis vokiečių patirtimi: ten į praktiką studentas keliauja nuo pirmojo kurso. Jei mokosi medienos apdirbimo, tai iš pradžių keliauja į dirbtuves, drauge semiasi vadybininko patirties. O pas mus kalama į galvas tik teorija, o kur papuolė mokytis, žmogus supranta tik studijas baigdamas“, - kalbėjo R.Karavaitienė.
Per metus – po kelis darbus
Personalo paieškos specialistė pasakojo, kad teko matyti labai ilgų CV, kuriuos pateikė nė 30 metų nesulaukę žmonės.
„Du mėnesiai ten, trys mėnesiai kitur, geriausiu atveju išdirbo vos septynis mėnesius. Jei darbas keičiamas kaip kojinės, darbdaviui tai signalas, kad lojalumo nesitikėk, o atsakomybės lygis abejotinas“, - aiškino „CV Online“ atstovė.
Tiesa, ji pripažino, kad jaunųjų motyvaciją slopina ir menkas atlyginimas. Nors kartais jaunuoliai be patirties reikalauja ir 3 tūkst. litų algos, R.Karavaitienei tenka susidurti su gausiu būriu tokių, kurie sutinka ir su minimaliu atlyginimu. Tačiau vis dėlto įdarbintų nepatyrusių darbuotojų atlyginimo vidurkis sukasi apie 1200-1500 litų.
R.Karavaitienei tenka išgirsti jaunus darbuotojus sakant: „Kiek moka, tiek dirbu“.
Personalo paieškos specialistė aukštus jaunuolių lūkesčius dėl atlyginimo paaiškino paprastai: ikikriziniu laikotarpiu darbdaviai graibstė visus darbuotojus, kokius tik galėdavo surasti, tuomet studentai lengvai kėlė savo kartelę - gaudavo gerus darbus, taip buvo išpūstos algos, tad tokios padėties trokšta ir šiandieniniai absolventai.
Minimali alga netinka Vilniaus miesto darbo biržos vadovas Eugenijus Valeika neslėpė, kad didžioji dalis absolventų išties neturi darbo, susijusio su įgyta specialybe, patirties. Tačiau neretas sostinėje studijuodamas papildomai užsidirbdavo dirbdamas padavėju ar pardavėju.
„Tokie jauni žmonės būna motyvuotesni ieškodami darbo, nei tie, kurie niekada nedirbo. Jie kitaip vertina situaciją, sutinka ir laikinai ką nors paprastesnio padirbėti“, - sakė E.Valeika.
Pasak jo, jaunimas nori daug – ir geros darbo vietos, ir aukšto atlygio iškart.
„Apie minimalią algą nė vienas iš jų nekalba“, - sakė E.Valeika.
Mieliau renkasi pašalpą
„Patirties trūkumas, išsilavinimo bėdos ir darbo įgūdžių stygius“, - kliūtis jaunuoliams susirasti darbą vardijo Jaunimo darbo centro Alytuje vadovė Erika Karalaitienė. Alytaus mieste jaunimo nedarbas aukščiausias – 11,8 proc.
Pasak jos, nemenkai jaunų žmonių, padirbėjusių užsienyje, sugrįžę nusivilia: per menkas atlyginimas nemotyvuoja kibti į darbą. Pasak E.Karalaitienės, Alytuje atlyginimai penktadaliu mažesni nei didžiuosiuose miestuose.
Dažną jauną žmogų nuo mažai mokamo darbo atbaido socialinė politika – geriau renkasi pašalpą.
Nuo metų pradžios Alytaus apskrityje įsiregistravo 2533 jauni bedarbiai – iki 25 metų. Daugiausiai iš jų – per tūkstantį – neturi jokios profesinės kvalifikacijos. 245 žmonės yra baigę universitetus, 286 – kolegijas, 980 – profesines mokyklas.
Iš visų jaunų bedarbių – 879 šių metų absolventai.
„Motyvuotesni tie, kurie baigę aukštąsias mokyklas. Jie mąsto plačiau. Tad ir jų noras įsitvirtinti darbo rinkoje didesnis“, - mano E.Karalaitienė.
Didžiausias jaunimo nedarbas - Alytuje
Rugsėjo 1 d. buvo registruota 24 tūkst. jaunų bedarbių iki 25 metų amžiaus (0,2 tūkst. daugiau nei prieš mėnesį) – 5,8 tūkst. mažiau nei 2012 m. rugsėjo 1 d., kai buvo registruota 29,8 tūkst. jaunų bedarbių. Tai sudaro 12,6 proc. visų bedarbių (2012 m. rugsėjo 1 d. – 14,5 proc.). Registruotas jaunimo nedarbas yra 6,5 proc. šalies 16-24 m. amžiaus gyventojų.
Vien per 2013 m. gegužės-rugpjūčio mėnesius, kai diplomus gavę jauni žmonės ieškosi darbo, darbo biržose buvo įregistruota 11,9 tūkst. absolventų (0,8 tūkst. mažiau nei atitinkamu laikotarpiu 2012 m. ir 1,3 tūkst. mažiau, nei – 2011 m.). Iš jų apie 66 proc. sudaro absolventai su aukštuoju išsilavinimu (praėjusiais metais – 63 proc.). Tarp studijas universitete baigusių ir darbo biržoje registruotų absolventų apie 12 proc. yra baigę magistrantūros studijų programą (2012 m. – 10 proc.). Daugiausiai registruota absolventų, baigusių universitetus – 39 proc. (2012 m. – 37 proc.), profesines mokyklas – 34 proc. (2012 m. – 38 proc.), likę 27 proc. – kolegijas (2012 m. – 38 proc.).
Aukščiausias jaunimo nedarbas 2013 m. rugsėjo 1 d. buvo Alytaus r. sav. (11,8 proc.), Zarasuose (10,5 proc.), Alytaus m. sav. (10,4 proc.), Kazlų Rūdos sav. (9,8 proc.), Kalvarijos sav. (9,6 proc.), Lazdijuose ir Utenoje (po 9,5 proc.), Jurbarke ir Mažeikiuose (po 9,4 proc.), Kelmėje ir Ukmergėje (po 9,2 proc.), Visagine (9,1 proc.).
Mažiausias jaunimo nedarbas fiksuotas Neringos sav. (2,6 proc.), Trakų r. sav. (3,2 proc.), Kretingoje (3,7 proc.), Palangoje (4,1 proc.), Kėdainiuose ir Varėnoje (4,2 proc.), Švenčionyse (4,3 proc.), Kauno r. sav. (4,4 proc.), Elektrėnų sav. (4,5 proc.).
Iš didžiųjų miestų daugiausia jaunų bedarbių buvo registruota Panevėžyje (7,6 proc.), toliau nedarbo mažėjimo tvarka: Šiauliuose (6,7 proc.), Kaune (5,9 proc.), Vilniuje (5,8 proc.), Klaipėdoje (5,3 proc.).
Rugsėjo 1 d. duomenimis, 44,2 proc. jaunų bedarbių neturėjo profesinės kvalifikacijos, todėl negalėjo konkuruoti darbo rinkoje (nekvalifikuotų jaunuolių dalis prieš metus – 46,7 proc.), taip pat daugiau nei pusė jaunų bedarbių buvo pirmą kartą pradedantys darbinę veiklą (51,4 proc.). Palyginti su 2012 m. rugsėjo 1 d., darbo patirties neturinčių jaunuolių sumažėjo 11 proc. punkto (buvo 62,4 proc.).
Rugsėjo 1 d. buvo registruota 5,7 tūkst. jaunų ilgalaikių bedarbių, darbo nerandančių ilgiau nei 6 mėn., 0,2 tūkst. mažiau nei prieš mėnesį ir 2,4 tūkst. mažiau nei 2012 m. rugsėjo 1 d. (buvo 8 tūkst.).
Rugsėjo 1 d. buvo registruota 8,4 tūkst. absolventų, prieš metus – 9,8 tūkst. Absolventų su aukštuoju išsilavinimu registruota daugiausiai šių specialybių: socialinis darbas (205), ekonomika (194), viešasis administravimas (184), verslo vadyba (169), teisė (156), socialinė pedagogika (133), kineziterapija (99), buhalterinė apskaita (93), anglų filologija (92). Absolventų su profesiniu išsilavinimu registruota daugiausiai šių profesijų: virėjas (166), automobilių mechanikas (134), apdailininkas (statybininkas) (126), kompiuterio ir organizacinės technikos operatorius (104), technikos priežiūros darbuotojas (94), kirpėjas (92), padavėjas ir barmenas (86).
Per 2013 m. sausio-rugpjūčio mėn. įdarbinta 23,2 tūkst. jaunų bedarbių iki 25 m. amžiaus (2012 m. atitinkamu laikotarpiu – 23,5 tūkst.). Tai sudaro 49,8 proc. įregistruotų jaunų bedarbių (praėjusiais metais sausio-rugpjūčio mėn. – 45,7 proc.).
Sausio-rugpjūčio mėn. į aktyvios darbo rinkos politikos priemones nusiųsta 9,4 tūkst. jaunų bedarbių iki 25 m. amžiaus (2012 m. sausio-rugpjūčio mėn. – 7,5 tūkst.). Tai sudaro 20,2 proc. registruotų jaunų bedarbių (praėjusių metų sausio-rugpjūčio mėn. – 14,6 proc.). Pagal priemones: 2,6 tūkst. – profesiniame mokyme, 1,7 tūkst. – darbo įgūdžių įgijimo rėmimo priemonėje, 1,7 tūkst. dirbo viešuosius darbus, 2,4 tūkst. jaunuolių įdarbinti subsidijuojant. Individualią veiklą, įsigiję verslo liudijimus, sausio-rugpjūčio mėn. pradėjo 2,7 tūkst. jaunų bedarbių (2012 m. sausio-rugpjūčio mėn. – 2,5 tūkst.).
Informacija apie absolventus, registruotus darbo biržoje 2013 m. gegužės-rugpjūčio mėn. Per 2013 m. gegužės-rugpjūčio mėn. buvo įregistruota 11,9 tūkst. absolventų (0,8 tūkst. mažiau nei atitinkamu laikotarpiu 2012 m. ir 1,3 tūkst. mažiau, nei – 2011 m.). Iš jų apie 66 proc. sudaro absolventai su aukštuoju išsilavinimu (praėjusiais metais – 63 proc.). Tarp studijas universitete baigusių ir darbo biržoje registruotų absolventų apie 12 proc. yra baigę magistrantūros studijų programą (2012 m. – 10 proc.). Daugiausiai registruota absolventų, baigusių universitetus – 39 proc. (2012 m. – 37 proc.), profesines mokyklas – 34 proc. (2012 m. – 38 proc.), likę 27 proc. – kolegijas (2012 m. – 38 proc.).
Daugiausiai registruota šių specialybių ir profesijų absolventų (skliausteliuose nurodytas skaičius atitinkamu laikotarpiu praėjusiais metais):
su aukštuoju išsilavinimu: verslo vadyba – 248 (328), ekonomika – 247 (214), socialinis darbas – 234 (118), viešasis administravimas – 233 (177), teisė – 192 (297), buhalterinė apskaita – 155 (222), kineziterapija – 155 (148), statybos inžinerija – 138 (147), socialinė pedagogika – 135 (109), anglų filologija – 119 (97), finansai – 114 (103), verslo administravimas – 108 (168).
su profesiniu išsilavinimu: virėjas – 311 (365), apdailininkas (statybininkas) – 271 (407), automobilių mechanikas – 239 (166), kirpėjas – 182 (194), technikos priežiūros verslo darbuotojas – 161 (216), automobilių remontininkas – 154 (316), kompiuterio ir organizacinės technikos operatorius – 144 (151), padavėjas ir barmenas – 143 (186), apskaitininkas ir kasininkas – 118 (139), prekybos įmonių vadybininko padėjėjas – 110 (155), stalius – 88 (132).
10 universitetų ir 10 kolegijų, kurių absolventų registruota daugiausiai
Vilniaus universitetas 728 (667)
Kauno kolegija 538 (591)
Kauno technologijos universitetas 614 (658)
Vilniaus kolegija 358 (447)
Vytauto Didžiojo universitetas 540 (456)
Klaipėdos valstybinė kolegija 285 (274)
Šiaulių universitetas 472 (516)
Šiaulių valstybinė kolegija 223 (247)
Vilniaus Gedimino technikos univers. 463 (541)
Utenos kolegija 196 (201)
Mykolo Romerio universitetas 371 (353)
Panevėžio kolegija 182 (183)
Lietuvos edukologijos universitetas 367 (424)
Vilniaus technologijų ir dizaino kolegija 163 (167)
Klaipėdos universitetas 351 (348)
Žemaitijos kolegija 121 (116)
Aleksandro Stulginskio universitetas 238 (319)
Kauno miškų ir aplinkos inžinerijos kolegija 111 (77)
Lietuvos sveikatos mokslų universitetas. 172 (143)
Marijampolės kolegija 109 (108)
Iki rugsėjo pradžios įdarbintas kas ketvirtas-penktas absolventas (apie 2,7 tūkst.). Daugiausiai absolventų įdarbinta didmeninėje ir mažmeninėje prekyboje, apdirbamojoje gamyboje, statyboje. Absolventai su aukštuoju išsilavinimu dažniausiai įdarbinti administratoriais, pardavimo vadybininkais, buhalteriais, inžinieriais. Absolventai su profesiniu išsilavinimu dažniausiai įdarbinti virėjais, apdailininkais, pardavėjais kasininkais, automobilių šaltkalviais ir automobilių remontininkais.
