O štai, pavyzdžiui, tvarka garsėjančių vokiečių namuose galima rasti nuo trijų iki aštuonių šiukšliadėžių atliekoms rūšiuoti. Jie net stiklą išrūšiuoja pagal spalvą, o prieš išmesdami plastikines pakuotes netingi jų perplauti vandeniu.
Lietuviai dėl to tikrai taip nesivargina.
Maišus gavo dovanų
Kol gyveno bute, maišą su rūšiuojamomis antrinėmis žaliavomis Aplinkos ministerijos Atliekų departamento direktorė Vilma Karosienė laikydavo tamsiame kambarėlyje, kai persikraustė į nuosavą namą, šiukšles rūšiuoja sandėlyje.
„Juk nekaupi tų šiukšlių visą mėnesį – nelygu nuotaika ir vartojimas, jas į konteinerius išnešu kasdien arba kas antrą dieną”, – sako V.Karosienė.
Šiauliuose gyvenantys Benas ir Dajana Bacevičiai taip pat jau ketverius metus į specialius maišus rūšiuoja savo namuose susikaupusias atliekas.
Šią gerą patirtį – tausoti gamtą rūšiuojant šiukšles – sutuoktiniai atsivežė iš užsienio, kur kelerius metus gyveno ir dirbo. Du mažamečius vaikus auginantys Bacevičiai pirmiausia pradėjo rūšiuoti plastiką, kurio jų namuose susikaupia daugiausia.
Visas plastikines pakuotes jie apie pusmetį rinko į paprastus prekybos centruose parduodamus maišus, kol Anglijoje gyvenantys draugai per vienas Kalėdas padovanojo tris ryškiaspalvius tvirtus maišus su rankenomis.
Geltonas maišas skirtas plastiko, žalias – stiklo, o mėlynas – popieriaus ir kartono atliekoms. „Ši dovana labai palengvino mums gyvenimą”, – šypsosi D.Bacevičienė.
Trijų kambarių bute gyvenanti šeima 8 kvadratinių metrų ploto virtuvės toli gražu nėra pavertusi buitinių atliekų sandėliu.
Virtuvėje po plautuve stovi tik viena organinėms atliekoms skirta šiukšliadėžė, o maišai su plastiko, stiklo ir popieriaus atliekomis yra įkurdinti viename buto balkonų.
Dajana nerekomenduoja virtuvėje laikyti surūšiuotų atliekų – apsikrausite, be to, gali erzinti nemalonus kvapas.
„Mums pasisekė, kad turime du balkonus, tad vieną jų paskyrėme šiukšlynui, o kitas yra švarus. Tuos žmones, kurie neturi tokių sąlygų, paraginčiau nors plastiką rūšiuoti ir dėti į paprastą maišą kur nors virtuvėje po kriaukle Juk bene pusė žmonių išmetamų atliekų yra plastikas – didžiausias aplinkos teršėjas ir nuodas”, – sako D.Bacevičienė. Pasak jos, pradėjus rūšiuoti atliekas į gatvėje stovinčius konteinerius šiukšles išnešti prireikia vos kartą per savaitę.
Greičiausiai prisipildo plastikui skirtas maišas – šeima perka vandenį plastiko buteliais, daugelis maisto produktų būna įdėta į maišelius, plastikines pakuotes.
Pasak D.Bacevičienės, Šiauliuose yra per mažai atliekų rūšiavimo konteinerių arba jie pastatyti neapgalvotai – pavyzdžiui, po du vienoje ne itin gausiai apgyvendintoje ir transportui sunkiai pasiekiamoje vietoje. Surūšiuotas atliekas jiems tenka nešti arba vežti per gatvę į visiškai svetimą kiemą.
Dažnai ten plastiko konteineris jau būna perpildytas, tad su visu turtu tenka arba grįžti namo, arba ieškoti toliau stovinčių konteinerių.
„Šiukšlių vežėjai galėtų dažniau išvežti atliekas, nes tokia padėtis tikrai neskatina žmonių sąmoningumo, atvirkščiai – atima norą jas rūšiuoti”, – tvirtina D.Bacevičienė.
Ji mano, kad atliekoms skirtus konteinerius galėtų pastatyti ir prekybos centrai – didžiausi atliekų platintojai.
Atvažiavusiems apsipirkti žmonėms būtų patogu čia pat išmesti ir šiukšles.
D.Bacevičienė nesupranta, kodėl iki šiol Lietuvoje neįmanoma niekur įsigyti specialių maišų atliekoms rūšiuoti.
Tenka jų ieškoti interneto parduotuvėse – trijų tokių maišų komplektas su siuntimu kainuoja apie 40 litų. Daugeliui žmonių tai per brangu.
Kiek reikia taros?
„Kiekvienoje savivaldybėje situacija skirtinga. Pagal šiuo metu galiojančią tvarką, mažiausiai, ką turėjo padaryti savivaldybės, – vienu komplektu atliekų rūšiavimo konteinerių aprūpinti 600 daugiabučių gyventojų.
Mūsų turimais duomenimis, vienu tokiu konteinerių komplektu šiuo metu naudojasi 400 gyventojų. Minėtais konteineriais savo kiemuose gali būti aprūpintos ir atskiros namų ar daugiabučių bendrijos, jei jos, aišku, yra aktyvios, tačiau dar negirdėjau, kad taip kur nors būtų padaryta”, – sako aplinkos viceministras Almantas Petkus.
Pasak jo, šiais metais nedideli atliekų rūšiavimo konteineriai pasieks individualių namų ūkius, pirmieji jau yra išdalinti Alytaus regione.
Viceministras patikino, kad visus atliekas rūšiuojančius gyventojus rengiamasi aprūpinti tam skirtomis priemonėmis: namų ūkius – konteineriais, o gyvenančius butuose – šiukšlėms rinkti skirtais maišais. „Butuose gyvenantiems žmonėms nėra reikalo apsistatyti keliomis atliekų rūšiavimo šiukšliadėžėmis. Kiek domėjausi, užsienio šalyse visos neorganinės kilmės nesuyrančios atliekos namuose yra dedamos į tą patį maišą, o vėliau jau jo turinys išmėtomas į atskirus stiklo, popieriaus ar plastiko atliekų konteinerius”, – sako viceministras. Vietoj bulvių - šiukšliadėžė
Vos prieš metus atliekas rūšiuoti pradėjusi interjero dekoratorė vilnietė 36 metų Greta Motiejūnienė prisipažino, kad iki to jai reikėjo užaugti ir nueiti ilgą kelią.
„Nors gyvenau name ir turėjau pakankamai vietos, to nedariau – visas šiukšles mečiau į vieną bendrą šiukšliadėžę.
Tik tada, kai išvažiavau gyventi į kaimą, arčiau gamtos, ėmiau rūšiuoti šiukšles.
„Jei žmogus norės, visada suras, kur ir kaip jas surinkti ir padėti. Žinote, čia tas pat kaip skambus dažnai girdimas pasiteisinimas, kad neturiu laiko sportuoti”, – juokiasi G.Motiejūnienė.
Pasak jos, gyvenantiems nuosavuose namuose yra daugybė vietų, kur galima rūšiuoti atliekas – sandėlis, garažas, rūsys arba kitos pagalbinės patalpos.
Gyvenantiems butuose interjero dekoratorė siūlo tradicinėje šiukšlių surinkimo vietoje – virtuvės spintelėje po plautuve vietoj dažnai ten stovinčio krepšio ar dėžės bulvėms laikyti pastatyti dar vieną šiukšliadėžę arba sumontuoti stalčių ant ratukų.
Į šią antrąją šiukšliadėžę reikėtų mesti perdirbti skirtas atliekas – popierių, plastiką, stiklą. Šiai šiukšliadėžei prisipildžius jos turinį atskirai išrūšiuoti į atskirus maišus arba tai padaryti jau atvežus prie konteinerių.
Dabar projektuodama namų interjerą G.Motiejūnienė visada savo klientams pasiūlo virtuvėje po plautuve palikti nemažai vietos – apie 1,5 metro spintelei, į kurią tilptų atliekoms rūšiuoti skirtos dėžės arba maišai.
„Jei projektuotojas ar virtuvės baldų gamintojas pats nerūšiuoja atliekų, jis niekada nepasiūlys ir nepaskatins to daryti ir kliento”, – pažymi G.Motiejūnienė.
Randa tinkamų dėžių naujame prekybos centre
Neseniai Vilniuje duris atvėręs „Ikea“ prekybos centras ne tik pats rūpinasi šiukšlių rūšiavimu – kiekvienoje jo parduotuvėje yra elektros lempučių, baterijų, popieriaus ir plastiko surinkimo dėžės, bet ir ragina tai daryti savo pirkėjus, siūlydamas įsigyti patogių naudoti, stilingų ir prie įvairaus interjero priderinamų atliekų dėžių.
Jų pasirinkimas gana didelis: įmontuojamos į virtuvės spinteles, pastatomos, pakabinamos, skirtingos spalvos, formos ir dydžio, o kainuoja nuo 13 iki 150 litų.
Gamina iš medienos atliekų
Lietuvoje jau keletą metų šiukšliadėžes atliekoms rūšiuoti gamina viena Ukmergės rajone veikianti medienos gaminių bendrovė.
Tiesa, šios medinės, ekologiškos ir kompaktiškos, maždaug 80 litrų talpos šiukšliadėžės labiau dera nuosavuose namuose arba jų kiemuose.
Statyti butuose jos yra per didelės, nebent tiktų įkurdinti daugiabučio laiptinėje. Nudažius skirtingomis spalvomis kelias tokias dėžes galima pastatyti vieną šalia kitos arba atskirai po vieną.
Į dėžes yra dedamas šiukšlėms skirtas maišas, o dėžę užpildžius – ištraukiamas, nunešamas ir iškratomas į tam skirtus konteinerius”, – sakė įmonės vadovas Pranciškus Šarka.
Ukmergiškių siūlomos šiukšliadėžės nėra brangios – kainuoja iki 30 litų, nes yra gaminamos iš medienos atliekų.
„Tai nėra pagrindiniai mūsų gaminiai, tačiau jie yra paklausūs”, – teigia P.Šarka.
