„Išvyksta vis dar daugiau, negu parskrenda“, - suskaičiavo Tarptautinio Vilniaus oro uosto (TVOU) atstovė Greta Babarskaitė.
Dublinas, Frankfurtas, Oslas, Lydsas, Liverpulis, Londonas, Olesiundas, Bergenas, Korkas, Liverpulis, Stavangeris ir Trondheimas – šiomis kryptimis daugiausiai skrido tų, kurie duonai užsidirba svetur. Lėktuvuose paprastai būna užimta, priklausomai nuo krypties, 70-94 proc. vietų.
Daugiausia skrydžių į šiuos miestus siūlo žemų sąnaudų bendrovės. Tiesa, kai kurių krypčių jau atsisakyta – tarkim, Olesiundo ir Trondheimo. Oro bendrovė „Wizz Air“ tikina, kad tik iki kito aviacijos vasaros sezono. Nors Olesiundą ji atšaukė ir desperatiškai – jau pardavinėdama bilietus žiemos sezonu.
Keleivių nestinga
„Emigrantinėmis“ vadinamos kryptys kelerius metus iš eilės nepraranda paklausos, o aviakompanijos mato būtinybę pradėti naujas kryptis į kitus tos pačios šalies oro uostus. Tai rodo viena – keleivių judėjimas tikrai nemažėja.
Dėl augančios pasiūlos laimi pirmiausia keleiviai, kurie greičiau ir patogiau gali aplankyti Lietuvą ir grįžti atgal į laikina tapusią tėvynę“, - kalbėjo G.Babarskaitė.
Iš Tarptautinio Kauno oro uosto emigrantų kryptimis taip pat skraido pilni ar beveik pilni lėktuvai. Tarkim, Dublino reisuose būna užimta 92 proc. vietų, Birmingemo – 90, Londono, priklausomai nuo oro uosto, 89-92, Bristolio – 88, Oslo – 85, Frankfurto – 84 proc. vietų.
Daugiausia šiomis kryptimis keliauja lietuviai. Užsienietiškai dažniau kalba tie, kurie keliauja į ar iš Frankfurto oro uosto.
Labiausiai traukia Skandinavija
Europos darbo mobilumo portalas „Eures“ rodo, kad Lietuvoje per šį tinklą darbo dažniausiai ieško tie, kurie nori išvykti dirbti į Skandinavijos šalis.
Per 2013 metų pirmąjį pusmetį šalies teritorinių darbo biržų EURES biurų konsultantai suteikė konsultacijas ir informaciją apie laisvą asmenų judėjimą daugiau nei 13 tūkst. asmenų.
„Daug darbo ieškančiųjų nurodo, kad labiau domina geras atlygis nei darbo pobūdis ar šalis. Tautiečiai sutiktų dirbti bet kokį darbą, tačiau užsienio kalbos nemokėjimas dažnai tampa pagrindine kliūtimi, užkertančia kelią padirbėti svečiojoje šalyje. Darbo pasiūlymų didėjimo ar mažėjimo, EURES tarnybos duomenimis, nefiksuojama“, - sakė Lietuvos darbo biržos atstovė Milda Jankauskienė.
Skaičiai traukiasi
Statistikos departamento duomenimis, 2012-aisiais emigravo ir gyvenamąją vietą svetur deklaravo 41,1 tūkst. lietuvių, 2011-aisiais – 53,8 tūkst. Populiariausia emigracijos kryptis – Jungtinė Karalystė, į ją pernai persikraustė 19,8 tūkst. lietuvių, dar prieš metus – 26,3 tūkst.
Iš paskos rikiuojasi Airija (2012-aisiais išvyko 3,5 tūkst. lietuvių), Vokietija (3,2 tūkst.) ir Norvegija (3,1 tūkst.). Per tūkstantį lietuvių pernai emigravo į Ispaniją ir Jungtines Amerikos Valstijas.
