Rusų priverta siena itin džiugina degalinių savininkus

Kol ties Kaliningrado sritimi nutįsusios eilės, mūsų šalies degalų prekeiviai trina rankomis – jie sulaukia gerokai daugiau klientų.

Automobiliams iš Lietuvos prasprūsti į Kaliningradą labai sudėtinga.
Automobiliams iš Lietuvos prasprūsti į Kaliningradą labai sudėtinga.
Daugiau nuotraukų (1)

Marius Jokūbaitis

Sep 24, 2013, 6:00 AM, atnaujinta Feb 21, 2018, 9:23 PM

Jau kone mėnesį įvažiuoti į Kaliningrado sritį yra nepaprastai sudėtinga, rašo „Lietuvos rytas“.

Norint į ją nuvykti lengvuoju automobiliu, tenka sugaišti gerokai daugiau laiko nei anksčiau.

Todėl dalis Lietuvos gyventojų vengia kelionių į Kaliningradą ir laukia, kol padėtis pagerės. Tai pajuto pasienio degalinių, kurios iki šiol kone merdėjo, savininkai.

Mat pasienio gyventojai lengvaisiais automobiliais keliaudavo į Kaliningrado sritį ir iš ten parsigabendavo gerokai pigesnio dyzelino arba benzino. Dabar tai padaryti labai sunku.

Tenka pirkti legaliai

„Pirkėjų atvažiuoja daugiau. Jie patys prisipažįsta, kad dabar priversti degalus pirkti legaliai. Kai kurie įsigyja netgi mūsų nuolaidų korteles”, – „Lietuvos rytui” sakė bendrovės „Gelvybė” direktoriaus pavaduotojas Vytas Bielskis.

Ši įmonė valdo keletą degalinių, esančių netoli Rusijos sienos. Į jas šiuo metu užsuka net ir vilkikų vairuotojai, nors anksčiau jie buvo labai reti svečiai.

Prireikė ir cigarečių

Tačiau verslininkas tai vadina natūraliu reiškiniu.

„Tas pats buvo, kai muitinės postą uždarė mėnesiui remontuoti. Praėjus trims savaitėms pirkėjai pradėjo plūsti čia”, – pasakojo V.Bielskis.

Jis neabejoja: kai sieną vėl bus galima lengvai kirsti, pirkėjų greičiausiai sumažės. Tačiau V.Bielskis turi ir kuo pasidžiaugti – dar gerokai anksčiau prieš šią blokadą pagyvėjo prekyba cigaretėmis degalinėse.

„Matyti, kad pasieniečiai gerokai padirbėjo gaudydami cigarečių plukdytojus. Kontrabandinių rūkalų sumažėjo, tad mes parduodame daugiau”, – pasakojo verslininkas.

Savaip naudinga blokada

Degalų prekeiviai juokauja: ko nepadarė Lietuvos valdžia, kovojanti su kontrabanda, tai puikiai atliko rusų politikai.

„Degalų pardavimas per šią blokadą iš tiesų padidėjo, ypač pasienio degalinėse.

Nors tai trumpas laikotarpis, jis atskleidžia tikrąjį kontrabandos mastą.

Dabar matyti, kas vyksta, kai priveri pasienį su Rusija”, – sakė Lietuviškų degalinių sąjungos vykdomasis direktorius Vidas Šukys.

Krovinių gabentojai sudaro didžiausią degalų vartotojų dalį. Pastaruoju metu jie taip pat daugiau dyzelino perka Lietuvoje, o ne Kaliningrade.

„Tie klientai, kurie anksčiau pirkdavo degalus Rusijoje, dabar sugrįžo pas mus. Nors kainų skirtumas niekur neišnyko, dabar ten nuvažiuoti tapo sudėtinga, tik neaišku, kiek tai truks”, – aiškino V.Šukys.

Anot jo, nelegalioje rinkoje ėmė trūkti ne tik degalų ir cigarečių, bet ir rusiško alkoholio. „Tad rusų blokada bent šiuo atžvilgiu davė ir teigiamų vaisių”, – sakė sąjungos vadovas.

Jis stebėjosi, kad Lietuvos valdžią reikėjo daug metų įtikinėti, kad ji apribotų degalų patekimą.

Tačiau tai padarė rusai, nutarę stabdyti visus automobilius su lietuviškais numeriais.

Mūsų šalies Užsienio reikalų ministerija rekomenduoja ir toliau susilaikyti nuo kelionių į Kaliningradą lengvaisiais automobiliais.

Gali vykti per Lenkiją

Pasienyje su Kaliningrado sritimi daugiausia veikia nedidelės lietuviškos degalinės. Didieji tinklai čia vengia plėsti savo verslą.

Todėl „Lukoil Baltija” direktoriaus pavaduotojas Romas Turlinskas teigė, kad kol kas anksti kalbėti apie pagyvėjusią prekybą. Tačiau jis įsitikinęs – lietuvių vilkikai ir toliau strigs pasienyje, prekyba degalais šoktelės visoje Lietuvoje.

Kol kas akcizo mokesčio surinkimas valdžios netenkina: jo į biudžetą prikapsi mažiau, negu tikėtasi.

Bet šis mėnuo gali būti išimtis.

„Atvežti dyzelino „Volkswagen Passat” automobiliu dabar tikrai sunkiau. Tačiau galima važiuoti per Lenkiją į Kaliningradą.

Ko gero, taip ir daroma. Tai šimtu kilometrų daugiau, bet nereikia stovėti eilėse”, – svarstė R.Turlinskas.

Tačiau lietuviškų degalinių sąjungos vadovas V.Šukys teigė, kad Lenkijos ir Rusijos pasienyje mašinos su lietuviškais numeriais taip pat sulaukia išskirtinio muitininkų dėmesio.

Todėl jis abejojo, ar „pasatininkams” pavyks rasti išeitį.

Muitinėse rūgsta tonos jogurto ir varškės

Kremliaus paskelbtas ekonominis karas prieš Lietuvą tęsiasi. Net 47 bendrovės „Remkautas” sunkvežimiai su Lietuvoje pagamintais pieno produktais – varške, sūriais, jogurtu ir kitokiais – stovi Rusijos muitinės vidaus terminaluose. Iš viso apie 1200 tonų. Kai kurie vilkikai ten stovi jau nuo rugsėjo 13-osios.

Nemaža dalis įstrigusių produktų yra varškės gaminiai, pieno gėrimai ar jogurtas, kurių galiojimo terminas paprastai būna 21 diena. Pusė jo jau praėjo Rusijos muitinėje.

Ketvirtadienį bus dvi savaitės, kai rusai pradėjo tikrinti visas iš Lietuvos gabenamas prekes. Vilkikai praleidžiami per sieną, tačiau paskui turi vykti į vidaus muitinės terminalus. Anot vežėjų, pastarosiomis dienomis Rusijos pareigūnų uolumas šiek tiek atlėgo: kai kuriais atvejais kroviniai jau tikrinami pasirinktinai.

Užtat nuo praėjusio penktadienio, kai Latvijos ir Rusijos pasienio poste ties Terechovu susidarė eilės, rusai pasiūlė vežėjams išeitį: norite vykti be eilės – samdykite palydą. Nuo Rusijos sienos iki Maskvos ji kainuoja apie 900 litų.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.