Nauja erdvė renginiams
Nors šią žiemą atidarytas hipodromas dar neturi valdytojo, tiek žirgų sporto gerbėjai, tiek lazdijiečiai jau spėjo įvertinti naujos renginių erdvės privalumus.
Pirmoji šventė čia įvyko š. m. vasario 16-ąją – iškilmingas hipodromo atidarymas bei tradicinės Respublikinės ristūnų žirgų lenktynės „Lazdijai 2013“. Jos metu lazdijiečiai galėjo įsitikinti hipodromo atnaujinimo nauda: šalia sporto bazės šurmuliavusios tradicinės mugės prekeiviai tikino, jog tokios dalyvių gausos nesitikėję, kai kuriems jų net pritrūko prekių.
„Atnaujintas hipodromas tapo nauja erdve renginiams. Rugsėjo 21 d. čia vyks kita tradicinė šventė „Lazdijų ruduo“, anksčiau rengta Lazdijų centrinėje aikštėje. Jos metu šurmuliuos mugė, bus surengtos žirgų bei šunų lenktynės, kiti renginiai. Naujasis hipodromas – dovana ne tik žirgų sporto gerbėjams, bet ir visiems Lazdijų rajono gyventojams, nes jis yra ir bus naudojamas ne tik sportui, bet ir kultūros, kito pobūdžio renginiams“, - teigia Lazdijų rajono savivaldybės administracijos Ekonomikos skyriaus vedėja Jolita Galvanauskienė.
Neatitiko reikalavimų
„Ristūnų lenktynes rengėme net neturėdami atnaujinto hipodromo. Senoji, dar sovietmečiu pradėta statyti žirgų sporto bazė taip ir nebuvo baigta. Nepaisant to, ja naudojosi net 62 proc. mūsų šalies žirgų augintojų. Manome, šis skaičius dar labiau išaugs, o tai išeis į naudą ne tik sportininkams, bet ir rajono žmonėms, kurie teiks paslaugas atvykusiems sporto turistams“, - sako Lazdijų rajono savivaldybės administracijos Investicijų skyriaus vedėjas Vidmantas Pilvinis.
Lazdijai – senas žirgininkystės tradicijas turintis regionas, kuriame žirgų lenktynės buvo pradėtos organizuoti 1960 m. tuomet čia veikusiame kolūkyje. Iki hipodromo rekonstrukcijos bėgimo taku naudojosi daugiau nei 700 turistų per metus, tačiau jie buvo nepatenkinti teikiamomis paslaugomis. Dar prieš 1990 m. pradėtas statyti hipodromas taip ir nebuvo baigtas, neatitiko tarptautinių žirginio sporto reikalavimų.
Pavyzdžiui, žirgų bėgimo tako ilgis siekė 1200 m, nors pagal tarptautinius reikalavimus jis turi būti 1400 m. Be to, jis buvo prastos būklės, nebuvo sukurta ir kita hipodromo veiklai būtina infrastruktūra: nebuvo žiūrovų tribūnų, teisėjų bokštelio, žirgų laikymo vietų, privažiavimo kelių ir parkavimo vietų, neaptvertas žirgų bėgimo takas, todėl neužtikrintas žiūrovų ir žirgų saugumas.
„Hipodromą buvo būtina remontuoti. Dėl prastos hipodromo būklės, tik porą kartų per metus vykdavo vietinės reikšmės žirgų sporto renginiai“, - pasakoja V.Pilvinis.
Patogiau žiūrovams ir žirgams
Siekiant išspręsti šias problemas, Lazdijų rajono savivaldybės administracija inicijavo projektą „Lazdijų hipodromo modernizavimas ir pritaikymas kompleksiniam turizmo paslaugų teikimui“, kurio metu hipodromas buvo suremontuotas, pagerinta jo infrastruktūra.
Investavus daugiau kaip 4 mln. litų, atsinaujinęs Lazdijų hipodromas dabar atitinka visus techninius reikalavimus, keliamus tarptautinėms ristūnų žirgų lenktynėms organizuoti.
Čia naujai įrengta 500 vietų žiūrovų tribūna, skirta patogiam vykstančių renginių stebėjimui, stoginė žirgams, pagalbinės patalpos, atnaujinti žirgų bėgimo (trasos ilgis 1400 m) ir pėsčiųjų takai, teisėjų bokštelis, vandentiekio ir nuotekų, lietaus kanalizacijos tinklai, sutvarkyta pagrindinė lankytojų bei automobilių stovėjimo aikštelė, aptverta 13,4 ha bendra hipodromo teritorija.
Vienas inovatyviausių įgyvendintų sprendimų modernizuojant hipodromo kompleksą - įrengtas modernus geoterminis šildymas, kurio pagalba bus galima nebrangiai apšildyti patalpas panaudojant žemės gelmių šilumą.
Nors hipodromą jau naudoja žirginio sporto entuziastai, tačiau visu pajėgumu kompleksas dirbti dar nepradėjo. Kol kas dar tik ruošiamasi skelbti hipodromo valdytojo konkursą. Tikimasi, kad prasidėjus aktyviai veiklai Lazdijų hipodromas per 3 metus pritrauks 20 tūkst. Turistų.
ES lėšos augina turizmą
„2007–2013 metų ES struktūrinė parama sudarė sąlygas kurti patrauklią turizmo infrastruktūrą, didinti turizmo paslaugų įvairovę, gerinti kokybę. Rekonstruoti senieji objektai susigrąžino turistų dėmesį, o sukurti nauji atvėrė didesnes turizmo galimybes“, – sako Ūkio ministerijos Investicijų ir eksporto departamento Turizmo politikos skyriaus vedėja Laura Paulauskienė.
Investicijos į turizmo sritį labai svarbios – tai viena labiausiai augančių šalies ūkio sričių. Be abejonės, prie to prisidėjo ir įgyvendinti projektai, kurių metu pritaikyta turizmui daug traukos objektų. Kad tampame vis patrauklesne šalimi turizmui rodo ir ekonomikos statistika: 2010–2012 m. laikotarpiu pajamos iš atvykstamojo ir vietinio turizmo padidėjo 31 proc. – nuo 3,9 mlrd. Lt iki 5,2 mlrd. Lt
L.Paulauskienė teigia, kad projektų nauda daug didesnė, nei papildomų pramogų turistams sukūrimas. Tikslingai investuotos ES struktūrinių fondų lėšos leidžia plėtotis vietiniam verslui, o sutvarkytais parkais, alėjomis, dviračių takais, paplūdimiais naudojasi ir vietiniai gyventojai.
