Pelės ir žiurkės turi pavydėtiną apetitą ir gali nesustodamos, per daug nesirinkdamos viską paeiliui graužti, savo kelyje palikdamos tik juodas išmatų krūveles bei šlapimo dėmes.
Šių graužikų armijos gali sugraužti baldus, drabužius, avalynę, apgadinti vamzdynus, vandens filtravimo sistemas, įvairių prietaisų laidus, izoliacines medžiagas. O žiurkės, pavyzdžiui, sugeba perkrimsti net betoną.
Pas vieną kaimo gyventoją pelės buvo įsikūrusios bičių aviliuose, kitas kelias savaites pelę vežiojosi savo automobilyje, kol ji apgraužė jo kelioninį puodelį. Vienuose namuose šie graužikai tuštindavo virtuvės spintelėse laikomų maisto produktų atsargas, kituose, radę plyšį, apsilankydavo šaldytuvuose.
Atrodo, graužikai gali įsibrauti visur.
Kaip atsikratyti graužikų?
Žmonės juos nuodija, gaudo, baido – patarimų ir priemonių, kaip tai daryti, yra daug ir įvairių. Šiuo metu parduotuvėse galima įsigyti įvairių kovos su graužikais priemonių: lipniųjų lentelių, klijų, pastos, grūdų ar granulių masalo, vyliaus, vaško blokelių vandens žiurkėms, įvairių rūšių spąstų: plastikinių, medinių, metalinių.
Populiariausia priemonė yra spąstai. Tačiau su jais sugausite tik vieną graužiką.
O pats humaniškiausias būdas išprašyti šiuos kenkėjus lauk – įsigyti jiems baidyti skirtus ultragarsinius generatorius.
Vadina naminėmis pelėmis
„Kol kas didelio graužikų antplūdžio nėra, tačiau jie jau suaktyvėjo.
Būstus, rūsius ar palėpes pelės ir žiurkės ims atakuoti, kai termometrai ims rodyti nulinę ar minusinę temperatūrą.
Prieglobstį susiradę graužikai paprastai ten stengiasi išbūti šaltuoju metų laiku, tačiau dažnai užsibūna ir ilgiau – jei jiems patinka sąlygos, pradeda net ir veistis”, – sakė vienos kenkėjų kontrolės paslaugų teikimo bendrovės atstovas.
Pasak jo, Lietuvoje veisiasi aštuonios pelių, septynios pelėnų ir dvi žiurkių rūšys.
Visos pelės yra laukinės, naminių, kurios nuolat gyventų kur nors namuose, retai pasitaiko.
Tik vieną pelių rūšį, kuri nuo seno labiau linkusi gyventi arti žmogaus ir labiausiai yra paplitusi, patys žmonės ėmė vadinti naminėmis pelėmis, kitų rūšių pelės paprastai mėgsta įsikurti aruoduose, sandėliuose.
Pelėnai gyvena tik natūralioje gamtoje, jų skiriamasis bruožas – labai trumpa uodega ir trumpos ausytės.
Žiurkės būna juodosios ir pilkosios. Juodoji šiuo metu itin reta, daugiausia yra pilkųjų Apie 15 gramų sverianti vadinamoji naminė pelė lizdus suka pastatuose bei urvuose, įsikuria netoli maisto šaltinio, paprastai 3–10 metrų atstumu.
Jos gerai laipioja, į tolį nušoka apie 30 centimetrų, slepiasi pastogėse, virš lubų, uždarose erdvėse, sandėliuose. Maitinasi 15–20 kartų per dieną, mėgsta kaupti maisto atsargas. Keletą dienų gali ištverti be geriamojo vandens. Yra labai vislios, daugintis pradeda būdamos dviejų mėnesių ir kas 40–50 dienų atsiveda 4–7 palikuonis.
Žiurkės nėra labai judrios, sunkiai laipioja vijokliais, šakomis ar medžiais, tačiau puikiai rausiasi, plaukia.
Ir pelės, ir žiurkės yra viską ėdančios ir kai kada gali tapti tikromis plėšrūnėmis.
Kovoti su žiurkėmis sunkiau nei su pelėmis, nes žiurkės labai atsargios ir gudrios.
Dauguma žiurkių net neragauja į joms nepažįstamo ar įtartino kvapo maisto, nesilanko naujose vietose pirma ten iš anksto kruopščiai neapsižvalgiusios.
Svarbu namų sandarumas
Jei pastebėjote savo aplinkoje šmirinėjančią vieną kitą pelytę, įsigykite katiną arba spąstus. Jei pelių daug, liaudiškomis priemonėmis jų neišnaikinsi.
Mat jos labai spėriai dauginasi, o primityviais būdais galima sunaikinti tik po 1 ar 2 peles per dieną.
Apsisaugoti nuo graužikų galima 2 būdais: sukuriant jiems netinkamas gyvenimo sąlygas ir naikinant jų populiaciją.
Graužikų antplūdį lemia aplinka – jeigu patalpų sienos ir grindys, rūsių langai sandarūs, nėra atliekų, tikėtina, kad pelės ir žiurkės neužplūs.
Šie gyvūnai mėgsta veistis ten, kur yra kaupiami nereikalingi daiktai, laikomos maisto ar buities atliekos, vyrauja netvarka ir nešvara.
Šių graužikų populiacijai įtakos turi ir aplinkos temperatūra. Jeigu įsivyrauja dideli šalčiai, jiems ištverti darosi sunkiau, dalis jų žūsta. Tačiau esant pliusinei temperatūrai, net ir šaltuoju metų laiku, pelės ir žiurkės puikiai veisiasi.
Pasak specialistų, daugiabučių gyventojams graužikus reikėtų naikinti bendromis pastangomis, o ne pavieniui, antraip nepavyks jų visų išnaikinti.
Platina daugybę ligų
Pasaulyje užregistruotos 35 ligos, kurias platina pelės ir žiurkės. Šios ligos žmogui gali būti tiesiogiai perduodamos liečiant graužikus, kontaktuojant su jų seilėmis, šlapimu, išmatomis, įkandus ar įdrėskus graužikams (jersiniozė, leptospirozė, pseudotuberkuliozė, hantavirusų sukeliamos infekcijos, hemoraginė karštinė su inkstų sindromu ir kt.).
Netiesiogiai graužikų platinamos ligos gali būti perduodamos per erkes, blusas, uodus ir kitus nariuotakojus, kurie maitinasi infekuotų graužikų krauju ar jų išskyromis (erkinis encefalitas, Laimo liga, riketsiozė, babeziozė, erlichiozė, leišmaniozė, dėmėtoji šiltinė, himenolepidozė ir kt.).
Lietuvoje graužikų tiesiogiai platinamų ligų grupėje daugiausia registruojama jersiniozės atvejų. Jersinioze užsikrečiama suvalgius žalių, netinkamai vartoti paruoštų daržovių (morkų, bulvių, kopūstų ir kt.), kurias jersinijomis užkrėtė pelės ar žiurkės. Tai užkrečiamoji liga, kuri pasireiškia galvos, raumenų, sąnarių skausmais, atsirandančiu silpnumu, iki 38–39 laipsnių pakylančia temperatūra, pykinimu, vėmimu, galimu gausiu viduriavimu, kartais su kraujo priemaiša, dešinės pilvo pusės skausmais, neretai – simetriniu liemens ir galūnių bėrimu.
Nustatyta, kad jersiniozės bakterijos sugeba daugintis net šaldytuve laikomuose maisto produktuose.
Paslauga – nepigi
Specialistai graužikus privačiuose būstuose naikina naudodami įvairias prevencines priemones, stipriau veikiančius nuodus ar spąstus, kurie parduotuvėse neparduodami.
Graužikus siūloma gaudyti elektroniniais spąstais „Radar”. Jie primena neilgą tunelį, į kuri gali patekti pelė ar žiurkė. Tunelyje įtaisyti ultravioletiniai spinduliai seka judantį objektą ir kai tik gyvūno uodega peršliaužia įėjimą, spąstai užsidaro. Graužikas netrukus juose paprasčiausiai uždūsta pritrūkęs deguonies.
Graužikų naikinimo paslaugos gyventojams kainuoja 150–300 litų.
