Parengti įmonės steigimo dokumentus ir įregistruoti naujai steigimą įmonę paprasta. Tačiau sėkmingai kurti, auginti ir plėtoti verslą jau žymiai sunkesnė užduotis. JAV Smulkiojo verslo asociacijos (SBA) duomenimis, per pirmuosius dvejus metus žlunga trečdalis įmonių, o po 5-erių jų lieka tik pusė. 15-a ir daugiau metų išsilaiko ketvirtadalis įmonių. Yra daugybė įmonių žlugimo priežasčių, tačiau viena jų užkoduota jau steigiant įmonę, apie kurią steigėjai labai dažnai tiesiog pamiršta pagalvoti – tai galimi akcininkų ginčai, nulemti netinkamos įmonės akcininkų struktūros.
Nemažą dalį perspektyvių ir pelningai veikiančių įmonių sužlugdo ne kas kita, o tarp akcininkų kilę nesutarimai. Ilgai neišsprendžiamas akcininkų ginčas dažnai tiesiogiai veda įmonę į žlugimą – visos akcininkų jėgos nukreipiamos ginčui palaikyti, o ne verslo veiklai vystyti. Kilęs akcininkų ginčas paprastai paralyžiuoja bendrovės valdymo organų darbą, o iškilęs į viešumą kenkia bendrovės reputacijai, smukdo klientų pasitikėjimą, kelia nesaugumo jausmą įmonės darbuotojams.
Iš pažiūros galima išvardinti daugybę akcininkų ginčų priežasčių: skirtingas bendrovės strategijos suvokimas, nesutarimai dėl dividendų mokėjimo tvarkos ir dydžio (pelną reinvestuoti ar pasidalinti?), atlyginimai akcininkams, kurie dirba bendrovėje ir pagal darbo sutartį, neproporcingai pasiskirstę akcininkų laiko ir/ar piniginiai įnašai į bendrovę, interesų konfliktai, akcininko, kuris yra ir valdymo organo narys, neteisėti veiksmai, nukreipti prie kitą akcininką, mažumos akcininkų interesų nesutapimas su didžiaisiais akcininkais, asmeniniai nesutarimai ir t.t.
Tačiau 99 proc. procentus visų ginčų nulemia viena ir ta pati priežastis – nesutarimai dėl įmonės pelno dalybų. Neatsitiktinai akcininkų ginčai įmonės veiklos pradžioje yra gana reti (paprastai dar nėra ką dalinti) ir paprastai kyla gerokai išaugus įmonės apyvartai ir jos pelnui.
Smulkiajam verslui gana įprasta situacija, kuomet du verslo partneriai, neretai siejami ir draugystės ar giminystės ryšių, pasiskirsto akcijas lygiomis dalimis, t. y. po 50 procentų kiekvienam. Tačiau, kaip rodo praktika, tokia akcininkų struktūra gali būti pražūtinga. Jei įmonės akcijos padalintos dviem akcininkams lygiomis dalimis, kilus akcininkų ginčui ir jų nuomonėms išsiskyrus, sprendimų priėmimas dažniausiai tampa neįmanomas, nes vienas akcininkas balsuoja už tam tikrą sprendimą, o kitas akcininkas balsuoja prieš, todėl sprendimas laikomas nepriimtu (sprendimui priimti reikia bent vieno balso persvaros).
Susiklosčius tokiai pato situacijai įmonės valdyme ir akcininkų konfliktui įsisiūbavus, kuomet taikiai susitarti nepavyksta, lieka tik teisminis akcininkų konflikto sprendimo būdas, kuris dažniausiai yra ilgas, brangus ir gali pakenkti įmonės verslo reputacijai.
Gana dažnai pasitaiko ir situacijų, kuomet vienas iš akcininkų, kuris yra ir bendrovės direktorius, sąmoningai slepia informaciją apie bendrovę ir tai apsunkina galimybes kitam akcininkui efektyviai ginti savo teises. Šiuo atveju problema ta, kad pagal galiojančius įstatymas teisę susipažinti su visais bendrovės dokumentais turi tik akcininkai, turintys daugiau nei pusę visų akcijų. Taigi, tiek 1 akciją turintis akcininkas, tiek ir lygiai pusę bendrovės akcijų turintis akcininkas teisine prasme turi vienodas teises į informaciją, kurios yra labai ribotis apimties – galima susipažinti tik su labai ribotu dokumentų sąrašu, kuris daugeliu atvejų ir taip prieinamas viešai.
Neturėdamas galimybės savo balsais pakeisti bendrovės vadovo, taip pat negaudamas informacijos apie bendrovę, bendrovės akcininkas dažnai atsiduria nepavydėtinoje padėtyje. Akcininkų ginčuose laimėtojų nebūna – nepaisant to, ar akcininkų ginčas baigiamas teismo sprendimu, ar taikos sutartimi, po kilusio ginčo verslininkų keliai paprastai išsiskiria ir kuriami nauji verslai, o įmonė dažnai pasmerkiama žlugti (jeigu ji nebankrutuoja dar akcininkų ginčo metu).
Kaip užkirsti kelią akcininkų ginčams? Paradoksalu, tačiau akcininkų ginčų prevencinės priemonės gali būti labai paprastos, jei tik jų imamasi laiku, dar iki ginčų kilimo. Efektyvus sprendimas akcininkų ginčų prevencijai – tinkamai parengta įmonės akcininkų sutartis.
Vaizdžiai tariant, akcininkų sutartį galima prilyginti vedybų sutarčiai – kaip kuriant santuoką patartina sudaryti vedybų sutartį, taip kuriant verslą rekomenduotina iš karto galvoti apie akcininkų sutarties sudarymą. Kaip ir vedybų sutarties gresiant skyrybų procesui, taip ir akcininkų sutarties greičiausiai nepavyks pasirašyti jau prasidėjus akcininkų nesutarimams, todėl apie ją derėtų pagalvoti dar įmonės steigimo etape arba, blogiausiu atveju, išryškėjus bet kokioms prielaidoms kilti akcininkų tarpusavio nesutarimams. Gerai parengta ir išsami akcininkų sutartis gali iki minimumo sumažinti galimybę akcininkų ginčams ateityje kilti ir tokiu būdu apsaugoti įmonę nuo galimo žlugimo.
Daugeliu atveju steigdami įmonę akcininkai – verslo partneriai – žodžiu susitaria dėl „įnašų“ į bendrovę – investuojamų sumų, skiriamo verslo vystymui akcininko laiko ir pan. Paprastai aptariamas ir būsimo pelno pasiskirstymas, dividendų mokėjimo tvarka. Tačiau išaugus įmonės pelnui vienam ar keliems akcininkams laikytis tokių išankstinių susitarimų gali tapti nebenaudinga, o pamiršus tokius susitarimus išdėstyti popieriuje, jie tampa nieko verti. Rašytinė akcininkų sutartis netgi akcininkų ginčo metu gali padėti veiksmingai ginti akcininkų ir pačios bendrovės interesus, nes įstatymu ne viskas reglamentuota, o teismų praktika šioje srityje labai menka.
Akcininkų sutartyje akcininkams siūloma susitarti dėl tokių svarbių aspektų, kaip įmonės finansavimo klausimai, dividendų, vadovo atlyginimo ir darbo užmokesčių dydžiai ir nustatymo tvarka, akcininkų atsakomybė už skirtingas verslo sritis, bendrovės pagrindiniai veiklos tikslai ir jų siekimo strategija, aptariami bendrovės valdymo organų įgaliojimai konkretiems veiksmams.
Svarbu akcininkų sutartyje tinkamai reglamentuoti ir galimas problemines situacijas: pavyzdžiui, kokie sprendimai ir kokia tvarka bus priimami, jei bendrovei bus reikalinga gauti papildomą finansavimą, sudaryti didelės vertės sutartis, įdarbinti didelį skaičių gerai apmokamų naujų darbuotojų.
Akcininkų sutartyje galima aptarti, kokie akcininkų sutikimai ar leidimai reikalingi prieš įmonei imantis minėtų didelės vertės įsipareigojimų. Taip pat akcininkų sutartyje galima aptarti pasekmes, jei vienas iš akcininkų atsisako investuoti į įmonę, bei nustatyti bendrovės pelno pasidalinimo tvarką pagal akcininkų daromų investicijų (piniginių, laiko, pastangų ar žinių) dydį.
Galiausiai, akcininkų sutartyje būtina aptarti ir akcininko pasitraukimo iš bendrovės atvejus – už kokią kainą bus išperkamos pasitraukiančio partnerio akcijos, kas tą kainą nustatys ir pan. Akcininkų sutartyje galima numatyti ir gerokai platesnes akcininkų, ypač mažesniųjų, teises į informaciją apie bendrovės veiklą, kadangi įstatyminis reglamentavimas šioje srityje smulkiesiems akcininkams yra nepalankus.
Ką daryti, jei akcininkų ginčas jau bręsta, o įmonėje nėra sudarytos akcininkų sutarties? Šiuo atveju labai svarbu nedelsti ir kreiptis patarimo į specialistą dar iki akcininkų ginčo įsiliepsnojimo, kadangi šiuose ginčuose pradinis jų etapas yra labai svarbus ir dažnai nulemia ginčo baigtį. Operatyvūs teisiniai sprendimai gali padėti užgesinti akcininkų ginčą dar prieš jam įsiliepsnojant ir išvengti didesnės žalos įmonės verslui.
