Naujasis vadovas tikina, kad šiame sektoriuje stinga profesionalų, todėl jų dairosi tarp užsienio lietuvių, rašo „Lietuvos rytas“. Ir neslepia, kad laukiančios permainos sukėlė nepasitenkinimo bangą tarp oro uostų senbuvių.
- TVOU pastaruosius metus vienas iš spėriausiai augančių Europoje. Ar pavyks išlaikyti tempą ir šiemet?
- Per aštuonis šių metų mėnesius keleivių pervežta 20 proc. daugiau nei praėjusiais metais tuo pačiu laikotarpiu. O rugpjūtis išvis buvo rekordinis.
Tiek oro bendrovės pradėjo skraidinti naujomis kryptimis, tiek didesniais lėktuvais - tarkim, taip elgiasi tradicinės oro bendrovės „Lufthansa“, SAS ar neseniai pradėję į Vilnių skraidyti „Turkish Airlines“. Turkų lėktuvai skraido užpildyti 90 proc.
Ar taip išliks ir 2014-aisiais? Tikimės, kad taip. Esminių pokyčių žiemos tvarkaraštyje, kad būtų mažinamas krypčių skaičius, nematyti.
- Jau apšilote kojas naujame poste? Oro uoste jau nebepaklystumėte?
- Manau, galėčiau jame vaikščioti užrištomis akimis. Galima sakyti, kad jau suprantu, kas vyksta ir kaip tai realiai atrodo.
Vilniaus oro uostas yra kitoks nei Vakarų pasaulyje veikiantys oro uostai. Mūsiškis turi visokio paveldo dar nuo sovietinių laikų.
Šiltnamiai čia nebestovi, bet apstu įvairų statinių, kurie nenaudojami jau nežinia kiek laiko, kurių niekas nei atnaujino, nei nugriovė. Čia pilna išsipirktų sklypų, interesų - marios, nesuprasi, kada, kas ir kuo pasidalijo.
Oro uostą juosia tvora, primenanti Berlyno sieną. Jos ilgis - 9,5 kilometro. Kitais metais ji bus pakeista, nes ne tik kelia gėdą, bet ir neatitinka saugos reikalavimų.
- Jums nurodyta vadovauti ne tik Vilniaus oro uostui, bet ir naujam trijų šalies oro uostų dariniui. Ši našta pakeliama?
- Man skirta tik koordinuoti oro uostų sujungimą. Klausimas, kaip seksis su tuo susidoroti. Juolab Seimas dar nepriėmęs sprendimo dėl sujungimo.
Pirmą kartą trijų oro uostų darbuotojai susėdo pasikalbėti vos prieš dvi savaites. Iki šiol jie nesišnekėjo, net nemokėjo to daryti. Anksčiau veikė „savo daržo“ efektas.
Dabar nuolat važinėjame po oro uostus ir tyrinėjame padėtį, aiškinamės, kokius darbus reikia nuveikti, bandome suprasti, ką mano darbuotojai. Jiems keliame labai aiškius profesionalumo, požiūrio į darbą reikalavimus.
- Kas šiuos reikalavimus suformulavo?
- Tai mano ir žmonių, su kuriais dirbu, iniciatyva. Darbuotojams sakome, kad nebepakanka įsivaizduoti, kad esi valstybinės įmonės darbuotojas, kuris į darbą atėjo 7 valandą ryto, o išėjo 4 valandą dienos.
Pradedame kelti jiems darbo kokybės reikalavimus. Ir tai sukelia didelį bruzdėjimą. Kas to nenori, tam priešinasi.
Jei neturėsi sąjungininkų, o turi 80 procentų personalo, kurie nusiteikę prieš, oro uostų jungimas bus tik formalus.
- Pasipriešinimo sulaukiate iš Kauno ir Palangos oro uostų?
- Iš visų. Kauno oro uostas labiausiai nori jungtis. Jo infrastruktūra panaši į Vilniaus, tačiau neišnaudojama šimtu procentų.
Du oro uostai vienas šalia kito, kaip kad Vilniaus ir Kauno, neturi ekonominės prasmės, mat pritraukia to paties segmento keleivius.
- Ar išmintinga būtų vieną iš jų uždaryti?
- Jei tai būtų privatus verslas, tektų svarstyti, ar naudoti abu oro uostus. Greičiausiai vienas būtų uždarytas.
Kaune reikšmingai senka keleivių srautas. Dėl to mažėja terminalo patalpų nuomininkų pajamos. Anksčiau jie veikė pelningai, kol nebuvo priimtas sprendimas leisti į Vilnių skraidyti žemų sąnaudų bendrovėms.
Tai, kad Kaunas iš esmės yra vien „Ryanair“ oro uostas, yra grėsminga, nes muzika viena, užsakovas - taip pat vienas. Nuolatinėms deryboms su šia viena oro bendrove mes kiekvieną savaitę skiriame šešias valandas.
Airiai yra atvirai pasakę, kad valstybė padarė klaidą leisdama jiems skraidyti į Vilnių“. Jie nebekalba atskirai apie Vilniaus ar Kauno oro uostą, o šneka apie skrydžius bendrai iš Lietuvos ir sako, kad jiems reikia tokių pat įkainių tiek Kaune, tiek Viln iuje, antraip nutrauks skrydžius iš Kauno. Tai Kaunui reikštų bankrotą. Kadangi jie tą žino, tai ir piktnaudžiauja.
Per derybas paprastai susitariama ir paskui vykdoma, dėl ko susitarta. O šiuo atveju yra kitaip: šiandien susitarėme, ryt persiderėsime.
- Ar esate pasirengę Vilniuje „Ryanair“ taikyti tokias pačias sąlygas kaip Kaune?
- Vilniuje niekada nebus tokių pačių sąlygų, nes sostinėje infrastruktūra yra brangesnė.
- Ar tai argumentas „Ryanair“?
- Jie sako: „Mes smarkiai dominuojame jūsų rinkoje, todėl jūs turite taikytis prie mūsų“. Tai atviras spaudimas - tiek politine prasme, tiek komercine.
- „Wizz Air“ yra ne kartą deklaravęs, kad į Kauną neitų. Vadinasi, vizija, kad žemų sąnaudų bendrovės skraido tik iš Kauno, nėra reali?
- Mūsų vizija gali būti vienokia, o oro bendrovės turi savas. „Wizz Air“ žemesnės kainos Kaune nemotyvuoja. Priversti skraidyti iš Kauno mes jų negalime. Be to, tiek „Wizz Air“, tiek „Ryanair“ turi sutartis Vilniaus oro uoste, kurios dar galios trejus me tus. Jų negalima nei pakeisti, nei nutraukti ir jos yra labai nenaudingos oro uostui.
- Nuolat puse lūpų buvo užsimenama apie dar vieną žemų sąnaudų vežėją Lietuvoje. Dažniausiai būdavo minimas „Easy Jet“. Ar derybos tęsiamos?
- Nuolat šnekamės su kitais žemų sąnaudų vežėjais. „Easy Jet“ galime pamiršti kelerius metus, jie puikiai dirba Vakarų rinkoje. Kalbamės su ispanų „Vueling“, „Norwegian“. Joms mūsų regionas yra įdomus. Tačiau klausimas: kas nori kišti galvą ten, kur jau veikia du tokie stiprūs vežėjai, be to, dar ir turintys tokias geras sąlygas. Niekas nenori. Tad mūsų bet kokios derybos, jei nesuteikiame tokių pačių sąlygų, yra silpnos. O suteikti tokių sąlygų mes negalime.
- Susisiekimo ministras Rimantas Stankevičius sakė, kad, pirminiais duomenimis, jungiant oro uostus bus atleisti 23 žmonės.
- Nebus atleisti tie, kurių kvalifikacija tinkama. Oro uostų statusas iki šiol buvo lyg sanatorijos, čia dirba žmonių, kurie nežinia ką daro. O dabar, kai iš sanatorijos žmogus iškeldinamas arba jam pasakoma, kad pradėtų dirbti, pasipriešinimas yra didžiulis.
Mums reikia darbuotojų ir mes jų priimame. Klausimas, ar tie žmonės, kurie dirba, yra tinkamos kvalifikacijos. Tarkim, ne visi darbuotojai mūsų tarptautiniame oro uoste kalba angliškai.
Galiu pasakyti, kad sukūrus bendrą struktūrą mums reikės daugiau žmonių. Tad turbūt reikės ne atleisti 23 žmones, o priimti.
Kad rastume tinkamos kompetencijos žmonių, bendraujame su lietuvių bendruomenėmis užsienyje, ieškome žmonių, kurie galėtų atvažiuoti ir dirbti pas mus.
- Pats parvykote iš užsienio, tad manote, kad Lietuvoje nėra gerų specialistų?
- Jei čia tokių žmonių yra, visi yra kviečiami.
- Kai tik pradėjote dirbti, neatskleidėte jokių konkrečių savo veiklos planų ir uždavinių. Gal dabar pasakytumėte?
- Svarbiausia ne tai, kad mes turime per mažai skrydžių ar keleivių, o tai, kad mes neturime tinkamos infrastruktūros ir tinkamo personalo, kuris leistų mums tobulėti. O skaičiai atsiranda vėliau, kai pradeda dirbti tokie žmonės.
Vėliau mums reikės spręsti ir terminalo plėtros klausimą.
- Ir nepasakysite, kad kitais metais Vilniaus oro uoste sulauksite 3 milijonų keleivių?
- Tai realu bus 2015-aisiais.
