„Neskirstau savo klientų pagal lytį, tačiau esu išmokęs vieną pamoką: beveik visi lietuviai vyrai yra statybininkai. Nesvarbu, gydytojai jie ar advokatai – visi labai nori statyti“, - juokiasi architektas.
Egzaminavo architektą
Žinanti ko nori, reikli ir neketinanti švaistytis pinigais. Tokį įspūdį L.Žakevičiui paliko užsakovė, kai nusprendė su ja susitikti pirmam pokalbiui. Tai buvo gera pradžia. Tiesa, Laurynas jautė, kad per kelis kitus susitikimus buvo egzaminuojamas ir tyrinėjamas. Bet kai bendravimo ledai ištirpo, darbai pajudėjo.
Architektūrinį namo sprendimą padiktavo sklypo reljefas. Laurynas gerokai palaužė galvą, kol sumąstė, kaip namą patupdyti ant šlaito. „ Su gyvenamaisiais kambariais keliamės į viršų, o garažas su pagalbinėmis patalpomis lieka apačioje“, - pasiūlė užsakovei.
Namas tarsi apžergė 15 arų plotą, viena savo siena atitverdamas jį nuo gatvės.
„Turėjau pasistengti, kad su visomis statybomis bei įrengimu sutilptumėme į poros milijonų litų biudžetą, - dabar šypsosi L.Žakevičius, o šeimininkė pritariamai linksi.- Tai jau tikrai nesunkiai būtume tris išleidę“.
Du milijonai tai: pilnai įrengtas 268 kvadratinių metrų namas su garažu dviems automobiliams, saulės baterijos bei kolektoriai, erdvi terasa, tvora.
Išpildė pagrindinius norus
Trejus metus kol vyko namo statybos ir įrengimas, architektas su užsakove bendravo kone kasdien. „Kad ir kaip būčiau norėjusi viską spręsti pati, fiziškai tas būtų neįmanoma. O be to, Laurynas suprato, kad man patinka ir kas ne, tad juo pasitikėjau“, - prisiminė vilnietė.
Šiandien ji dėkinga jam ne tik už tai, kad išpildė daugumą norų, bet ir už tai, kad įkalbėjo atsisakyti kai kurių užgaidų.
„Su dukra esame išlepintos – gyvenome kone 400 kvadratinių metrų name su baseinu Ispanijoje, kol vyko šio namo statybos, nuomojomės namą Vilniuje. Žodžiu, gyvenome patogiai ir aš žinojau, ko noriu“, - sakė namo šeimininkė.
Pirmiausia ji pageidavo modernaus namo. Su dviem miegamais, svečių ir darbo kambariais, estetiška virtuve ir erdvia poilsio zona, turkiškos pirties, tik jokiu būdu nenugrūstos į rūsį. Architektas pasiūlė ją įrengti šalia terasos.
Dažnai svečius priimančios moters namai tarsi prašėsi būti padalijami į dvi zonas - pramogų ir privačią. Šiai ribai puikiai tiko ilgas, siauras ir kampu užsisukantis koridorius.
Prie kiekvieno kambario atskiri WC kambariai bei patogi ponios drabužinė – L.Žakevičiui buvo savaime suprantami dalykai.
Leido kurti dukrai
„Akmuo ir medis, - nieko nauja, tačiau visada gerai – apie pagrindines medžiagas naudotas tiek namo išorėje, tiek viduje sakė Laurynas.
Jis neslepia, kad yra sukūręs interjerų, kuriais negalėtų pasidžiaugti, o štai šiuo darbu jis patenkintas. Ir kai kolegos jam priekaištauja, jog interjere pilka spalva galbūt yra per tamsi, jis atkerta, kad tai solidi spalva, kai klientai jam meta: “Balta – tai ligoninė“, jis nesutrinka: „Balta - tai primiausia šviesa“.
Skalūnu išlijuota didžiulės svetainės siena nebeatrodė šalta ir sunki, kai prie jos prilipo blizgaus balto paviršiaus baldai, o tamsiai pilkas blizgias virtuvės spinteles sušildė siauri faneros tašeliai. Beje, tokiais tašeliais apklijuotas ir didžiulis kubas virš virtuvės darbo bei pietų stalų.
Kokia to didelio daikto funkcija?
„Grožis“, - juokiasi architektas su šeimininke. Jame yra angos, per kurias dieną prasiskverbia saulės šviesa, o vakarais šviečia jose įmontuoti šviestuvai. „Kiek brangokas gavosi šis didelis daiktais“, - sako architektas, bet ponia nukerta: „Tikrai vertėjo“. Turi jis ir funkciją – virtuvę atskiria nuo svetainės.
Šioje namo pusėje yra penki šviesos šaltiniai, kurių kiekvienas tinka skirtingai nuotaikai ir skirtingam paros laikui.
Vientisą pilką modernaus būsto nuotaiką praskaidrina ryškus paauglės dukters kambarys. Keturiolikmetė pati projektavo sau baldus, rinkosi spalvas bei dėliojo vonios kambario plytelių mozaiką. Kiek tėvų tai patikėtų savo vaikams?
„Superinė mama“, - pritarė Laurynui talkinusi architektė Evelina Gumuliauskaitė.
